Ašvaganda - organizmą atkuriantis augalas. Auginimas namuose

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Ašvaganda (migdomoji vitanija) Ajurvedoje žinoma jau šimtmečius. Šiuo metu dėl savo gydomųjų savybių vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Ašvaganda priskiriama prie adoptogeninių augalų. Tai tokie augalai, kurie skatina organizmą pačiam reguliuoti ir stiprinti svarbiausias kūno sistemas. Vadinasi, ašvaganda tarsi „įjungia“ organizmo savigydos mygtuką. Galima įsigyti įvairių ašvagandos papildų, tačiau galima mėginti ją užsiauginti patiems. Kaip tai padaryti ir kokia ašvagandos teikiama nauda skaitykite toliau.

Ašvaganda. Kas tai?

Galbūt iki šiol nesate girdėję ir tuo labiau matę šio augalo. Taigi susipažinkite. Ašvaganda (Withania somnifera) arba migdomoji vitanija dar kitaip žinoma indiškuoju ženšeniu arba žiemine vyšnia priklauso nakvišinių šeimai. Tai visžalis daugiametis krūmas. Užauga iki 30-150 cm aukščio. Šakos sumedėjusios, stačios arba svyrančios. Ašvagandos lapai kiaušiniški arba pailgi. Žydi gelsvai žaliais žiedais. Žiedyną sudaro 4-6 žiedeliai. Ašvagandos vaisius – blizgi, apskrita, ryškiai raudona, 5-8 mm skersmens uoga. Natūraliai auga Afrikoje, Pietų Azijoje, Ispanijoje, Graikijoje.

Pavadinimas ašvaganda išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „žirgo, arklio kvapas“, tačiau tai neatspindi tikrojo jos kvapo. Nors ašvagandos kvapas iš tikrųjų gana stiprus, tačiau pavadinimo reikšmė turėtų būti suprantama kaip „augalas, suteikiantis žirgo jėgą ir energiją“. Gydomaisiais tikslais vartojamos ašvagandos šaknys.

Ar gali ašvaganda augti vazone?

Natūraliai ašvaganda auga saulėtose ir šiltose vietose. Todėl svarbiausias dalykas, norint užsiauginti ją namuose, yra pakankamas saulės kiekis. Lietuvos klimato sąlygomis tai užtikrinti gali būti sudėtinga. Todėl reikėtų pagalvoti apie dirbtinį šviesos šaltinį. Išsprendus šią problemą, atsakymas į klausimą, ar įmanoma ašvagandą auginti namuose, yra taip. Iš esmės tai nėra reiklus augalas, nereikalauja daug priežiūros, todėl tikrai yra visos sąlygos ašvagandai augti namuose, vazone.

Ašvagandos auginimas: vazonas ir žemės

Šiam augalui auginti parinkite didelį ir, svarbiausia, gilų vazoną. Juk mūsų tikslas užsiauginti ašvagandos šaknų. Iš pradžių tai gali būti mažesnės talpos vazonas, vėliau, augalui augant, persodinkite, pakeiskite didesniu.

Ašvaganda mėgsta sausą, vandeniui laidžią dirvą. Idealus pH 7,5-8. Natūraliai ji auga sausoje, kiek akmenuotoje, uolingoje vietovėje. Todėl reikėtų pasistengti į tokią dirvą ir sodinti. Taip pat būtina pasirūpinti geru drenažu. Ašvaganda labai nemėgsta drėgmę sulaikančios žemės.

Šviesa ir temperatūra

Ašvaganda – saulėtų vietų augalas. Per dieną jai būtinos bent 6 valandos saulės šviesos. Šis augalas mėgsta tiesioginius saulės spindulius, todėl drąsiai ją statykite ant pietinės palangės arba ten kur patenka daugiausiai saulės spindulių. Kai saulės šviesos nepakanka, būtina pasirūpinti dirbtiniu apšvietimu. Negaudama pakankamai saulės, ašvaganda skurs ir neaugs.

Idealiausia temperatūra ašvagandai augti +20-+35 °C. Todėl net ir žiemą ji turėtų būti laikoma šiltame kambaryje.

Ašvagandos laistymas

Tai sausų vietų augalas, todėl drėgmės nepakenčia. Laistyti patariama tada, kai bent 5 cm dirvos paviršiaus bus sausi. Užtikrinkite, kad vandens perteklius turi kur nutekėti ir nesikaups žemėje. Ašvaganda labai jautri drėgmei, todėl į šaknis labai greitai gali įsimesti puvinys.

Ašvagandos tręšimas

Ašvaganda auginama dėl savo gydomojo poveikio šaknų. Todėl patariama nuo sintetinių trąšų susilaikyti. Manoma, kad jos gali ne tik pakenkti gydomosioms augalo savybėms, tačiau ir pakeisti šaknų skonį. Pilnai pakanka sodinant ašvagandą patręšti organinėmis trąšomis: įmaišyti į dirvą šiek tiek mėšlo arba komposto. Nepersistenkite, nes natūraliai šis augalas auga nederlingoje žemėje. Labai persotintos dirvos jam nereikia.

Kaip dauginama ašvaganda: auginimas iš sėklų

Ašvaganda gali būti išauginta iš sėklų arba ūglių. Auginant ašvagandą iš sėklų, šioms turi būti užtikrinama šiluma ir drėgmė. Sėkloms sudygti reikalinga bent +20 °C temperatūra ir nuolat drėgna žemė. Kai pasirodo daigeliai, laistymą galima kiek sumažinti, tačiau žemė negali išdžiūti. Į didesnę talpą augaliukai pasiruošę keliauti, kai paauga iki maždaug 10 cm aukščio.

Ašvagandos auginimas iš ūglių

Šis dauginimo būdas tinkamas, jeigu turime bent 30 cm aukščio, jau ganėtinai subrendusį augalą.

Nupjauname apie 10 cm ilgio stiebo dalį ir ją panardiname į stiklinį indą su vandeniu. Vandens turi būti iki lapelių.
Stiklainį uždengiame plėvele ir padedame šiltoje bei saulėtoje vietoje.
Maždaug kas 5-7 dienas pakeičiame vandenį stiklainyje. Ir apsišarvuojame kantrybe. Jeigu sėklos sudygsta per 10-14 dienų, tai ūgliukas šaknis išleisti gali ir po kelių savaičių.
Į žemę ašvagandą sodiname, kai ūglio šaknys siekia apie 10 cm.

Ašvaganda: kenkėjai ir ligos

Dažniausiai ašvaganda kenčia nuo grybelinių ligų. Ypač pažeidžiami yra lapai. Jeigu ant augalo lapų pasirodė geltonų, o vėliau ir rudų dėmių, metas jį gydyti. Greičiausiai įsimetė grybelis ir reikalinga nupurkšti fungicidu. Tinkamiausi ašvagandai yra fungicidai, kurių sudėtyje yra sieros arba vario.

Kita dažna ašvagandos problema – šaknų puvinys. Su juo susiduriama tada, kai augalas yra perlaistomas. Pastebėję, jog ašvaganda nyksta, meta lapus, nors gauna užtektinai saulės šviesos, patikrinkite žemę. Jeigu ji šlapia, nustokite kurį laiką laistę. Bet jeigu ir tada augalui negerėja, galbūt reikia persodinti, nukarpyti pažeistas šaknis.

Ašvagandos šaknys: derliaus nuėmimas

Ašvaganda subręsta maždaug per 6 mėnesius. Žinoma, auginant vazone tas laikas gali kisti. Čia nurodomas natūraliai augančių ašvagandų subrendimo laikas. Ženklas, kad atėjo metas derliaus nuėmimui yra tada, kai pradeda džiūti uogas sauganti popierinė luobelė. Atėjus metui, tiesiog atsargiai išrauname ašvagandą. Saugome, kad nepažeistume šaknų. Jeigu žemė labai kieta ir sunku išrauti, sudrėkiname ir palaukiame.

Ašvagandos šaknų džiovinimas

Išrovus ašvagandą, perpjauname išilgai šaknų ir stiebo. Gerai nuplauname tekančiu vandeniu ir nusausiname. Nuo šaknų kamuoliuko pašaliname mažesnes šakneles. Tuomet šaknis supjaustome 5-7 ilgio gabaliukais. Šaknis džioviname arba specialioje džiovyklėje, arba patiesiame ant natūralaus audinio, popieriaus ir padedame sausoje, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Retsykiais vis pavartome, kol pilnai išdžius. Išdžiūvusius ašvagandos lapus laikome medžiaginiame arba popieriniame maišelyje sandariai uždarytus. Saugome nuo drėgmės. Taip pat galima sumalti kavamale ir pasidaryti ašvagandos šaknų miltelius.

Ašvagandos lapų panaudojimas

Ašvagandos lapai taip pat gali būti naudojami arbatai arba salotoms ruošti. Jų panaudojimas ir skonis panašus į špinatų, todėl idealiai tinka įvairioms salotoms pagardinti. Ašvagandos lapus taip pat galima džiovinti ir vėliau naudoti arbatai ruošti arba sumalti į miltelius.

Ašvagandos nauda

Ašvaganda yra laikoma vienu svarbiausių augalų Ajurvedinėje medicinoje. Kaip minėta, tai adoptogeninis augalas. Ašvaganda subalansuoja kūną ir atstato jo pradinę būklę. Ji padeda organizmui pačiam sureguliuoti svarbiausias organizmo sistemas: neurologinę, imuninę, reprodukcinę, endokrininę ir energijos gamybos.

Mokslininkai taip pat labai domėjosi bei vis dar domisi šio augalo gydomosiomis savybėmis. Yra atlikta daugiau nei 200 mokslinių tyrimų, siekiant išsiaiškinti ašvagandos naudą. Moksliškai patvirtinta, kad:

Ašvagandos šaknys padeda palaikyti normalų miegą.
Padeda palaikyti normalią energijos apykaitą.
Ašvagandos šaknys padeda gerai emocinei sveikatai išlaikyti.
Pagerina smegenų ir protinę veiklą.

Ajurvedoje taip pat manoma, kad ašvagandos naudojimas gali pailginti gyvenimo trukmę, sumažinti streso lygį, pagerinti vyrų ir moterų seksualinę funkciją, užtikrinti gerą virškinimo sistemos darbą. Ja buvo gydomos odos ligos, artritas, vidurių užkietėjimas. Ašvaganda naudota kaip priešnuodis gyvačių įkandimams.

Šalutinis ašvagandos poveikis

Ašvagandą ir jos preparatus draudžiama naudoti besilaukiančioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Taip pat nėra patikimų tyrimų dėl jos saugumo vaikams.

Kiti asmenys, prieš vartodami ašvagandą gydomaisiais tikslais, turėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Ašvagandos negalima vartoti ilgiau nei 3 mėnesius, o naudojant išoriškai – ilgiau nei 2 mėnesius. Ilgalaikis ašvagandos naudojimas arba didelės šio augalo preparatų dozės gali sukelti skrandžio skausmus, viduriavimą, vėmimą. Sunkesniais atvejais – net kepenų nepakankamumą.

Ašvagandos naudoti nepatartina:

Asmenims, sergantiems autoimuninėmis ligomis. Ašvaganda gali paskatinti imuninės sistemos aktyvumą, o tai gali sustiprinti autoimuninės ligos simptomus.
Prieš planuojamą operaciją, kurioje bus naudojama anestezija, rekomenduojama ašvagandos nenaudoti bent 2 savaites, nes ji gali sustiprinti anestetikų poveikį.
Žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, ašvagandą reikia vartoti labai atsargiai. Dar geriau apskritai jos vengti. Ašvaganda gali padidinti skydliaukės hormonų kiekį. Tai ypač aktualu tiems, kurių skydliaukės veikla ir taip suaktyvėjusi.

Kaip vartojama ašvaganda?

Iš ašvagandos šaknų ir lapų gali būti ruošiama arbata. Taip pat jų milteliai dedami į košes, sriubas ar kokteilius. Rekomenduojama dienos norma 300-500 mg šaknų ekstrakto. Taip pat galima įsigyti ašvagandos maisto papildų, kur tiksli dozė bus nurodoma ant pakuotės.

Ašvaganda – iš tiesų nepaprastas augalas. Matyt, ne veltui tiek metų žinoma ir vis dar vartojama Ajurvedinėje medicinoje.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video