Kekėmis išsidėstę, dekoratyvūs žiedai ir sėklos, tarsi su pūkų parašiutais, besidraikančios vėjyje – visa tai byloja apie klemalio išskirtinumą ir grožį. Klemalis ne tik gražus, bet ir naudingas – jis pritrauks pulkus apdulkintojų į jūsų sodą, jei tik tinkamai juo pasirūpinsite ir sukursite jam reikiamas sąlygas.
Bendroji informacija apie klemalį
Klemalis (Asclepias) – tai daugiametis augalas, dažnai apatinėje dalyje sumedėjančiu stiebu, priklausantis klemalinių šeimos augalų genčiai. Yra žinoma apie 120 jo rūšių. Klemalis savaime paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kituose žemynuose auginamas arba natūralizavęsis.
Lapai priešiniai arba susitelkę į menturius. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į viršūninius arba lapų pažastyje išaugančius skėtiškos kekės formos žiedynus. Žiedai nedideli (1,02-1,78 cm), sudaryti iš penkių žiedlapių, nuo rausvos iki violetinės spalvos. Žiedai išsidėstę apvaliose maždaug 5 cm skersmens kekėse (žiedynuose) ir žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Vaisius – verpstiškas švelniais dygliais apaugęs lapavaisis. Po žydėjimo klemalis išaugina dideles (7-12 cm) ilgio sėklas. Blyškiai žalios spalvos, padengtos iškilimais, ankštys ilgainiui tampa rudos, išsiskleidžia ir išsilaisvina iki 200 plokščių rudų sėklų. Prie kiekvienos sėklos prisitvirtinę šilkiniai balti plaukeliai palengvina sėklų sklaidą vėjyje.
Klemalis turi stiprią, plačią šakniastiebių (požeminių stiebų) sistemą. Jis yra daugiametis, tačiau ūgliai išauga ne toje pačioje vietoje, kur ankstesnių metų stiebai.
Visose augalo dalyse yra daug pieniškų sulčių (latekso), taip pat verta įsidėmėti, kad visos augalo dalys nuodingos.
Lietuvoje auginamas – sirinis klemalis
Lietuvoje, gėlynuose ir kaip medingasis augalas, dažniausiai auginamas sirinis klemalis (Asclepias syriaca). Sulaukėjęs ir natūralizavęsis jis sudaro tankius sąžalynus.
Sorinis klemalis yra daugiametis žolinis augalas, priklausantis Apocynaceae šeimai. Auga vidutinio sunkumo, gerai drenuotame dirvožemyje, pilnoje saulėje, bet gali pakęsti ir skurdų ar sausą dirvožemį. Lengvai dauginasi sėklomis arba šaknų auginiais ir natūraliai auga sode, užimdamas gana daug vietos.
Vasarą žydi penkialapiais žiedais, kurių vienoje kekėje būna iki 100 žiedų, o viename stiebe – nuo vienos iki trijų kekės. Kvapnūs žalios, rausvos, baltos ir violetinės spalvų žiedai išsilaiko nuo birželio iki rugpjūčio. Augalai gali užaugti nuo 90 cm iki 1.20 m aukščio. Lapų išsidėstymas priešingas, jie pailgos formos, su rausvomis gyslomis.
Sirinis klemalis teikia nektarą drugeliams, bitėms ir kitiems apdulkintojams. Žievė, žiedai, sėklų ankštys, lapai, šaknys ir stiebai yra nuodingi, todėl gali kelti pavojų katėms, šunims ir arkliams.
Vietiniai amerikiečiai pienių augalus naudojo pluoštui gauti. Antrojo pasaulinio karo metais iš sėklų komos buvo gaminamos gelbėjimosi liemenės. Šiandien komos naudojamos pagalvėms ir antklodėms.
Augale yra širdį veikiančių glikozidų, giminingų digitalinams, naudojamiems kai kurioms širdies ligoms gydyti. Šiuos glikozidus absorbuoja monarchų drugelių lervos, kurių vienintelis maisto šaltinis yra klemalio lapai, todėl lervos ir suaugę drugeliai tampa nuodingi paukščiams ir kitiems plėšrūnams.
Kitos klemalio rūšys
Kitos klemalio rūšys – šiurkštusis klemalis (Asclepias asperula), raudonžiedis klemalis (Asclepias incarnata), siauralapis klemalis (Asclepias linaria), gumbinis klemalis (Asclepias tuberosa), nuodingasis klemalis (Asclepias curassavica) yra vaistiniai augalai.
Šiurkštusis klemalis
Šiurkštusis klemalis (Asclepias asperula). Šis augalas pasiekia 60-90 cm aukštį ir išsiskleidžia 90 cm ar plačiau. Kreminės apvalios baltai žalsvų žiedų kekės turi gražius kaštoninius arba violetinius centrus. Jo įdomūs žiedai patrauklūs šviežių ar džiovintų gėlių kompozicijose ir palaipsniui virsta sėklų ankštimis, kurios, kai pradeda lenktis, tampa panašios į antilopių ragus. Šiurkščiojo klemalio stiebus ir lapus Amerikos indėnai kramtydavo nuo sinusų infekcijų arba virdavo arbatas širdies ligoms gydyti. Įvairios augalo dalys šiuo metu naudojamos kramtomosios gumos, audinių, popieriaus ir skysto muilo gamybai. Pranešama, kad žiedai, pumpurai ir ūgliai yra panašaus skonio kaip įprastos valgomosios daržovės, pavyzdžiui, žirniai, šparagai ar špinatai, o virti suteikia aromato sirupams ir sriuboms.
Raudonžiedis klemalis
Raudonžiedis klemalis (Asclepias incarnata). Vasarą krūmas pasipildo smulkiais, žvaigždės formos žiedais, kurie skleidžia nuostabų vanilės aromatą. Augalas medingas, vilioja bites ir kitus sodo sparnuotuosius draugus. Geriausiai auga vidutiniškai drėgnoje dirvoje, saulėtoje ar dalinai pavėsingoje vietoje.
Siauralapis klemalis
Siauralapis klemalis (Asclepias linaria). Šis klemalis išsiskiria ne tik savo atsparumu sausrai, bet ir plonais, į adatas panašiais lapais ant 90-120 cm aukščio ir pločio augalo. Žydi nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens, lengvai kvepiančiais, baltais, apie 4 cm dydžio žvaigždės formos žiedais, kurie vilioja daugybę drugelių. Sėklų ankštys paukščio galvos formos. Šis gražus klemalis laikomas krūmu, nes turi sumedėjusį pagrindą ir daugybę kylančių stiebų. Jis puikiai tinka sausiems sodams arba vandeniui tausoti. Mėgsta gerai drenuotą šarminę dirvą, vegetacijos metu jam reikia tik minimalaus vandens kiekio.
Gumbinis klemalis
Gumbinis klemalis (Asclepias tuberosa). Šis krūminis daugiametis klemalis gausiai apauga tamsiai žaliais lapais ant daugybės stačių arba į viršų kylančių stiebų, išaugusių iš didelės šaknies, ir sudaro nuo 36 cm iki 90 cm aukščio ir pločio kekę. Jo kietą, sumedėjusią, gumbuotą šaknį, kuri gali įaugti į 60 cm gylį, Amerikos indėnai naudojo medicinoje. Kadangi kietą šaknį indėnai kramtė kaip vaistą nuo pleurito ir kitų plaučių negalavimų, gumbinis klemalis buvo pavadintas ir kitu paplitusiu pavadinimu – pleurito šaknis.
Lancetiniai arba pailgi lapai – susitelkę ant tvirtų, plaukuotų stiebų, kurie yra nuo žalios iki matinės rausvai violetinės spalvos. Rudenį lapai nusidažo blankia geltona spalva, o prieš žiemą stiebai nugula į žemę. Geriausia rudenį lapų nenupjauti, o palaukti pavasario.
Vėlyvą pavasarį ir vasarą plaukuotų stiebų galuose arba viršutinių lapų pažastyse išauga dideli, plokšti arba šiek tiek kupolo formos kekės, kuriose būna iki 25 ryškiai oranžinių žvaigždės formos žiedų.
Nuodingasis klemalis
Nuodingasis klemalis (Asclepias curassavica). Šis klemalis kilęs iš Karibų jūros regiono, Pietų Amerikos, Centrinės Amerikos ir Meksikos. Nors tiksli jo kilmė nežinoma, rūšies pavadinimas atspindi vietą, kurioje tikriausiai buvo surinkti pirmieji egzemplioriai – Kiurasao, pietinėje Karibų jūros dalyje.
Augalas užauga nuo 90 cm iki 1.20 m aukščio, paprastais arba šakotais stiebais. Siauri, 12-15 cm ilgio abiejuose galuose smailėjantys lapai, yra vidutiniškai žali, kartais su baltu viduriu.
Ryškūs oranžiniai ir raudoni žiedai išsidėstę apvaliose galinėse ir pažastinėse kekėse. Be įprastų žiedų, kuriuos turi kitų rūšių klemaliai, nuodingojo klemalio žiedai turi ne tik taurelę (5 taurėlapių žiedas) ir vainiklapį (5 žiedlapių žiedas), bet ir vainiklapį, kuris atrodo kaip papildomas žiedlapių rinkinys, nukreiptas į žiedo centrą, tarsi karūna. Žiedadulkės susitelkia į mases, vadinamas polinijomis.
Šio klemalio vainiklapiai paprastai būna raudoni, o taurėlapiai oranžiniai, be to, ši rūšis unikali tuo, kad vainiklapių skiltelės yra atlenktos. Žiedų kekės yra 5-10 cm skersmens, kiekvienoje grupėje yra 6-15 žiedų. Augalai žydi būdami 4 mėnesių ar jaunesni. Vidutinio klimato zonose jie žydi nuolat nuo pavasario iki rudens, o tropinio klimato zonose gali žydėti bet kuriuo metų laiku. Ilgi stiebai puikiai tinka skinti, o žiedai ilgai laikosi.
Žiedai labai patrauklūs drugeliams, bitėms ir kitiems vabzdžiams, taip pat kolibriams. Monarchų drugeliai šią rūšį naudoja kaip augalą šeimininką.
Kaip sodinamas ir dauginamas klemalis
Kur sodinti? Daugumai klemalių reikia pilnos saulės (bent 6-8 valandų per dieną). Kadangi jie lengvai savaime plinta, augalus sodinkite tokioje sodo vietoje, kur galėsite geriau kontroliuoti jų plitimą, pavyzdžiui, pasienio gale arba kampe. Nuo vėjo apsaugota vieta taip pat padės išvengti sėklų plitimo. Svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad klemalis turi kuokštinę šaknį, todėl netoleruoja persodinimo.
Kada sodinti? Jei klemalį sėjate iš sėklų, rudenį sėklas pasėkite lauke – taip jos bus stratifikuojamos (veikiamos šaltų ir drėgnų sąlygų), kad pavasarį sudygtų ir ateinančią vasarą gausiai žydėtų. Jei perkate augalus, sodinkite juos pavasarį, praėjus šalnų pavojui.
Dirva. Tinkamiausias dirvožemio tipas klemaliui dažnai priklauso nuo jų gimtosios buveinės. Dauguma veislių labai pakantūs ir gerai auga vidutinio sunkumo sodo dirvožemyje. Išimtis – raudonžiedis klemalis, kuriam reikia drėgnos, humusingos dirvos.
Sodinimo ypatybės. Norėdami užtikrinti sėkmingą klemalio sėklų sudygimą, sodinkite jas į lygią, be gumulėlių, grėbliu ar rotoratoriumi iki smulkumo supurentą dirvą. Pasėję sėklas, sutankinkite jas į dirva (bet neuždenkite). Kol daigai įsitvirtins, palaikykite dirvą drėgną. Augalams pradėjus augti, išretinkite per arti vienas kito esančius augalus, kad jie nekonkuruotų dėl saulės ir dirvožemio maistinių medžiagų.
Dauginimas. Daugelį klemalio rūšių galima auginti iš šaknų ar šakniastiebių auginių, taip pat sėklomis. Auginius imkite vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai augalas miega ir turi daugiau energijos atsargų. Atšilus orams iš auginių išaugs nauji daigai, kurie pirmaisiais metais dažnai žydi.
Tolesni klemalio priežiūros patarimai
Mulčiavimas. Jei norite kontroliuoti piktžoles arba sulaikyti drėgmę, galite mulčiuoti kemalį, tačiau tai naudinga ne visoms rūšims. Raudonžiedis klemalis įvertins jūsų pastangas sulaikyti vandenį, tačiau sausą dirvožemį mėgstantiems klemaliams, tokiems kaip gumbinis klemalis ir sirinis klemalis, paprastai geriau, jei jų nemulčiuosite.
Genėjimas. Kaip ir daugeliui žydinčių daugiamečių augalų, pašalinus nudžiūvusius žiedus, gali išaugti nauji pumpurai, todėl apdulkintojai turės daugiau nektaro. Paprasčiausiai pašalinkite žiedų kekę, esančią tiesiai virš pirmųjų lapų.
Plitimo kontrolė. Jei nenorite, kad klemalis užvaldytų jūsų sodą, rudenį pašalinkite sėklų ankštis, kol jos dar neatsidarė ir neišsiskleidė, arba suriškite jas virvele. Augalus su šakniastiebiais išretinkite rankomis, ištraukdami visą augalą, įskaitant šaknis, pašalindami kuo daugiau šakniastiebių. Tai bus lengviau padaryti, kai augalai yra jauni ir šaknys dar gerai neįsišaknijusios.
Atsargumo priemonės ir toksiškumas. Nepamirškite, kad klemalio sultyse esantys nuodingi alkaloidai, padedantys apsaugoti drugelius monarchus nuo plėšrūnų, gali sudirginti akis ir odą, o patekę į organizmą yra nuodingi naminiams ir kitiems gyvūnams. Dirbdami su šiais augalais imkitės atitinkamų atsargumo priemonių ir mūvėkite pirštines, dėvėkite rūbus ilgomis rankovėmis ir kelnes.
Ką bendro turi klemalis ir drugelis monarchas?
Monarchų (Danaus plexippus) gimtinė yra Šiaurės ir Pietų Amerika. Monarchai negali gyventi šaltyje, todėl rudenį migruoja į šiltesnius kraštus. Dvi atskiros monarchų populiacijos vasarą praleidžia Kanadoje. Vakarų Kanadoje vasarojantys monarchai žiemą migruoja į Kaliforniją, o rytiniai monarchai žiemoja Meksikoje.
Ši kelionė nebūtų įmanoma, ar net nebūtų buvusi be gerai žinomo monarchų augalo – klemalio. Danaus plexippus rūšies drugeliai monarchai egzistuoja maždaug milijoną metų. Gerokai anksčiau monarchų protėviai turėjo panašių savybių, leidžiančių skraidyti dideliais atstumais, o tai rodo, kad drugelių migracija yra dar senesnė nei patys monarchai.
Klemalis yra daugelio Asclepias genties augalų bendrinis pavadinimas. Tai daugiametis žolinis augalas, atpažįstamas iš plačių priešinių lapų, spalvingų žiedų kekės arba šilko pripildytų sėklų ankščių, kuriomis nešamos vėjyje pasklidusios sėklos. Monarchų drugeliai deda kiaušinius tik ant klemalių, o monarchų vikšrai maitinasi tik klemalių lapais. Šio specializuoto ryšio raktas yra augalo gaminamas pieno lateksas, kuriame yra junginių, vadinamų širdies glikozidais, nuodingų daugumai kitų gyvūnų. Monarchų drugeliai išsiugdė atsparumą šiam toksinui, todėl vikšrai turi stiprią cheminę apsaugą nuo plėšrūnų. Tai koevoliucijos pavyzdys, t. y. tūkstančius ar milijonus metų trunkančio gyvų būtybių tarpusavio poveikio vienas kitam proceso.
Šaltiniai:
https://www.fs.usda.gov/wildflowers/plant-of-the-week/asclepias_syriaca.shtml
https://www.americanmeadows.com/content/resources/meadowscaping/how-to-grow-milkweed
https://www.deschuteslandtrust.org/about-us/our-work/current-projects/monarch-butterfly-conservation
https://www.naturewatch.ca/milkweedwatch/about-milkweed-and-monarchs/
https://www.gardendesign.com/plants/milkweed.html
https://www.prairiemoon.com/asclepias-incarnata-rose-milkweed
https://www.anniesannuals.com/asclepias-linaria-pine-needle-milkweed
https://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=astu
https://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=assy
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip
