Prasidėjus ar įsibėgėjant sėjai bei augalų sodinimams, pagrindinį vaidmenį atlieka tinkama augimo terpė – žemė ar substratai. Nemanykite, kad tik durpės ir kompostas yra vieninteliai augalų augimo šaltiniai, todėl supažindinsime su žemių substratų įvairove. Negana to, ir augalams reikia parinkti tinkamesnį variantą, tad pasidalinsime patarimais, kaip išsirinkti tinkamą augimo terpę įvairiems augalams.
Kodėl netinka viena žemė viskam?
Tai, kas geriausiai tinka konkrečiam augalui, priklauso nuo naudojamos sistemos (pavyzdžiui, hidroponikoje), auginamų augalų savybių ir iš dalies nuo asmeninių pageidavimų.
Vieniems augalams reikia sunkios ir drėgnos žemės, kiti auga tik lengvoje ir gerai drenuojančioje dirvoje. Yra didelių skirtumų tarp pH tolerancijos, derlingumo, drėgmės išlaikymo, šaknų aeracijos, atramos ar įsitvirtinimo ir kita. Kaip matyti, šios ypatybės neleidžia universaliai naudoti vieno substrato visiems augalams.
Kas geriau – pirktinė ar „naminė” žemė?
Ar kyla klausimas: kam pirkti žemės, jeigu galima išsikasti iš savo kiemo, prisikapstyti iš kompostinės arba panaudoti iš naujo, persodinant augalus? Šis požiūris gal ir naudingas taupymo sumetimais, tačiau augalams gali būti nepatrauklus.
Visų pirma, iš naujo panaudoti žemę gali būti bloga mintis, nes ji gali būti užkrėsta ligų užkratais, nematodais, kenkėjų kiaušinėliais. Jeigu parsinešite žemės tiesiai iš lauko, vėlgi, tokia dirva neturės reikalingų maisto medžiagų (išskyrus naminį kompostą) ir galbūt bus užteršta piktžolių sėklomis. Pirktinis substratas jau būna paruoštas, apdorotas, išvalytas, netgi papildytas mikroelementais, augimo stimuliatoriais ir kitais priedais, todėl jį galima iš karto naudoti augalams auginti. Tad netaupykite ir nerizikuokite augalų sveikata. O toliau aptarsime, kokių žemių substratų galite rasti prekyboje.
Kuo skiriasi konkretiems augalams pritaikyti substratai?
Prekyboje turėjote pastebėti tokias specializuotas žemes kaip „substratas šilauogėms”, „substratas hortenzijoms”, „substratas pomidorams” ir kitiems augalams ar daigams. O kuo jie skiriasi? Biologiškai kalbant, substratas yra bendra sąvoka, reiškianti medžiagą ar paviršių, kurioje ar ant kurios auga bet koks organizmas, o šiuo atveju – augalas. Tad iš esmės tai gali būti bet kas – durpės, molio akmenukai, kompostas, medis, akmuo ir t. t. Sodininkystėje substratas suvokiamas kaip mišinys, turintis įvairios kilmės bei savybių organinių ir mineralinių medžiagų.
Na ir grįžtame prie pastebėjimo, kuo skiriasi substratai, pritaikyti konkretiems augalams. Žemės pagrindą gal ir sudaro ta pati medžiaga (durpės), tačiau jos būna papildytos komponentais, kurie geriausiai dera su konkrečiu augalu. Jie skiriasi:
- įvairiomis trąšomis ir mikroelementais (NPK santykis),
- pH (rūgštingumu ar šarmingumu),
- augimo stimuliatoriais,
- įsišaknijimo hormonais,
- kai kada papildoma gerosiomis bakterijomis ir grybais,
- elektriniu laidumu,
- drėgme,
- organinių medžiagų kiekiu.
Pavyzdžiui, substratas agurkams, tikėtina, tikrai bus naudingiausias būtent agurkams ir kitiems moliūginiams augalams, nes dirva papildyta subalansuotu trąšų ir priedų kiekiu, joje sureguliuotas pH bei purumas. Bet tai nereiškia, kad jo neleistina pritaikyti ir kitiems augalams – žinoma galima, tik reikia žinoti auginamo augalo poreikius.
Durpės – kas tai ir kam naudojama?
Durpės sodininkystėje naudojamos itin dažnai ir sudaro daugumos žemių augalams pagrindą. Jos susidaro suirus augalinėms medžiagoms žemapelkėse ir aukštapelkėse. Augmenijai mirštant, dėl žemesnės temperatūros ir mažo deguonies kiekio sulėtėja bakterinis irimas, todėl iš dalies suirusi augmenija kaupiasi sluoksniais. Dėl tokio lėto irimo greičio susidaro tanki, pluoštinė, vienalytė medžiaga.
Prekyboje taip pat siūloma įsigyti samaninių durpių kartais dar žinomų kaip šviesiosios ar baltosios durpės. Tai yra specifinis durpių tipas, kurio augaliniuose sluoksniuose yra daug kimininių samanų.
Sodininkystėje durpės turi daug privalumų, nes yra lengvos, sterilios, sulaiko 10–20 kartų daugiau vandens nei jų svoris, nesusispaudžia, laisvai drenuojasi, pasižymi fungicidinėmis savybėmis. Natūralios durpės iš prigimties esti labai rūgščios (pH apie 4±0,5), todėl daugumai augalų naudoti netinka, kol nesureguliuotas jų pH.
Durpės skirtingiems augalams: ar tikrai jos skiriasi?
Šiek tiek reikia užsiminti, kuo durpių substratai skiriasi tarpusavyje, nes dabar prekyvietėse kiekvienam augalui galima rasti jiems dedikuotas žemes. Durpės šilauogėms, spanguolėms, rododendrams ar kitiems rūgščiamėgiams augalams – tai natūralios durpės su itin dideliu rūgštingumu, kurių pH nereguliuotas (apie 3,5–4,5). Jos turi 80–90 % organinių medžiagų ir mažą NPK elementų kiekį. Dar gali būti papildytos rūgštinančiomis medžiagomis, tokiomis kaip pušų spygliai ar pušų žievė. Visgi, kai kada durpių substratas sudėtimi niekuo nesiskiria tarpusavyje (pavyzdžiui, durpės rododendrams ar šilauogėms), ir matyt tai yra daugiau rinkodaros triukai ar palengvinimas sodininkams.
Jeigu auginate daržoves, kurios nemėgsta didelio rūgštingumo, greičiausiai naudojate substratą, kur pagrindą sudaro neutralizuotos durpės.
Universalus substratas ir ne tik
Tai žemės substratas, kurių pagrindas sudarytas iš durpių (tamsių ir šviesių), pH siekia apie 6 ir žemė papildyta nemažu NPK kiekiu (14-16-18). Taip pat jos yra porėtos ir turi gausybę organinių medžiagų (85–95 %). Tokios savybės leidžia substratą panaudoti įvairiausio plauko augalams ir tikslams, įskaitant kambarinių ir lauko augalus auginimą, sėklų daiginimą, žemės pagerinimą.
Sodo žemė
Maišuose galite įsigyti įprastos sodo žemės, kuri yra durpių, priemolio ir smulkaus smėlio arba kitokios sudėties mišinys, priklausantis nuo gamintojo. Tokia dirva jau labiau atitinka egzistuojančią dirvą sodyboje, tačiau pirktinė žemė dar papildyta trąšomis, kalkėmis, kitais komponentais ir yra švari. Daugumos siūlomų sodo žemės pH apie 5,5–6,5 – įprastinio rūgštingumo natūralioje aplinkoje.
Žemė kapams
Vėlgi, žemė kapams yra tos pačios durpės tik su kiek mažesniu organinių medžiagų kiekiu (80–90 %) ir dažnai ji esti itin juoda (be baltųjų durpių). Sodri spalva kapavietei priduoda dekoratyvumo, o geras vandens sugeriamumas palaiko drėgmę pasodintiems kapų augalams.
Kompostinė žemė/organinis kompostas
Šis substratas susidaro yrant organinėms atliekoms: rudeniniams lapams, šakelėms, kitoms augalinės kilmės medžiagoms, mėšlui, srutoms. Galima sakyti, tai geriausias sodo gėris, sliekų darbo rezultatas, kartais ūkininkų vadinamas juoduoju auksu. Tai labai derlinga terpė, kurios gamintojai dažniausiai nepapildo trąšomis, nes ji natūraliai turtinga jomis „iš savęs”. Kadangi tokia žemė gali būti kiek per sunki, ji pakuotėse parduodama sumaišyta su durpėmis, pavyzdžiui, santykiu 70 % komposto su 30 % durpių. Jos pH apie 5,5–7,0.
Substratas orchidėjoms – žemė iš medžių žievės
Nors medžių žievės „žemė” labiau įprasta medžiaga mulčiui, tačiau tokiame substrate auginamos orchidėjos. Ši augimo terpė imituoja aplinką, kurioje jos auga natūraliai, t. y. medžių paviršių. Substratas orchidėjoms sudarytas daugiausia iš eglių ar kitų kietmedžių rūšių žievės, todėl žemė esti stambios, šiurkščios frakcijos. Čia svarbu palaikyti tinkamą drenažą ir oro cirkuliavimą šaknų zonoje, it augalas iš tiesų kabėtų ant medžio. Kai kurie substratai papildyti specialiais mikoriziniais grybais, kurie naudingi orchidėjoms.
Gintaro rūgštis buityje – neįtikėtinos galios šaltinis augalams, kuriuo džiaugsis ne tik orchidėjos
Orchidėjos: kurios orchidėjų atmainos dažniausiai puošia lietuvių namus?
Orchidėjos: dažniausiai pasitaikančios orchidėjų ligos. Paprasti būdai, kaip šias gėles išgydyti
Kokoso substratas
Tai iš kokoso riešuto kevalo išgaunamas pluoštas, kuris priklausomai nuo gamybos proceso, yra įvairaus dydžio, formos ir paskirties.
- Galite rasti kokoso lukšto, kurio struktūra labai panaši į durpių, tačiau kaip vienintelė augimo medžiaga netinka dėl per didelės drėgmės sulaikymo.
- Kokosų pluoštas naudojamas drenažui ir akytumui pagerinti, iš jo gaminami pakabinami krepšeliai.
- Tablečių pavidalu kokoso plaušas yra puiki medžiaga daigams auginti, nes sugeria daug drėgmės ir palaiko daigams tinkamas sąlygas.
Žemė kaktusams ir sukulentams
Tai tokia terpė, kur palaikomas labai geras drenažas. Ji sudaryta iš durpių, rupaus smėlio, augalinio komposto, kartais keramzito. Substratas papildytas nedideliu kiekiu trąšų, o pH palaikomas neutralus (apie 6,5–7,0).
Kaktusai: pasitikrinkite, ar tinkamai juos prižiūrite. Kaip padėti kaktusams pražysti?
Sukulentai namuose – daugybę rūšių turintys įspūdingi augalai. Kaip tinkamai juos prižiūrėti?
Sukulentų kompozicija – interjerui pagyvinti ir kūrybiškumui išlaisvinti. Kaip sukurti unikalią?
Lapinė žemė – lengvai pagaminama medžiaga
Tai iš nukritusių rudeninių lapų pagamintas substratas. Nors tokios žemės vargu ar galima įsigyti, tačiau ją galite pasigaminti patys. Rudenį sugrėbti medžių lapai kraunami į nedideles krūveles, kurios palengva suyra. Kad nekaistų, nepūtų ir nepelytų, lapus reikia keletą kartų perkasti. Tokią žemę galima naudoti tik po 2–3 metų, tačiau lapinė žemė yra puri, derlinga, tinkama maišyti su kitomis žemėmis.
Velėninė žemė – buitiniam naudojimui
Taip pat dažnai buitiniams reikalams galima pasigaminti puikios velėninės žemės, kuri naudojama augalų auginimo substratų mišiniuose. Ją pasidaryti galima taip: liepos mėnesį suariama pieva 8–10 cm gylyje, velėna supjaustoma gabalais ir žole žemyn dedama į krūvą. Ją reikėtų sluoksniuoti su mėšlu, srutomis bei pelenais. Per metus kiekvieną sezoną po vieną kartą krūva perkasama ir tokią žemę naudoti galima po 1–2 metų.
Biohumusas
Tai iš suskaidytų augalų, srutų, mėšlo susidariusi natūrali medžiaga. Nors jo NPK santykis mažas (0,7-0,45-0,35), o pH apie 7–8, tačiau tai puiki materija dirvai pagerinti. Šis substratas nenaudojamas kaip pagrindinė augimo terpė, jį reikia maišyti ir įterpti į dirvas santykiu 1:4.
Perlitas, vermikulitas, molio akmenukai, keramzitas…
Tai dažniausiai rutuliukų ar akmenukų formos neorganiniai dariniai (vulkaninės, mineralinės, molio sudėties). Šias medžiagas vargu ar galima vadinti tikrąja žeme, nes jos dažniau tarnauja kaip priedai prie įprastinių substratų. Jų paskirtis – šiek tiek pagerinti žemės drenavimą ir vandens sugeriamumą, ją aeruoti ir mulčiuoti. Kita vertus, minėtieji substratai yra vieni pagrindinių terpių, naudojamų hidroponikoje, sudarantys augalų augimo pagrindą.
Šaltiniai:
https://chilledgrowlights.com/education/common-growing-substrates-and-their-characteristics
https://www.housedigest.com/956067/10-types-of-substrates-for-container-gardening/
https://www.vle.lt/straipsnis/substratas-2/
Skeivienė O. Gėlių auginimas, Vilnius: Leidykla „Mokslas”, 1978.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
