Neapsiribokite šiltnamyje, sode bei darže auginti įprastų lietuviškų daržovių – išbandykite augalą vardu lufa (plaušenė). Tai egzotiškas ir gigantiškas augalas, kuris auginamas taip pat, kaip ir kiti moliūginiai augalai (įskaitant ir agurkus), todėl jį auginti jau turėsite patirties. Jus nustebins jo vaisiai ir jų panaudojimas – ko nesuvalgysite jiems dar nesubrendus, tą galėsite panaudoti kaip natūralią vonios plaušinę. Spartus ir vešlus augalo augimas galės pasitarnauti ir kitiems tikslams – pavyzdžiui nesunkiai galėsite sukurti užuovėją nuo praeivių akių ar žaliąją sieną nepatrauklioms vietoms paslėpti. O ką dar naujo galima papasakoti apie lufos auginimą ir priežiūrą – aptarsime toliau.
Trumpai – kas yra lufa?
Plaušenė (Luffa) – yra dar vienas moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vienametis žolinis augalas. Lufa yra greitai augantis vijoklis, kuris mūsų krašte užauga iki 3–4 m, nors iš esmės gali siekti ir 9–12 m. Ilgi ir savaime prisitvirtinantys stiebai apaugę dideliais, iki 25 cm skersmens žaliais lapais. Vasarą iš geltonų, iki 5 cm skersmens žiedų išsivysto pailgos formos, iki 50 cm ilgio, žali, kartais su šiurkščia odele į agurkus panašūs vaisiai. Jauni vaisiai ir kitos augalo dalys gali būti valgomos, bet dažniausiai augalas auginamas dėl natūralių šveičiamųjų kempinių.
Lufos natūraliai paplitusios Pietinės Azijos tropinėje dalyje (Vietneme, Kinijoje, Bangladeše, Nepale), kurių žinoma apie 50 rūšių. Europoje ar kitose pasaulio vietose jos auginamos kaip vienmetė daržovė, bet kultivuojamos tik kelios rūšys.
Plaušenių rūšys
Briaunotoji plaušenė (Luffa acutangula) – tai iki 5–10 m užaugantis vijoklinis augalas, briaunotu, šerpetotu stiebu. Subrendęs vaisius siekia 15–30 cm ilgį, kuris turi ryškias briaunas. Paplitusios šios veislės ir hibridai: „Lucky Boy“, „Green Glory“, „Summer Long“, „Asian Pride“.
Šiūruoklinė plaušenė (Luffa aegyptiaca) dar turinti sinonimišką Luffa cylindrica pavadinimą – augalas užauga apie 6–9 m aukščio. Jo triskiaučiai, tamsiai žali lapai yra 6–27 cm dydžio, o vaisius 20–50 cm ilgio.
Smulkioji plaušenė (Luffa operculata) – auginama lufa užauga iki 1,5–2,5 m aukščio. Jo vaisius yra trumpas, 10 cm ilgio ir ovalus (netgi beveik apvalus) su spygliuotomis briaunomis. Pluoštas taip pat naudojamas kaip šveitimo kempinė. Lietuvoje neauginamas, nes augalas yra žymiai lepesnis.
Kaip auginama lufa?
Jeigu tektų keliais žodžiais apibūdini egzotiškosios lufos auginimą, tai su ja reikia elgtis lygiai taip pat, kaip su agurkais. O štai pagrindiniai jos auginimo kriterijai:
Vieta. Šie augalai mėgsta saulę, todėl juos reikia sodinti tokioje vietoje, kur per dieną bent šešias valandas šviečia saulė. Jie nepaprastai mėgsta šiltnamį – šiltą ir apsaugotą aplinką – nes lufa yra šilumamėgis augalas, augantis 7–11 atšiaurumo zonose. Lufą auginti galite ir prie saulėtos pastato sienos arba naudoti juos kaip augalus tvorai uždengti (kaip ir kiti vijokliai, pavyzdžiui, vynuogės). Kaip jau galima suprasti, augalui reikės itin daug erdvės, tačiau jis efektyviai augs vertikaliai, jeigu bus užtikrinta tvirta atrama.
Dirvožemis. Lufą auginkite turtingoje, derlingoje ir gerai drenuojančioje dirvoje, į kurią prieš sodinimą įmaišykite daug organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Dirva turėtų būti nežymiai rūgšti (pH 6,0-6,5), o dirvos sudėtis nėra reikšminga, jeigu tik užtikrinamos sąlygos.
Auginimas vazone. Lufą auginti vazone įmanoma, tačiau turėkite omenyje, kad augalas užauga labai didelis, o jiems augti reikia tvirto pagrindo. Indas, kuriame auginsite plaušenę, turi būti didelis, kad tilptų augalo šaknų sistema, todėl vienam augalui reikės bent 45–60 cm skersmens vazono.
Lufos sėja ir sodinimas
Plaušenė kasmet auginama kaip vienmetis augalas iš sėklų, o nuo sėklų pasėjimo iki derliaus nuėmimo gali praeiti 150–200 dienų. Tai reiškia, kad Lietuvoje šis augalas, pasėtas tiesiai į dirvą, nespėja subręsti, todėl jį reikia pradėti daiginti patalpoje. Lufos sėją pradėkite žiemos pabaigoje–pavasario pradžioje. Sėklas sudaiginti yra šiek tiek sudėtinga, todėl jas reikėtų apvaliuoju galu pastuksenti į kietą paviršių ir 24 valandas pamirkyti vandenyje. Vėliau paruoštas sėklas sėkite atskirai 5 cm gylyje į popierinius vazonėlius, pripildytus geros kokybės sėklų daiginimo mišiniu. Palaikykite drėgmę ir 20–24 °C temperatūrą. Ideali vieta sėkloms sudygti yra šiltnamis arba šildoma daigyklė ant šviesios palangės.
Pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, persodinkite daigus į sodą ar šiltnamį, kai praeina šalnų pavojus, o dirva įšyla bent iki +20 °C. Prieš sodinimą plaušenes 10–14 dienų grūdinkite ir laikykite po priedanga, kad jie priprastų prie lauko sąlygų. Augalus sodinkite maždaug 1,8 m atstumais, nes lufos užauga labai didelės, o pasodinę – iš karto laistykite.
Plaušenės augalo priežiūra
Laistymas. Dėl ypatingai spartaus augimo, lufoms reikia daug vandens ir maistinių medžiagų. Jiems palaikykite drėgną dirvožemį ir būtinai reguliariai laistykite. Dirva turi likti drėgna, bet ne permirkusi, o laistant vengti vandens purslų ant lapų.
Tręšimas. Lufos reikalauja nemažai trąšų, tačiau reikia atminti vieną taisyklę – netręškite jų tol, kol nepamatysite pirmųjų žiedų. Jiems pasirodžius, augalus tręškite subalansuotomis lėto veikimo universaliomis trąšomis, kad paskatintumėte žydėjimą ir vaisių formavimąsi. Taip pat 2–3 kartus per vegetacijos sezoną patręškite azoto trąšomis, o žiedų ir vaisių skaičiui padidinti visą vasarą kas savaitę tręškite skystomis trąšomis su dideliu kalio kiekiu.
Genėjimas. Šiaip lufos genėti nereikia, tačiau bent kartą per savaitę patrumpinkite ir pariškite energingai augančius ūglius. Jei augalai auga per gausiai, pagal poreikį patrumpinkite ir stiebus. Jei auginate lufą kempinėms, likus maždaug dviem mėnesiams iki numatomų pirmųjų šalnų, nuskabykite visus žiedus ir mažus lapelius, palikdami ne daugiau kaip šešis vaisius išsivystyti ir subręsti. Taip augalas sutelks savo energiją tinkamo dydžio vaisiams išauginti.
Atramos. Lufa yra vijoklis, kuriam augti reikia labai geros ir tvirtos atramos. Užtikrinkite, kad augalui paruoštos grotelės arba vielos, pritvirtintos prie nuolatinės konstrukcijos. Įsitikinkite, kad vaisiai nesiliečia su žeme, nes tada jie pradeda pūti ir juos užklumpa ligos.
Apdulkinimas. Kad išsivystytų vaisiai, žiedus reikia apdulkinti, tad užtikrinkite, kad netoli lufos yra augalų, viliojančių bites ir kitus vabzdžius. Apdulkinimą galite atlikti ir patys rankomis, kaip kad atliekate cukinijomis.
Lufa: derliaus nuėmimas ir panaudojimas
Maistui. Kai kurie žmonės valgo jaunus lufos vaisius, tačiau dauguma augintojų augalus augina dėl subrendusių lufos kempinių. Jei norite skinti nesubrendusias lufas maistui, rinkite jas, kai jos yra minkštos, žalios ir maždaug 10–15 cm ilgio.
Plaušinėms. Jeigu visgi norite sulaukti plaušinių, tuomet derliui nuimti laukite iki vėlyvo rudens. Jei to padaryti negalite, nuskinkite juos anksčiau ir palikite saulėtoje, vėdinamoje vietoje, kad visiškai išdžiūtų. Požymiai, kad jau galima skinti lufas yra šie:
- Išorinė odelė tampa rudos spalvos, o ją suspaudus jaučiamas ir girdimas lengvas traškėjimas
- Galite išgirsti, kaip viduje girgžda ir stuksena sėklos
Tai, ką mes naudojame kaip kempinę, iš tikrųjų yra augalo skeletas, todėl naudoti pagal šią paskirtį, reikia nulupti išorinę odelę.
Prinokusius lufos vaisius reikia atsargiai nukirpti nuo vijoklio žirklėmis arba aštriu peiliu ir kelias dienas džiovinti saulėtoje vietoje. Tada odelė nulupama, o sėklos pašalinamos. Prieš naudojant, kempinę gerai išmirkykite vandenyje, kruopščiai nuplaukite šiltu vandeniu ir leiskite išdžiūti. Netgi galite panaudoti baliklio ar pašildyti plaušinę mikrobangų krosnelėje, kad išnaikintumėte bakterijas ir pratęstumėte naudojimą. Tuomet naudokite kaip įprastą plaušinę – visą arba supjaustytą gabalėliais.
Sėkloms. Sėklas galite surinkti ir išsisaugoti kitų metų sėjai. Jas galite laikyti popieriniame maišelyje vėsioje, sausoje vietoje.
Lufos ligos ir kenkėjai
Plaušenės dažniausiai neserga ligomis ir neapninka kenkėjais, tačiau per karščius augalams pernelyg išdžiūvus, ant lapų gali atsirasti baltos apnašos – miltligės iššaukiamas simptomas. To išvengsite palaikydami tolygiai drėgną dirvą. Dar rečiau pasitaikančios yra alternariozės (sausligė) ir lapų dėmėtligė.
Retais atvejais lufos lapų gali „paragauti“ agurkus puolantys vabalai ir voratinklinės erkės. Kenkėjų plitimą padeda sumažinti sėjomaina ir vengimas vandens patekimo ant lapų laistymo metu.
Lufos nauda – nuo maisto iki pluošto
Plaušinė. Kai vaisius subręsta, jo viduje lieka skeletas iš skaidulinio pluošto. Ši dalis ir yra naudojama plaušinėms gaminti, kurios skirtos žmonėms praustis ir indams šveisti. Azijoje lufos pluoštas dar panaudojamas ir drabužiams valyti, kepurėms, batų vidpadžiams, automobilių valytuvams, kilimėliams, sandalams, pirštinėms gaminti. Pluoštas pasižymi smūgius ir garsą sugeriančiomis savybėmis, todėl gali būti naudojamas šalmuose ir šarvuotuose automobiliuose. Jis tinkamas ir kaip filtras varikliuose arba vandeniui valyti.
Maistas. Greičiausiai ne vieną domina, ar lufa valgoma, nes įprasta plaušenę auginti dėl kitų paskirčių. Jaunoje stadijoje ją galima valgyti. Nesubrendę vaisiai naudojami sriuboms, troškiniams, salotoms, marinavimui ir kitiems tropinių Azijos šalių tradiciniams patiekalams gaminti. Jauni ūgliai, žiedai ir lapai gali būti verdami, o subrendusios sėklos – skrudinamos. Ši daržovė pasižymi mažu kaloringumu (13 kcal/100 g), turi vitaminų A, B6, B9, C, mineralų (kalio, magnio, fosforo), skaidulinių medžiagų (2,9 g), o skonis panašus į cukinijos.
Sėklų aliejus. Iš sėklų galima išgauti maistinį aliejų, o gautomis išspaudomis galima maitinti triušius, šamus arba jas panaudoti kaip augalų trąšą. Visgi naujausi tyrimai rodo, kad aliejaus kartumą suteikiančios medžiagos gali būti šiek tiek nuodingos.
Šaltiniai:
https://www.homesandgardens.com/gardens/how-to-grow-luffa-plants
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-a-loofah-plant/
https://www.thespruce.com/luffa-plant-profile-4796761
https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html
https://www.cabidigitallibrary.org/doi/10.1079/cabicompendium.31692
https://www.feedipedia.org/node/626
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.