Kvapusis pelėžirnis – trapi, laipiojanti, nuostabaus aromato gėlė. Juos nesunku auginti, o žiedai idealiai tinka puokštėms ar pamerkti į vazą ir pripildyti kambarį švelnaus, saldaus gėlių aromato. Be to, akį traukia įvairiausių spalvų žiedai: nuo perlamutrinės baltos iki tamsiai violetinės. Todėl labai įspūdingai atrodo kelių spalvų kvapieji pelėžirniai augantys vienoje vietoje.
Kaip sėti, auginti ir prižiūrėti kvapiuosius pelėžirnius, skaitykite žemiau.
Kvapusis pelėžirnis: išvaizda ir paplitimas
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) yra viena iš pelėžirnių rūšių. Apskritai pelėžirnių yra žinoma apie 160 rūšių. Plačiai paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Tai vienmetė, iki 2 m aukščio (išskyrus žemaūges veisles) užaugančiu, laipiojančiu stiebu žolė. Lapai poromis plunksniški, nedideli, ovalūs, baigiasi ūseliu, kurio pagalba prisitvirtina prie atramų.
Žydi kvapusis pelėžirnis birželio – rugpjūčio mėnesiais. Žiedai lūpažiedžiai, sukrauti po kelis kekėsi. Įvairiausių spalvų ir nuostabaus aromato. Todėl kvapusis pelėžirnis nepraranda populiarumo jau nuo labai senų laikų.
Vaisius – plokščios, beveik apvalios daugiasėklės ankštys.
Kitos pelėžirnių rūšys
Kvapusis pelėžirnis tik vienas iš nedaugelio pelėžirnių rūšių. Dauguma pelėžirnių yra maistiniai, pašariniai, nektaringi ir dekoratyvūs augalai.
Lietuvoje natūraliai auga net 9 pelėžirnių rūšys:
- miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvestris) aptinkamas miškuose;
- pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus) taip pat auga daugiausiai miškuose;
- pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis) – pievose;
- pajūrinis pelėžirnis (Lathyrus maritimus) – pajūrio smėlynuose;
- gumbinis pelėžirnis (Lathyrus tuberosus) yra labai retas, aptinkamas pakelėse.
Be kvapiojo pelėžirnio gėlynuose Lietuvoje dažnai auginamas pavasarinis pelėžirnis ir plačialapis pelėžirnis (Lathyrus latifolius).
Kvapiojo pelėžirnio veislės
Kvapiojo pelėžirnio istorija prasidėjo dar 1699 metais, kai sicilietis botanikas Cupani botanikos sode aptiko laukinį pelėžirnį su neįprastai stambiais žiedais. Būtent iš šio augalo anglų selekcininkai išvedė pirmąją kvapiojo pelėžirnio veislę, kuri buvo pavadinta „Cupani“ vardu.
Nuo to laiko yra išvesta begalės kvapiojo pelėžirnio veislių bei hibridų. Paminėsime tik keletą dažniausiai pasitaikančių:
- Kvapusis pelėžirnis „Matucana“ itin ištverminga ir viena seniausių veislių. Žydi dvispalviais, violetinės spalvos žiedais, idealus skynimui.
- Kvapusis pelėžirnis „Lipstick“ pavadinimą greičiausiai gavo nuo tamsiai rožinį lūpdažį primenančios spalvos. Žiedų kraštai banguoti.
- Kvapusis pelėžirnis „Lord Nelson“ yra ištverminga veislė, auginama skynimui. Žydi mėlyna spalva ir, kaip ir visi kvapieji pelėžirniai, puikiai kvepia.
- Kvapusis pelėžirnis „Painted Lady“ veislė taip pat auginama skynimui. Žiedai dvispalviai, šviesiai ir tamsiai rožinės spalvos. Stipraus kvapo. Ideali veislė ankstyvam gėlynui.
Kur auginti kvapųjį pelėžirnį: tinkama vieta, dirva ir šviesa
Kadangi kvapusis pelėžirnis vijoklinis augalas, jis idealiai tinka pavėsinių, balkonų, pergolių apželdinimui. Taip pat žemaūgės veislės, kurioms nereikia atramų, gražiai atrodo auginamos vazonuose ar loveliuose.
Kadangi kvapusis pelėžirnis mėgsta, jog jo šaknys būtų vėsiai ir drėgnai, patariama šalia pasodinti neaukštų vienmečių augalų, kurie vėsintų jų šaknis, tačiau neužstotų saulės stiebui bei žiedams.
Dėl savo kvapo ir žiedų pasirinkimo, kvapusis pelėžirnis itin mėgstamas puokščių kompozicijose, merkiamas vazose.
Šviesa. Kvapiajam pelėžirniui reikalinga saulėta vieta, tačiau gali toleruoti ir dalinį pavėsį popiečio valandomis. Tačiau kuo daugiau saulės, tuo kvapesni, didesni bei ryškesni žiedai.
Dirva. Kvapiajam pelėžirniui tinkamiausia humusinga, tačiau gerai drenuojanti dirva. Idealus dirvožemio pH apie 7,5. Prieš sėjant, patariama patręšti kompostu ir gerai perkąsti bei išpurenti maždaug 30 cm gylyje.
Kada sėjamas kvapusis pelėžirnis?
Kvapųjį pelėžirnį galima sėti į daigyklas žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje. Tačiau tai labiau perteklinis darbas, kadangi augalas puikiai sudygsta, užauga ir spėja sužydėti, pasėtas tiesiai į atvirą dirvą. Tik patariama prieš sėjant, sėklas sudaiginti: palaikant jas drėgnoje terpėje (pvz., drėgname popieriniame rankšluostyje). Taip pat prieš pat sėjant, reikėtų lengvai įpjauti sėklą, jeigu norime paspartinti dygimą.
Į dirvą kvapiųjų pelėžirnių sėklos sėjamos balandžio–gegužės mėnesiais. Patariama sėti po 3 sėklas į vieną vietą, išlaikant maždaug pėdos atstumą tarp jų. Sėjama 2–2,5 cm gylyje. Taip pat galima iš karto įkasti atramas, kad vėliau smeigiant nepasižeistų augalo šaknys.
Kai kvapusis pelėžirnis sudygsta ir išaugina dvi poras tikrųjų lapelių, reikia nugnybti jiems viršūnėles, kad geriau krūmintųsi ir šakotųsi. Gailėti neverta, nes nenugnybus, augs ištįsę, silpni, megs mažiau ir ne tokių gražių žiedų.
Kvapiojo pelėžirnio auginimas: laistymas ir tręšimas
Kvapieji pelėžirniai laistomi maždaug kartą per savaitę. Ar jau laikas laistyti, geriausiai nustatyti patikrinus dirvos drėgnumą: kai dirva sausa per 1 cm, laikas laistyti. Jeigu dar drėgna, palaukti dieną kitą.
Nuo vasaros vidurio kvapieji pelėžirniai tręšiami maždaug kas 2 savaites mineralinėmis trąšomis. Jiems tręšti taip pat labai tinkamos pomidorams skirtos trąšos. Svarbu, kad trąšose būtų daug fosforo ir kalio.
Kvapiųjų pelėžirnių atramos ir genėjimas
Kadangi tai vijoklinis augalas, atramos jam būtinos. Todėl jeigu neauginate jų ten, kur yra natūrali vieta kibti ir vytis (pvz., pergolė), būtina pasirūpinti tinkamo aukščio atramomis. Jas geriau įsmeigti dar sėjos metu, kad vėliau nepasižeistų šaknys, o ir augalas spės prisitaikyti prie atramos.
Taip pat labai svarbus ir genėjimas. Šiuo atveju tai reikštų žiedų skynimą. Negailėdami skinkite kvapiuosius pelėžirnius puokštėms, merkite į vazas darbo kambaryje ir pan. Kuo daugiau skinsite, tuo daugiau žiedų augins, labiau šakosis ir bus sveikesnis bei gražesnis. Skinti reikia su visais koteliais.
Taip pat reikia pašalinti ir nužydėjusius žiedus.
Kvapusis pelėžirnis: kenkėjai ir kitos problemos
Šiaip kvapusis pelėžirnis yra gana atsparus ligoms bei kenkėjams, tačiau ir jį gali užpulti amarai, erkutės ar žirnių kandys. Be to, ypač jaunus augalus labai mėgsta šliužai bei sraigės.
Kvapiojo pelėžirnio auginimas vazone
Kaip minėta, žemaūgės veislės labai gražiai atrodo auginamos talpose, loveliuose, itin puošia balkonus, terasas ar palanges. Vijoklinių veislių auginimui talpose geriau nesirinkti, nebent norite leisti jiems lipti kopėtėlėmis ar balkono siena.
Sodinant vazone ar kitoje talpoje, svarbu parinkti gerai drenuojančią, lengvą, tačiau gana derlingą žemę. Be to, augančius talpoje kvapiuosius pelėžirnius reikėtų tręšti ir laistyti dažniau nei augančius atviroje dirvoje.
Kaip prisirinkti kvapiojo pelėžirnio sėklų?
Kadangi kvapusis pelėžirnis yra vienmetis augalas, nužydėjusius, juos teks išrauti ir išmesti ar kompostuoti, jeigu yra nepažeisti kenkėjų ir ligų. Tačiau prieš nuraunant, nepamirškite prisirinkti sėklų kitam sezonui.
Kvapiojo pelėžirnio sėklos paprastai subręsta rugsėjo pradžioje. Sėklos sunokusios, kai ankštis įgauna popierinio maišelio spalvą. Tuomet reikia ankštis surinkti, iš jų išimti sėklas, jas kiek padžiovinti ir laikyti popieriniame maišelyje iki pavasario.
Įspėjimas! Niekada nesodinkite kvapiojo pelėžirnio šalia valgomų žirnių ar kitų valgomų, į juos panašių augalų. Taip pat niekada neragaukite kvapiojo pelėžirnio dalių. Visos augalo dalys – žiedai, stiebai, lapai, ankštys – yra nuodingos. Didesni kiekiai gali sukelti netgi paralyžių, kvėpavimo sutrikimus bei traukulius.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/pelezirnis/
- https://www.thespruce.com/sweet-peas-the-queen-of-the-annuals-1402917
- https://www.almanac.com/plant/sweet-peas
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-sweet-peas/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.