Žiognagė (Geum) – tai žolinis daugiametis augalas iš erškėtinių (Rosaceae) šeimos. Žiognagės ne tik puošia sodą ryškiais žiedais, bet ir pasižymi įvairiomis panaudojimo galimybės, pavyzdžiui, medicinoje ar kulinarijoje. Šio augalo gentis apima apie 70 rūšių, kurios natūraliai auga visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Čia natūraliai aptinkamos trys rūšys: raudonoji žiognagė (Geum rivale), geltonoji žiognagė (Geum urbanum) ir plaukuotoji žiognagė (Geum aleppicum).
Žiognagės sodinimas
Sodinant žiognages, svarbu atkreipti dėmesį į vietą, dirvožemio savybes ir tinkamą sodinimo laiką.
Šis augalas mėgsta drėgną, bet gerai drenuotą dirvą. Svarbu iš anksto paruošti sodinimo vietą: į dirvą įterpkite organinių medžiagų, tokių kaip kompostas ar perpuvęs mėšlas, kad pagerintumėte drėgmės sulaikymą. Tai itin svarbu, nes šios gėlės netoleruoja sausros, tačiau permirkusi dirva gali sukelti šaknų puvimą, ypač žiemos laikotarpiu.
Sodinant augalą, palikite apie 30–40 cm tarpą tarp atskirų kerų, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti. Po pasodinimo gerai palaistykite ir reguliariai drėkinkite dirvą, ypač sausros laikotarpiu. Geriausias laikas sodinti – pavasaris ar ankstyvas ruduo, kai augalai gali greitai įsišaknyti.
Žiognagių rūšys ir jų ypatybės
Šios žiognagių rūšys yra puikus pasirinkimas tiek pradedantiems, tiek patyrusiems sodininkams. Kiekviena iš jų turi unikalių savybių, kurios padės suteikti jūsų sodui daugiau gyvybės ir estetikos.
Raudonoji žiognagė (Geum rivale)
Raudonoji žiognagė yra viena iš dažniausiai sutinkamų rūšių Lietuvoje. Ji paplitusi pievose, šlapynėse ir upių pakrantėse. Šio augalo rausvi, mažučiai žiedai suteikia gamtai subtilaus grožio. Šios rūšies gėlės puikiai jaučiasi pavėsyje, kur dirvožemis drėgnas, tačiau pralaidus. Ši rūšis taip pat dera su kitais pavėsį mėgstančiais augalais, pavyzdžiui, eleborais, ir yra puikus pasirinkimas natūralistiniams sodams ar miško tipo gėlynams.
Geltonoji žiognagė (Geum urbanum)
Geltonoji žiognagė yra apyretė rūšis Lietuvoje, tačiau ją lengvai atpažįstame iš ryškių geltonų žiedų. Šio augalo šaknys nuo seno naudojamos vilnai dažyti ruda spalva, kas suteikia jai praktinį pritaikymą. Šios rūšies augalai labiausiai mėgsta dalinį pavėsį, o natūralistinio stiliaus soduose ji atrodo harmoningai, papildydama gamtišką kraštovaizdį. Be to, šios rūšies lapai ir šaknys gali būti naudojami liaudies medicinoje, nes turi gydomųjų savybių.
Plaukuotoji žiognagė (Geum aleppicum)
Plaukuotoji žiognagė yra gana reta rūšis Lietuvoje, tačiau ji išsiskiria savo ypatingomis savybėmis. Iš šios rūšies išgaunami eteriniai aliejai yra labai vertinami parfumerijos pramonėje. Jos šaknys ir lapai taip pat naudojami liaudies medicinoje, o švelnus ir subtilus aromatas suteikia unikalumo. Plaukuotoji žiognagė mėgsta saulėtas ar dalinai pavėsingas vietas, tačiau reikia užtikrinti, kad dirvožemis būtų derlingas ir drėgnas.
Dekoratyvinės žiognagės
Geum coccineum ‘Koi’. Ši alpinių rūšių atstovė išsiskiria ryškiais oranžiniais žiedais, kurie suteikia sodui gyvybingumo ir spalvų. ‘Koi’ yra kompaktiška rūšis, užauganti iki 30 cm aukščio, todėl idealiai tinka alpinariumams ar gėlynų kraštams.
Geum ‘Mrs J. Bradshaw’ – tai viena iš populiariausių dekoratyvinių rūšių, pasižyminti ryškiai raudonais žiedais. Ši žiognagė mėgsta saulėtas vietas ir gali užaugti iki 75 cm aukščio, todėl puikiai tinka sodams, kur norisi ryškių akcentų. Ji žydi nuo vasaros pradžios iki rudens, todėl sodininkus džiugina ilgą laiką.
Geum ‘Mai Tai’. Abrikosinių žiedų savininkė ‘Mai Tai’ išsiskiria subtilia spalva ir vidutiniu aukščiu – apie 45 cm. Ši rūšis mėgsta mažumėlę vėsesnes sąlygas ir dalinį pavėsį, todėl puikiai tinka sodams, kuriuose norima išlaikyti ramų, pastelinį toną.
Žiognagė ir jos auginimas
Žiognagių priežiūra nereikalauja daug pastangų, tačiau tam tikros rekomendacijos padės užtikrinti jų sveikatą ir žiedų gausą.
Laistymas ir priežiūra: augalus reikia reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Po žydėjimo nuvytusius žiedus pašalinkite, kad paskatintumėte naujų žiedų formavimąsi ir pailgintumėte žydėjimo laiką.
Dalinimas: kas trejus metus žiognages patartina padalyti, kad jos neprarastų gyvybingumo. Jei to nepadarysite, augalai gali pradėti džiūti centre ir ilgainiui prarasti savo dekoratyvinę vertę. Dalijant kerus, pasirinkite stiprius išorinius ūglius, o senesnį vidurį pašalinkite.
Dirvožemio gerinimas: jei jūsų dirvožemis yra sunkus molis, įterpkite smėlio ar komposto, kad pagerintumėte drenažą ir užkirstumėte kelią šaknų puvimui.
Žiognagė liaudies medicinoje
Japoninė žiognagė (Geum japonicum) ir stambialapė žiognagė (Geum macrophyllum) žinomos dėl savo priešuždegiminių ir antiseptinių savybių. Liaudies medicinoje šių augalų šaknys naudojamos gydyti gerklės skausmą, mažinti uždegimus ir stiprinti imunitetą.
Žiognagė ir kulinarija
Geltonosios ir raudonosios žiognagės šaknys turi ilgą naudojimo istoriją kulinarijoje. Jų aromatas ir skonis yra subtiliai aitrūs, primenantys gvazdikėlius, todėl jos plačiai naudojamos įvairių patiekalų pagardinimui.
- Sriubos ir troškiniai. Šaknų ekstraktas ar smulkiai pjaustytos šaknys suteikia sriuboms ir troškiniams šildantį aromatą bei prieskoninį skonį. Tai puikus papildymas tradiciniams lietuviškiems troškiniams arba egzotiškesniems patiekalams, tokiems kaip karių sriubos ar marokietiški taginai.
- Mėsos patiekalai. Žiognagės šaknys puikiai dera su riebesnėmis mėsomis, pavyzdžiui, kiauliena ar jautiena. Jomis galima pagardinti marinatus arba naudoti kaip prieskonius kepimo metu ir taip suteikti patiekalui unikalų aromatą.
- Desertai ir gėrimai. Dėl gvazdikėlius primenančio skonio šaknys tinka saldžių kepinių gamybai. Pavyzdžiui, galima jų įmaišyti į imbierinius sausainius, meduolius ar net pridėti į šiltą žiemišką gėrimą, kad ir į karštą vyną. Žiognagių šaknys taip pat naudojamos aromatingų žolelių arbatų ruošimui. Šiltas gėrimas su žiognagių ekstraktu padeda sušildyti žvarbiomis dienomis, o jo aromatas sukuria jaukumo jausmą.
Žiognagės ligos ir kenkėjai
Žiognagės yra gana atsparūs augalai, tačiau kai kurios problemos vis dėlto gali iškilti.
- Šaknų puvinys: ši problema dažniausiai atsiranda dėl permirkusio dirvožemio, ypač žiemą. Sprendimas – gerinti drenažą, sodinant žiognages ant pakeltų lysvių ar įterpiant smėlio.
- Juodieji pjovėjai (vabzdžiai): jei žiognagės auginamos vazonuose, jos gali tapti šių kenkėjų taikiniu. Pažeistus augalus reikia sunaikinti arba gydyti nematodais.
- Dirvožemio sudėtis: sunkus molis gali sukelti augalų trumpaamžiškumą. Norint to išvengti, dirvožemis turėtų būti reguliariai praturtinamas organinėmis medžiagomis.
Įdomūs faktai apie žiognages
- Žiognagės yra natūralus maisto šaltinis bitėms ir drugiams, todėl jų auginimas skatina biologinę įvairovę.
- Šis augalas pasižymi atsparumu šliužams ir sraigėms – tai itin naudinga vietovėse, kur šie gyvūnai dažnai pažeidžia sodus.
- Geum genties pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio „raudona“, ir simbolizuoja kai kurių rūšių ryškias spalvas.
Žiognagės – sodo perlas, kuriuo verta pasirūpinti
Žiognagės savo ryškiais geltonais, oranžiniais ar raudonais žiedais puošia sodą nuo pavasario iki rudens. Jos puikiai tinka gėlynų priekiui, alpinariumams ir natūralistiniams sodams. Be to, jų pūkuoti vaisiai sukurią dailų vaizdą net ir augalui nužydėjus.
Žiognagės yra universalūs ir lengvai prižiūrimi augalai, kurie tinka bet kokio stiliaus sodui – nuo angliškojo stiliaus gėlynų iki natūralistinių kompozicijų. Jos ne tik džiugina akį ryškiais žiedais, bet ir pasižymi praktine nauda. Šie augalai puikiai dera su kitomis daugiamečių gėlių rūšimis, o jų priežiūra nereikalauja daug pastangų. Pasirinkę žiognages, ne tik papuošite savo sodą, bet ir sukursite draugišką aplinką gamtai.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/ziognage
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-geums
https://plants.ces.ncsu.edu/plants/geum
https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Geum+urbanum
https://www.theenglishgarden.co.uk/plants/flowers/five-ways-to-use-geums
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
