Egzotiškasis krinas: kaip auginti šį įspūdingą svogūninį augalą Lietuvoje?

Krinas – įspūdingu žiedynu išsiskiriantis svogūninis augalas, kuris dažnai siejamas su tropikų šiluma ir prabanga. Nors jo gimtinė yra tolimos, šiltos pasaulio vietos, vis dažniau jis atranda vietą ir Lietuvos soduose bei namuose. Dėl įdomios išvaizdos, ilgo žydėjimo ir neįprastos augimo strategijos krinas žavi pažengusius augintojus. Tačiau ar šis egzotiškas augalas tikrai gali suklestėti mūsų klimato sąlygomis? Šiame straipsnyje aptarsime krino biologines savybes, populiariausias veisles, auginimo ypatumus tiek lauke, tiek namuose ir atsakysime, ar verta šį augalą įtraukti į savo kolekciją.

Kas yra krinas? Kilmė ir biologinės savybės

Krinas (Crinum) – tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų genčiai priklausantis augalas. Šio augalo gentį sudaro daugiau kaip 100 rūšių, natūraliai augančių tropiniuose ir subtropiniuose Afrikos, Azijos, Australijos bei Amerikos regionuose. Krinai dažniausiai aptinkami drėgnose pievose, pakrančių zonose ar net pelkėtuose plotuose.

Krinas yra daugiametis žolinis augalas su stambiu, šviesiu svogūnu. Jo lapai – šviesiai žali, ilgi, iki 1 m, kraštai banguoti, ant aukšto iki 60 cm iš lapamakščių susidariusio tariamojo stiebo. Krino žiedynas – skėtiškas, žiedai – dideli, balti arba rausvi, vaisius – dėžutė. Daugelio rūšių krinai yra nuodingi.

Krinas žydi vėlyvą vasarą, kuomet džiugina milžiniškais, leliją primenančiais žiedais, todėl ne veltui krinas dar vadinamas krino lelija (angl. crinum lilies). Krino žiedai ne tik užpildo sodo erdves tada, kai vasarinis gėlių žydėjimas ima rimti, jie skleidžia ir nuostabų, dangišką kvapą. O kadangi kiekvienas žiedas laikosi ant tvirto, aukšto stiebo, jie ypač gražiai atrodo mišriuose gėlynuose ar krūmynuose, ypač pasodinti šalia vandens telkinių.

Krinus galima auginti ir patalpose. Jei turite oranžeriją ar dekoratyvinį šiltnamį, šie augalai taps puikia vidaus kompozicijos dalimi, o jų kvapas – tikrai suteiks malonių pojūčių.

Dažniausiai gėlynuose (Lietuvoje šiltnamiuose, kambariuose) auginami: dailusis krinas (Crinum asiaticum), plačialapis krinas (Crinum latifolium), ilgažiedis krinas (Crinum longiflorum).

Nors biologiniu požiūriu krinas yra itin prisitaikęs prie skirtingų auginimo sąlygų, pvz., kai kurios rūšys ištveria trumpalaikę sausrą, o kitos – auga pusiau panirusios į vandenį, tačiau beveik visos jo rūšys yra jautrios šalčiui. Tai reiškia, kad vidutinio klimato zonose, kaip Lietuvoje, jo auginimas reikalauja papildomos priežiūros ar patalpų apsaugos žiemos metu.

Ar krinas yra nuodingas?

Visos krino rūšys, įskaitant ir Lietuvoje auginamus dailųjį, plačialapį bei ilgažiedį kriną, yra laikomos nuodingais augalais. Didžiausia toksinių medžiagų koncentracija yra svogūnuose, tačiau nuodingi yra ir lapai bei žiedai.

Krino sudėtyje yra alkaloidų, kurie gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus ar net rimtesnius apsinuodijimo simptomus, jei augalo dalys būtų prarytos. Dėl šios priežasties krino nereikėtų auginti vietose, kur prie jo galėtų lengvai prieiti maži vaikai ar naminiai gyvūnai.

Kontaktas su sultimis jautresniems žmonėms gali sukelti ir odos sudirginimą, todėl persodinant ar dalijant svogūnus patartina mūvėti pirštines. Ir, nors krinas pasižymi neeiliniu dekoratyvumu ir net medicininėmis savybėmis, reikėtų nepamiršti, kad tai yra toksinis augalas, todėl saugumas auginant yra itin svarbus.

Kodėl krinas yra toks išskirtinis augalas gėlyne? 

Krinas yra nuodingas augalas; krinai dažnai dar vadinami voro lelijomis (angl. spider lilies) ar nuodingu svogūnu (angl. poison bulb), tačiau daugumą sodininkų paperka šio augalo žiedų grožis.

Krino žiedai primena žvaigždes. Kiekvienas ilgas, vamzdiškas žiedas turi šešis vainiklapius, kurie atsilenkia į šonus. Ir, nors dažniausiai jie būna balti, tačiau gali turėti rausvų dryžių ar net purpurinį atspalvį. Žiedai užauga iki 10 cm pločio ilgio ir pločio! Iš žiedo centro išsikiša ilgi, siūlą primenantys kuokeliai, dažniausiai raudono atspalvio.

Ne ką mažiau įspūdingi ir krino žiedkočiai. Ant vieno žiedkočio gali susiformuoti net 25–30 žiedų, sudarydami įspūdingą, ryškių žiedų kompoziciją.

Įspūdingas yra ir krino svogūnas, jis toks pat masyvus, kaip ir kitos šio subtropinio augalo dalys. Tipinis krino svogūnas gali sverti net 5–11 kg, o po žeme jis taip pat užima daug vietos, o iš svogūno kaklelio kyla lapai.

Kiek laiko žydi krinas?

Nors atskiro krino žiedo grožis džiugina tik vieną dieną (ryte jis prasiskleidžia, o vakare jau pradeda vysti), bendras žydėjimo periodas trunka kur kas ilgiau. Ant vieno žiedkočio gali išsiskleisti 15–30 pumpurų, todėl augalas nuolat pasipildo naujais žiedais. Dėl šios priežasties krinas žydi kelias savaites, o trumpa pavienių žiedų gyvavimo trukmė tampa beveik nepastebima, nes augalas išlieka dekoratyvus visą žydėjimo laiką.

Dažniausiai Lietuvoje auginamos krino rūšys

Krino rūšis	Tinkama vieta	Žydėjimo laikas	Pastabos
Dailusis krinas(Crinum asiaticum)	Tik patalpose (šiltnamyje, oranžerijoje arba dideliame vazone namuose).	Vasara	Labai dekoratyvus, bet jautrus šalčiui; lapai ilgi, žvilgantys; žiedai balti, voriški.
Plačialapis krinas(Crinum latifolium)	Patalpose arba lauke (tik vasarą – vazonuose)	Vasara – ruduo	Lapai platūs, žiedai šviesiai rožiniai arba balti; tradiciškai naudotas Rytų medicinoje.
Ilgažiedis krinas(Crinum longiflorum)	Patalpose arba apsaugotose vietose	Vėlyva vasara	Žiedai pailgi, balti ar rausvi, kvapnūs; dekoratyvus, būtina apsauga nuo šalčio.

Kurią krino rūšį pasirinkti dekoratyvumui?

Lietuvoje dažniausiai auginamos krino rūšys skiriasi savo dekoratyvumu bei pritaikymo galimybėmis. Dailusis krinas geriausiai atskleidžia savo grožį namuose, papildydamas interjerą: jo ilgi, siauri lapai ir balti, voriški žiedai suteikia erdvėms egzotikos įspūdį, todėl ši rūšis ypač mėgstama dideliuose kambariuose ar oranžerijose, šviesiose, šiltose patalpose.

Tuo tarpu plačialapis krinas dažnai pasirenkamas auginti didesniuose vazonuose sode ar terasoje: jo stambūs lapai ir švelniai rožiniai žiedai tampa puikiu akcentu žaliose erdvėse. Jam tinkama šilta vasaros aplinka, tačiau žiemą būtina įnešti į vidų.

Ilgažiedis krinas yra vertinamas kolekcininkų dėl savo elegantiškų, pailgų ir kvapnių žiedų. Ši rūšis išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir kvapu, todėl neretai yra laikomas augalu, išskirtinumui pabrėžti. Ilgažiedis krinas savo grožį geriausiai atskleis oranžerijoje ar dekoratyviniame šiltnamyje, kur jam bus sudaromos stabilios, šiltos sąlygos.

Krino auginimas lauke: kokių sąlygų tam reikia ir ką būtina žinoti?

Lietuvoje krino auginimas lauke yra tik sezoninis, nes šis augalas, kilęs iš tropinių ar subtropinių regionų, yra jautrus šalčiui ir mūsų klimato sąlygomis negali peržiemoti atvirame grunte.

Vasarą krinas sėkmingai gali augti didesniame inde ar vazone lauke: terasoje, sode ar šalia vandens telkinio. Tik svarbu jam užtikrinti šias sąlygas:

• saulėta vieta: kuo daugiau tiesioginės saulės šviesos;
• derlinga, puri ir laidi vandeniui dirva: rekomenduojama maišyti sodo žemę su smėliu ar kompostu;
• reguliarus, bet saikingas laistymas: dirva turi būti drėgna, tačiau neužmirkusi.

Rudenį, prieš pirmąsias šalnas, kriną būtina perkelti į žiemojimui skirtą patalpą, kurioje laikytųsi +10–15 °C temperatūra. Nepamirškite, kad žiemą jis praleis ramybės periodo sąlygomis, todėl šiuo metu jį laistyti reikėtų retai.

Krino auginimas namuose: kokių sąlygų tam reikia ir ką būtina žinoti?

Norint, kad krinas gerai augtų namuose, būtina atsižvelgti į svarbiausius jo poreikius bei tam sudaryti tinkamas sąlygas. 

• Šviesa: krinas mėgsta būti apsuptas natūralia šviesa, todėl kuo daugiau jos – tuo geriau; statykite kriną prie pietinių ar rytinių langų, o žiemą naudinga įjungti papildomą apšvietimo lemputę.
• Temperatūra: augalui netinka šaltesnės nei +15 °C patalpos, optimali temperatūra – +18–25 °C.
• Laistymas: vegetacijos metu laistykite reguliariai, neleisdami dirvai perdžiūti, tačiau venkite vandens pertekliaus, o ramybės periodu laistymą sumažinkite.
• Tręšimas: pavasarį ir vasarą krinas tręšimas kas 2–3 sav., subalansuotomis, svogūniniams augalams, skirtomis trąšomis.
• Vazonas ir substratas: krinas geriau auga erdviuose induose, užpildytuose puriu, drėgmei laidžiu substratu. Svogūno kaklelis turėtų likti šiek tiek virš dirvos paviršiaus.
• Žydėjimas: namuose auginamas krinas gali žydėti kasmet, jei ta sudarysite tinkamą poilsio periodą. Paprastai, rudenį ar žiemą augalui yra suteikiamas ramybės periodas, sumažinant laistymą ir leidžiant svogūnui sukaupti energijos kitam žydėjimui.

Kokios problemos gali kilti auginant kriną namuose?

Nors krinas yra ilgaamžis ir gana atsparus augalas, namų sąlygomis jis gali susidurti su keliomis problemomis:

• perlaistymas: viena dažniausių klaidų – nuolatinis dirvos drėkinimas. Tai sukelia svogūno ir šaknų puvinį. Patartina laistyti tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūva.
• šviesos trūkumas: jei krinas negauna pakankamai šviesos, jo lapai silpnėja, o žydėjimas gali visai neįvykti. Tokiu atveju verta naudoti papildomą apšvietimą.
• kenkėjai: namų sąlygomis krinus kartais užpuola voratinklinės erkutės, amarai ar miltuotieji skydamariai. Juos galima kontroliuoti nuvalant lapus muiluotu vandeniu arba naudojant specialias priemones.
• nežydėjimas: jei augalas nežydi keletą metų, priežastis dažniausiai būna netinkamas poilsio periodas arba per mažai šviesos.

Kaip dauginti kriną namuose ir lauke?

Išskyrėme pagrindinius krino dauginimo būdus, pagal tai, auginate šį augalą namuose ar lauke. 

• Dauginimas šoniniais svogūnėliais:

Tai pats paprasčiausias būdas tinkamas propaguoti tiek namuose, tiek lauke auginamiems krinams. 

Jei krinas auginamas namuose, svogūnėliai gali būti atskirti persodinant augalą į didesnį vazoną. Rekomenduojama palikti bent dalį šaknų ir sodinti į naują, laidžią vandeniui dirvą, svogūno kaklelį paliekant išsikišusį virš dirvos.

Jei krinas auginamas lauke, tuomet dažniausiai svogūnėliai atskiriami rudenį, kai augalas iškasamas žiemojimui. Tokiu atveju svogūnėliai laikomi kartu su motininiu augalu arba sodinami į atskirus indus, kuriuos per žiemą reikia laikyti šiltoje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje.

• Dauginimas sėklomis:

Krinas gali būti dauginamas ir sėklomis, tačiau šis būdas sudėtingas ir ilgas, pirmojo žydėjimo galima sulaukti tik po 5–6 metų, todėl toks dauginimo būdas yra laikomas labiau kolekcininkų užsiėmimu. Vis dėlto, jei norite išbandyti šį būdą, krino, auginamo namuose, sėklos sėjamos į lengvą substratą, laikomą šiltai (20–25 °C). Lietuvos sąlygomis sėklų dygimas atvirame grunte praktiškai neįmanomas: per vėsu ir per trumpas vegetacijos laikotarpis. 

• Persodinimas ir svogūnų dalijimas:

Krinas nemėgsta dažnų persodinimų, nes jo svogūnai užauga labai stambūs ir mėsingi. Paprastai jis persodinamas kas 4–5 metus. Todėl tiek namuose, tiek lauke, krino svogūnus geriausia sodinti į nuolatinę vietą, nes augalui reikia laiko tinkamai įsišaknyti, kad pradėtų gausiai žydėti.

• Svarbu! Jei krinas ką tik padalintas ar persodintas, jis gali nežydėti 1–2 metus, nes visą energiją skiria šaknų sistemai atkurti.

Kaip paruošti kriną vasarai ir žiemai?

Pavasaris – pasiruošimas aktyviam augimui

• Kovo–balandžio mėn., kai pradeda ilgėti dienos, krinas pažadinamas iš poilsio periodo: palaipsniui atnaujinamas laistymas ir augalas perkeliamas į šviesesnę vietą.
• Jei planuojama auginti lauke, augalą reikėtų pripratinti prie tiesioginės saulės: pirmas kelias savaites laikyti pusiau pavėsyje, vėliau perkelti į saulėtą vietą.

Vasara – augimas ir žydėjimas

• Krinas gali būti išnešamas į lauką tik tada, kai visiškai išnyksta šalnų pavojus (gegužės pab.). Vazonai statomi šiltoje, saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo stiprių vėjų.
• Visą vasarą augalas gausiai laistomas ir tręšiamas, kad sukauptų jėgų kitam sezonui.

Ruduo – pasiruošimas poilsiui

• Rugsėjo pab.–spalio pr., kai naktimis temperatūra nukrenta žemiau +10 °C, krinas turi būti įnešamas į patalpas.
• Laistant mažinamas vandens kiekis, kad svogūnai pradėtų ruoštis ramybės laikotarpiui.
• Jei augalas augo lysvėje, svogūnai iškasami, atsargiai nuvalomos žemės ir laikomi sausoje vietoje.

Žiema – ramybės periodas

• Krinui būtinas poilsio laikas, kurio metu jie kaupia energiją žydėjimui. Todėl svogūnai arba vazonai laikomi šviesioje patalpoje, kur temperatūra siekia apie +10–15 °C.
• Laistoma minimaliai – tik tiek, kad svogūnai visiškai neišdžiūtų. Trąšos šiuo metu nenaudojamos.

Svarbu!

Krino svogūnai yra labai stambūs ir jautrūs mechaniniams pažeidimams, todėl juos iškasant ar perkeliant reikia elgtis itin atsargiai. Geriausia auginti dideliuose vazonuose, taip išvengiama dažno kasimo, o augalą paprasčiau perkelti iš lauko į vidų.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios problemos auginant kriną?

Jei krinas ima rodyti nusilpimo požymius, būtina atkreipti dėmesį į apšvietimą, dirvožemio sąlygas bei augalų tankumą. Laiku pastebėjus šiuos įtakojančius veiksnius galima išvengti rimtesnių problemų ateityje. Išskyrėme pagrindines 3 problemas su kuriomis susiduria krino augintojai ir jų sprendimo būdus.

Kodėl krinas nežydi?

Dažniausiai krinas nežydi dėl netinkamų aplinkos sąlygų arba per tankaus susodinimo. Krinas yra saulę mėgstantis augalas, kuriam reikia pakankamai šviesos ir erdvės, kad galėtų išskleisti savo įspūdingus žiedus. Todėl, jei žiedų nėra arba jie labai reti, metas įvertinti aplinką ir pagalvoti apie krino svogūnų padalijimą.

• Dažniausios krino nežydėjimo priežastys yra šios: nepakankamai tiesioginės saulės šviesos (mažiau nei 6 val. per parą), svogūnai susodinti per giliai ar per arti vienas kito, dirvos maisto medžiagų nepakankamumas dėl per tankaus augimo.
• Norint išspręsti šią problemą, imkitės šių veiksmų: perkelkite augalą į saulėtą vietą, persodinkite krino svogūnus 15–20 cm atstumu vienas nuo kito, kad būtų geresnė oro cirkuliacija ir maisto medžiagų prieiga, o pavasarį patręškite kriną fosforu turtingomis trąšomis, skatinančiomis žydėjimą. Taip pat, nepamirškite persodinti krino svogūnus kas 3–4 metus.

Silpnas augimas ar gelstantys lapai

Gelstantys lapai ir suglebę krino stiebai rodo, kad augalas gali kentėti nuo per didelės drėgmės arba maisto medžiagų trūkumo. Krinui patinka drėgna, bet neužmirkusi žemė, jam taip pat būtinas reguliarus tręšimas, kad būtų palaikoma vešli augmenija.

• Dažniausios to priežastys: vandens perteklius arba prastai drenuojama dirva, netolygus laistymas arba sausros sukeltas stresas, taip pat – esminių maisto medžiagų, ypač azoto ir kalio, trūkumas.
• Norėdami išvengti šios problemos: pagerinkite dirvos struktūrą, įmaišydami komposto ar smėlio drenažui pagerinti ir laistykite tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta. Vegetacijos metu, kas 4–6 sav. naudokite subalansuotas, lėtai išsiskiriančias trąšas (10–10–10) ir nepamirškite pašalinti džiūstančius lapus, kad išvengtumėte grybelinių infekcijų.

Krino svogūnų puvinys

Ši problema – viena rimčiausių krino ligų, paprastai atsirandančių tada, kai krino svogūnas per ilgai stovi užmirkusioje dirvoje arba yra pasodintas vietoje, kur prasta oro cirkuliacija. Kai puvinys įsivyrauja, svogūnai tampa minkšti, patamsėję ir gali skleisti nemalonų kvapą.

• Dažniausios to priežastys: sunkus, molingas dirvožemis, nepakankama oro cirkuliacija ar krino svogūnai susodinti per giliai ir per tankiai.
• Norėdami išvengti šios problemos: pagerinkite dirvą įmaišydami smėlio, perlito ar organinio komposto, laistykite gausiai, bet retai, leidžiant dirvai pradžiūti tarp laistymų. Taip pat, lengvai mulčiuokite, kad sureguliuotumėte drėgmės palaikymą.

Kokie kenkėjai ir ligos pavojingiausi krinui Lietuvoje?

Nors krinas yra gana atsparus, Lietuvos klimato sąlygos (drėgmė, vėsios vasaros, šalčiai) sudaro sąlygas tam tikriems kenkėjams ir ligoms.

Kenkėjai:

• Amarai: jie mėgsta krino žiedkočius ir jaunus lapus. Amarai siurbia sultis, todėl augalas silpnėja, lapai garbanojasi. Kovai tinka muilo tirpalas arba biologinės priemonės (pvz., neem aliejus).
• Sraigės ir šliužai: Lietuvoje jie ypač aktyvūs drėgnomis vasaromis. Sraigės ir šliužai apgraužia lapus, palieka skylutes ir gleives, todėl patartina naudoti mechanines gaudykles ar biologinius preparatus.
• Tripsai: retesni, bet gali pasitaikyti, kai vasaros šiltos ir sausos. Tripsai pažeidžia lapų paviršių, palikdami sidabriškas dėmes.
• Voratinklinės erkutės: nors dažnesnės kriną auginant kambaryje, sausros metu voratinklinių erkučių gali pasitaikyti ir lauke. Lapai pasidengia gelsvomis dėmėmis, kartais plonu tinklu.

Ligos:

• Svogūnų puvinys: didžiausia rizika Lietuvos sąlygomis, ypač jei svogūnai laikomi užmirkusioje dirvoje ar paliekami žiemoti per drėgname rūsyje. Prevencija – geras drenažas, saikingas laistymas ir tinkamos sąlygos laikymui.
• Lapų dėmėtumas (grybelinės ligos): lietingomis vasaromis ant lapų gali atsirasti rudos ar juodos dėmės. Pažeistus lapus būtina pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidu.
• Lapų nudegimai: karštomis, sausomis dienomis, jei augalas staiga gauna per daug saulės po ilgo buvimo pavėsyje, gali atsirasti gelsvų, sausų dėmių. Norint to išvengti, reikia augal palaipsniui pratinti prie saulės.

Krino vieta kraštovaizdžio dizaine ir namų interjere

Krinas – tai išraiškingas ir egzotiškas augalas, todėl soduose jis dažniausiai naudojamas kaip akcentą suteikiantis augalas. Jo dideli lapai ir įspūdingi žiedai išryškėja geriausiai tada, kai krinas yra derinamas su paprastesnės tekstūros augalais, išryškinančiais foną jo grožiui.

Pateikiame keletą idėjų, kaip ir su kokiais augalais derinti kriną, kad jis išsiskirtų jūsų puoselėjame sode ir gėlyne, terasoje bei namų interjere.

Su kuo derinti kriną sode ir gėlyne?

• Krinas puikiai atrodo prie vandens telkinio ar drėgnesnėse, apsaugotose vietose. Jį galima sodinti kartu su dekoratyviniais viksviniais ar migliniais augalais (pvz., lendrūnais, miskantais), kurie suteikia lengvumo ir išryškina kontrastą platesniems krino lapams.
• Kriną galima sodinti kartu su daugiametėmis gėlėmis, kurios gausiai žydi panašiu metu, pvz.: flioksai, lelijos, astrai, gubojos.
• Jei kriną sodinsite prie terasos ar takelio, derinkite jį su melsvėmis ar paparčiais, kurie išryškins egzotišką krino grožį.

Su kuo derinti kriną vazonuose ir trasoje?

• Krinas tinka dideliems vazonams, pastatytiems, kaip centrinis kompozicijos akcentas. Vazonuose jį galima derinti su žemaūgėmis, gausiai žydinčiomis gėlėmis, pvz., pelargonijomis, begonijomis, verbenomis. Jos padės užpildyti kompoziciją, kriną paliekant, kaip pagrindinį kompozicijos akcentą.

• Kaip derinti kriną namų interjere?
  Žiemos soduose ar oranžerijose krinas tampa pagrindiniu augalu, aplink kurį galima komponuoti kitus augalus, pvz., fikusus, monsteras, dracenas. Kvapnūs krino žiedai interjere atkreipia dėmesį ir suteikia egzotiškos prabangos įspūdį.

Plačialapis krinas – medicinoje sutinkamas augalas

Plačialapis krinas (Crinum latifolium) yra išskirtinis tuo, kad šimtmečius buvo naudojamas tradicinėje Pietryčių Azijos medicinoje. Vietiniai gydytojai jo lapus ir svogūnus naudojo įvairių uždegiminių būklių, navikų bei ginekologinių ligų simptomams lengvinti.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad plačialapio krino lapuose yra alkaloidų ir flavonoidų, pasižyminčių priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Kai kuriuose tyrimuose minima galimybė, jog šios veikliosios medžiagos gali turėti imunitetą stiprinantį poveikį bei būti naudingos onkologinių ligų prevencijos srityje.

Vis dėlto, nors plačialapis krinas įtrauktas į kai kuriuos maisto papildus ir fitoterapinius preparatus, jo vartojimas nėra plačiai reglamentuotas ir gali skirtis tarp šalių. Lietuvoje šis augalas dažniau sutinkamas kaip dekoratyvinis ir kolekcinis augalas, o ne kaip vaistinis.

Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/growing-crinum-lily-8639186
https://www.farmergracy.co.uk/blogs/farmer-gracys-blog/all-about-crinums
https://www.longfield-gardens.com/article/all-about-crinums/
https://bulbsdirect.co.nz/blogs/bulb-planting-guide/crinum-growing-guide
https://blog.dutch-bulbs.com/crinum-care-guide-for-flower-indoor-and-garden
https://www.gardenia.net/plant/crinum-asiaticum
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3134856
https://tropical.theferns.info/viewtropical.php?id=Crinum+latifolium
https://www.pacificbulbsociety.org/pbswiki/index.php/crinum

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.