Hakonė (Hakonechloa) – tai elegantiškas, dekoratyvus žolinis augalas, dar vadinamas japonų miško žole. Nors šis augalas nėra itin dažnas Lietuvos soduose, jis vis labiau vertinamas dėl savo išskirtinės, bambuką primenančios lapijos ir gebėjimo sukurti kaskadiškus, svyruojančius lapų kupstus. Hakonė priklauso svidrūninių (Poaceae) šeimai ir pasižymi elegantiška, grakščia išvaizda. Šis ilgaamžis varpinis augalas idealiai tinka pavėsinguose sodo kampeliuose, kur kiti augalai dažnai neužauga.
Hakonės kilmė ir paplitimas
Hakonė (Hakonechloa) – tai nedidelė svidrūninių šeimos augalų gentis, kurioje pagrindinė rūšis yra didžioji hakonė (Hakonechloa macra). Šis augalas kilęs iš Japonijos, kur jis natūraliai auga kalnuose esančiuose miškuose, šlapiuose uolų šlaituose ir paupių pakraščiuose. Pavadinimas kilo nuo Hakonės kalnų Japonijoje, kur šis augalas buvo pirmą kartą aptiktas ir aprašytas.
Natūralioje augimvietėje hakonė auga drėgnose, pavėsingose ar pusiau pavėsingose vietose, po didesnių medžių vainikais. Tai vienas nedaugelio dekoratyvinių žolinių augalų, kuris ne tik toleruoja pavėsį, bet iš tiesų jam teikia pirmenybę. Dėl šios savybės hakonė tapo labai vertinamu augalu pasaulinėje kraštovaizdžio architektūroje.
Hakonė evoliucionavo augdama kalnų miškų sąlygomis, kur dirvožemis dažnai drėgnas, bet gerai drenuojamas dėl šlaitų. Dėl šios priežasties augalas išvystė unikalų gebėjimą augti net ant stačių uolėtų šlaitų, kur jo ilgi, šliaužiantys šakniastiebiai tvirtai įsitvirtina tarp akmenų. Sodininkai šią savybę panaudoja kuriant alpinariumus ar terasinius gėlynus – hakonė puikiai stabilizuoja šlaitus ir neleidžia erozijai pažeisti dirvos.
Lietuvoje hakonė gali augti visose klimato zonose, nors žiemoja geriausiai pietinėse ir centrinėse šalies dalyse. Šiaurinėje Lietuvoje žiemos išlikimui gali prireikti lengvos priedangos.
Hakonė: išvaizda ir botaninės savybės
Hakonė pasižymi unikalia ir lengvai atpažįstama išvaizda. Tai žemas, kupstinis žolinis augalas, užaugantis iki 30–50 cm aukščio ir iki 60–90 cm pločio. Augalas auga lėtai, formuodamas tankius kupstus su kaskadiškais, svyrančiais lapais, kurie suteikia sodui grakštumo ir judėjimo pojūtį.
Lapai yra tikroji hakonės puošmena – jie siauri, pailgi, 15–25 cm ilgio, primenantys bambuko tekstūrą, minkšti ir lankstūs. Priklausomai nuo veislės, lapų spalva gali būti ryškiai žalia, auksinė, kreminė su žaliais dryžiais, rausvai raudona ar net margos kombinacija. Lapai išsidėstę eilutėmis palei plonyčius stiebus, o jų galiukai lengvai svyruoja nuo vėjo, sukurdami dinamišką, tekantį vandenį primenantį efektą.
Rekomenduojamas video
Žiedai maži, smulkūs, žalsvai gelsvi ir beveik nepastebimi. Žydi nuo vasaros pabaigos iki rudens sandūros (rugpjūtį–rugsėjį), tačiau žydėjimas nėra pagrindinis augalo dekoratyvumo elementas. Hakonė vertinama dėl savo lapijos, kuri išlieka graži visą vegetacijos sezoną.
Rudenį daugelis hakonių veislių įgauna papildomą dekoratyvumą – lapai tampa auksiniai, rausvai raudoni ar bronziniai, priklausomai nuo veislės. Šis rudeninis spalvų pasikeitimas trunka iki šalnų, kai augalas įgauna rudą spalvą ir nudžiūsta. Žiemai hakonė numeta lapus, o pavasarį atželia iš naujo.
Hakonių veislės
Nors hakonės gentis yra maža, iš pagrindinės rūšies – didžiosios hakonės (Hakonechloa macra) – buvo išvesta daug dekoratyvinių veislių, kurios skiriasi lapų spalva, dydžiu ir augimo greičiu. Lietuvoje labiausiai populiarios kelios veislės:
- Hakonė didžioji ‘Aureola’ – tai viena populiariausių ir gražiausių veislių. Lapai auksiniai su žalsvais dryžiais, sukuriantys šviesos pilną efektą net tamsiuose sodo kampeliuose. Augalas užauga apie 35–40 cm aukščio. Rudenį lapai tampa rausvai raudoni. Puikiai tinka pavėsiams ir pusiau pavėsiams, suteikia sodui šviesumo ir šviežumo.
- Hakonė didžioji ‘Albo-striata’ – veislė su žaliais lapais, kurių pakraščiais eina balti arba kremiškai balti dryžiai. Tai labai elegantiška, šviesi veislė, kuri puikiai atrodo tamsesnėse vietose. Augalas kompaktiškas, užaugantis apie 30–35 cm aukščio.
- Hakonė didžioji ‘All Gold’ – tai veislė su vientisai auksiniais, be žalių dryžių, lapais. Tai viena ryškiausių veislių, kuri sode sukuria šviesos akcentą. Augalas užauga iki 30–40 cm aukščio ir reikalauja daugiau pavėsio nei kitos veislės, nes tiesioginėje saulėje lapai gali nudegti.
- Hakonė didžioji ‘Beni Kaze’ – veislė, kuri rudenį įgauna intensyvią raudoną ar rausvai oranžinę spalvą. Vasarą lapai žali su rausvais atspalviais. Tai puikus pasirinkimas norintiems turėti ryškų rudeninį akcentą sode.
- Hakonė didžioji ‘Greenhills’ – veislė su vientisai žaliais lapais, be jokių dryžių. Tai klasikinis, natūralus variantas, kuris puikiai dera su kitais augalais ir suteikia sodui ramybės pojūtį. Augalas tankus, žalias, užauga apie 40–50 cm aukščio.
Kaip ir kada sodinama hakonė?
Hakonė yra gana nereiklus augalas, tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu pasirinkti tinkamą vietą ir paruošti dirvožemį. Hakonė geriausia auga pusiau pavėsyje arba pavėsyje – tai vienas nedaugelio žolinių augalų, kuris iš tiesų labiau mėgsta pavėsingas vietas nei saulę. Jei dirvožemyje pakanka drėgmės, hakonė gali augti ir saulėtose vietose, tačiau tiesioginėje vidurdienio saulėje lapai gali nudegti, ypač margalapių veislių.
Dirvožemis turėtų būti derlingas, drėgnas, bet gerai drenuojamas. Hakonė mėgsta humusingą, lengvai rūgščią ar neutralią dirvą (pH 5,5–7,0). Augalui netinka sausi, sunkūs ar pernelyg šarmingi dirvožemiai. Prieš sodinant rekomenduojama į dirvožemį įmaišyti komposto, lapų humuso ar gerai perpuvusio mėšlo – tai pagerina dirvožemio struktūrą ir padidina drėgmės sulaikymą.
Sodinant hakonę į atvirą gruntą, augalai sodinami pavasarį (balandį–gegužę) arba ankstyvą rudenį (rugsėjį). Hakonės parduodamos vazonuose su uždara šaknų sistema, todėl jas teoriškai galima sodinti visą vegetacijos sezoną, tačiau pavasarinis sodinimas yra saugiausias – augalai spėja gerai įsišaknyti prieš žiemą.
Sodinimo duobė turėtų būti 2 kartus platesnė nei vazonas. Augalas sodinamas tokiu pačiu gyliu, kokiu augo vazone. Pasodinus būtina gerai palaistyti ir pamulčiuoti dirvožemį aplink augalą – tai padės išlaikyti drėgmę ir slopins piktžoles. Tarpai tarp hakonių turėtų būti 40–60 cm, priklausomai nuo veislės ir planuojamo augalo dydžio.
Hakonės auginimas ir priežiūra
Hakonė yra gana nereiklus augalas, tačiau ji turi keletą specifinių poreikių, kuriuos svarbu tenkinti. Svarbiausia hakonės auginimo sąlyga – pakankamai drėgmės. Augalas mėgsta drėgną dirvožemį ir nepakenčia sausros. Pirmaisiais metais po pasodinimo būtina reguliariai laistyti, kol augalas gerai įsišaknija. Suaugę augalai taip pat reikalauja reguliaraus laistymo sausais laikotarpiais – jei trūksta drėgmės, lapai gali džiūti ir augalas kerojasi labai lėtai.
Tręšti hakonę rekomenduojama vidutiniškai. Pavasarį galima patręšti kompostu arba organinėmis trąšomis, tai paskatins augalą augti sparčiau ir formuoti tankesnį kupstą. Vasaros viduryje galima pakartoti tręšimą mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Per didelis tręšimas nėra rekomenduojamas – augalas gali per greitai augti, bet lapai taps šviesūs, o augalas bus mažiau atsparus ligoms.
Genėjimas nėra būtinas, tačiau pavasarį, kai prasideda vegetacija, rekomenduojama pašalinti praėjusių metų nudžiūvusius lapus. Tai galima atlikti paprasčiausiai nukarpant senus lapus žemės lygyje arba juos nugrėbiant. Ši procedūra pagerina augalo išvaizdą ir suteikia daugiau vietos naujiems ūgliams.
Mulčiavimas yra labai svarbus ir naudingas – kompostas, lapų humusas ar pušies žievė padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir suteikia papildomų maistinių medžiagų. Mulčiavimas taip pat apsaugo šaknis nuo stiprių šalčių žiemą.
Lietuvoje hakonės veislės žiemoja gana sėkmingai, tačiau šiaurinėse šalies dalyse ar ypač šaltomis žiemomis rekomenduojama lengvai užkloti augalus lapais, spygliais ar agrotekstile. Pavasarį apsauga nuimama, kai praeina stiprūs šalčiai.
Kaip dauginama hakonė?
Hakonė dauginama dalijant kerą. Tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas, leidžiantis greitai užsiauginti naujų augalų. Dalijimas atliekamas anksti pavasarį, kai augalas tik pradeda atželti, arba ankstyvą rudenį, kai augimas sulėtėja.
Dalijant hakonę, augalas atsargiai iškasamas iš žemės, šaknys nupurtomos nuo dirvožemio. Tada augalas padalijamas į kelis atskirus kupstus, kurių kiekvienas turi turėti bent 3–5 ūglius ir sveikų šaknų sistemą. Dalijimui galima naudoti aštrų peilį arba mentelę – svarbu stengtis kuo mažiau pažeisti šaknis.
Padalinti kupstai nedelsiant sodinami į paruoštą dirvožemį, gerai palaistomi. Pirmaisiais mėnesiais po dalijimo augalai gali atrodyti silpni, tačiau jie greitai atsigauna ir pradeda augti.
Hakonės ligos ir kenkėjai
Hakonė yra atsparus augalas, retai kenčiantis nuo ligų ar kenkėjų. Didžioji dalis problemų kyla dėl netinkamų auginimo sąlygų:
- Augantį per sausoje vietoje augalą gali pažeisti sausra – lapų galiukai džiūsta, augalas atrodo vangus ir kerojasi labai lėtai. Tokiu atveju būtina didinti laistymą ir pamulčiuoti dirvožemį.
- Augantį per drėgnoje, blogai drenuojamoje dirvoje augalą gali pažeisti šaknų puvinys. Požymiai: lapai gelsta nuo apačios, augalas vysta, šaknys tamsios ir minkštos. Šiuo atveju būtina pagerinti drenažą arba persodinti augalą į tinkamesnę vietą.
Kartais hakonę gali pažeisti sraigės ar šliužai, kurie mėgsta drėgnas vietas. Jie gali apgraužti jaunus lapus pavasarį. Apsaugai galima naudoti ekologiškas apsaugos priemones – alaus ar pieno spąstus, diatominę žemę.
Iš ligų gali pasireikšti rūdys ar lapų dėmėtligės, tačiau jos paprastai nepažeidžia augalo rimtai. Pažeisti lapai gali būti pašalinami, o augalas dažniausiai pats pasveiksta.
Hakonė gėlyne ir sodo dizaine
Hakonė yra grynai dekoratyvus augalas, kuris vertinamas dėl savo estetinės vertės. Jos kaskadiniai, svyrantys lapai suteikia sodui grakštumo, judėjimo ir ramybės pojūtį.
- Gėlynuose ir soduose hakonė derinama įvairiai. Ji puikiai tinka pavėsingiems sodo kampeliams, kur daugelis kitų augalų nenori augti. Hakonė gali būti auginama po medžiais, šalia tvoros, pastatų šešėlyje ar tarp akmenų alpinariumuose. Ji taip pat Hakonė puikiai dera rytietiško ar japoniško stiliaus soduose, kur atkartoja natūralų miško augalijos vaizdą.
- Hakonė puikiai dera su kitais pavėsį mėgstančiais augalais – melsvėmis, paparčiais, melvenėmis, astilbėmis, alūnėmis. Jos kontrastinga tekstūra ir spalva puikiai papildo kitų augalų lapiją ir sukuria įdomias kompozicijas.
- Hakonė tinka auginti talpose – ji puikiai auga vazonuose ir gali puošti terasas, balkonus ar kiemo takelių kraštus. Vazonuose auginama hakonė reikalauja dažnesnio laistymo, bet išlieka dekoratyvi visą sezoną.
- Galiausiai, hakonė puikiai tinka auginti šlaituose ar prie vandens telkinių – jos šakniastiebiai stabilizuoja dirvožemį ir neleidžia erozijai jo pažeisti, o kaskadiniai lapai puikiai atrodo virš vandens ar ant šlaito.
Hakonė – tai universalus augalas visiems, kurie ieško elegantiško, nereiklaus žolinio augalo pavėsingiems sodo kampams.
Šaltiniai:
- https://www.rhs.org.uk/plants/hakonechloa
- https://www.thespruce.com/golden-hakone-grass-2132482
- https://hayloft.co.uk/how-to-grow-hakonechloa
- https://www.gardendesign.com/ornamental-grasses/japanese-forest-grass.html
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.