Ar įmanoma sukurti sistemą, kuri ne tik maitintų jūsų šeimą, bet ir užtikrintų nepriklausomybę nuo globalių tiekimo krizių? Atsakymas slypi išlikimo sode – savarankiškoje ir tvarioje maisto gamybos oazėje, kuri remiasi tiek ekologiniais, tiek praktiniais principais. Išlikimo sodas nėra paprastas daržas – tai išmaniai suplanuota erdvė, kurioje kiekvienas augalas turi savo tikslą: maitinti, gydyti arba padėti palaikyti ekosistemą. Šiame straipsnyje gilinsimės į pagrįstus patarimus, kaip suplanuoti išlikimo sodą, kokius augalus rinktis, kaip optimizuoti derlių ir pasiruošti ateičiai, kurioje savarankiškumas gali tapti būtinybe.
Kas yra išlikimo sodas?
Išlikimo sodas – tai savarankiškai kuriama, tvari ir efektyvi maisto gamybos sistema, skirta užtikrinti šeimos nepriklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių. Toks sodas yra orientuotas į atsparumą nenuspėjamoms situacijoms, tokioms kaip ekonominės krizės, klimato pokyčiai ar maisto tiekimo sutrikimai.
Išlikimo sode dažniausiai auginami daugiafunkciai, maistingi ir lengvai prižiūrimi augalai, kurie pasižymi atsparumu įvairioms sąlygoms bei ilgu galiojimu. Šis sodas remiasi tvariomis praktikomis, tokiomis kaip natūrali kenkėjų kontrolė, kompostavimas ir efektyvus vandens naudojimas, siekiant išlaikyti sveiką ekosistemą ir sumažinti priklausomybę nuo cheminių priemonių.
Tačiau išlikimo sodas yra daugiau nei tik daržas – tai gyvenimo filosofija, skatinanti savarankiškumą, atsakingą resursų naudojimą ir tvarų gyvenimo būdą, kuris tampa investicija į saugią ir darniai su gamta susijusią ateitį.
„Pergalės sodai“ – išlikimo sodų pirmtakai
Pergalės sodai, dar vadinami karo sodais arba gynybiniais maisto sodais, buvo daržovių, vaisių ir žolelių sodai, sodinti privačiuose gyvenamuosiuose namuose ir viešuosiuose parkuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir Vokietijoje Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Karo metu vyriausybės skatino žmones sodinti pergalės sodus ne tik tam, kad papildytų maisto davinius, bet ir tam, kad pakeltų žmonių moralę. Šie sodai ne tik netiesiogiai padėjo karo veiksmams, bet kartu buvo laikomi civiliniu „moralės stiprintoju“, nes sodininkai galėjo jaustis įgalinę save dėl savo darbo indėlio ir apdovanoti užauginta produkcija.
Panašiai kaip ir šiuolaikiniai išlikimo sodai, „Pergalės sodai“ buvo orientuoti į savarankišką maisto gamybą ir nepriklausomybę nuo išorės. Jie skatino bendruomenių atsparumą, mažino priklausomybę nuo prekybos ir leido gyventojams rūpintis savo šeimomis sunkiais laikais. Tuo metu auginami daržovės, vaisiai ir žolelės ne tik teikė būtiną maistą, bet ir tapo simboliu, kad kiekvienas gali prisidėti prie bendro tikslo – išgyventi ir atsigauti po karo. „Pergalės sodų“ koncepcija šiandien yra atgaivinta kaip išlikimo sodų idėja, kuri dabar turi platesnį tvarumo, ekologijos ir ilgalaikio savarankiškumo tikslą.
Į ką privalu atsižvelgti planuojant išlikimo sodą?
Tam, kad jūsų išlikimo sodas klestėtų, svarbu tinkamai jį suplanuoti ir suprojektuoti.
Visų pirma, nustatykite vietą, kurioje norėsite įkurti išlikimo sodą. Atsižvelkite į tai, kad pasirinkta vieta turėtų gauti pakankamai saulės šviesos, nes daugumai šviesiamėgių augalų (pvz. cukinijos, morkos, pomidorai) reikia 6-8 val. tiesioginės arba dalinės saulės šviesos. Pusiau pavėsį mėgstantys augalai (pvz. špinatai, mangoldai, brokoliai) geriausiai augs, jei gaus 3-6 val., o pavėsį mėgstantys augalai (pvz. lapiniai, kopūstai, mėtos) – su mažiau nei 3 val. tiesioginės arba dalinės saulės šviesos. Taip pat, įsitikinkite, kad jūsų išlikimo sodas bus greta kelių, kurie bus pakankamai platūs praeiti, nes tikrai nenorėsite patekti ar išeiti iš sodo, jei teks laviruoti tarp daržovių eilių.
Atsižvelgdami į tai, ką planuosite auginti, kokio derliaus bus tikimasi, įsivertinkite, kokio dydžio erdvę galite skirti savo išlikimo sodui. Kalbant apie erdvės dydį, nepamirškite ir to, kad tai, kaip arti vienas kito sodinsite augalus, priklauso nuo to, kokias konkrečias augalų rūšis pasirinksite.
Išsirinkus vietą, kurioje jūsų išlikimo sodas galės klestėti, galite pradėti kurti jo planą. Išlikimo sodo planas – tai galimybė tiksliai įsivaizduoti, kur bus auginami atskiri augalai, kurie padės sukurti sėkmingą auginimo aplinką, atitinkančią visus pirmiau aptartus kriterijus. Be to, turint šį planą, prireikus galima jį lengvai koreguoti ir lengviau vizualizuoti ir pritaikyti prie esamos situacijos.
Kaip tinkamai paruošti dirvožemį išlikimo sodui?
Dirvožemis yra bet kurio sodo pagrindas, todėl svarbu suprasti, kokį dirvožemį turite.
Pirmasis žingsnis ruošiant dirvožemį yra jo pH lygio nustatymas. Tai parodys, ar jūsų dirvožemis rūgštus, ar šarminis, o tai turi įtakos tam, kokie augalai jame galės sėkmingai augti. Taip pat norėsite patikrinti maistinių medžiagų kiekį, analizuodami organinių medžiagų kiekį ir azoto prieinamumą. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, gali prireikti papildyti dirvožemį kompostu arba trąšomis. Be to, prieš sodinimą, dirvą įdirbkite arba išpurenkite, kad suslėgtas dirvožemis būtų purus ir deguonis, vanduo ir maistingosios medžiagos galėtų giliau prasiskverbtų į šaknų zoną.
Dirvos dirbimas ir purenimas
Tam, kad jūsų išlikimo sodas klestėtų, oras, vanduo ir maistinės medžiagos turi giliai prasiskverbti į dirvožemį, todėl jums gali prireikti kultivuoti dirvožemį. Kultivavimas – tai suspausto dirvožemio suardymas. Toliau pateikiame keletą būdų, kaip tinkamai kultivuoti dirvožemį, atsižvelgiant į jo būklę.
- Paviršinis kultivavimas. Jei įterpiate komposto ar trąšų, seklaus dirvos įdirbimo būdu galite įmaišyti šias medžiagas į dirvą. Paviršinis dirvos įdirbimas taip pat tinka puriai dirvai, kurios paviršiuje yra susidariusi pluta, ypač, jei ruošiat dirvą naujam derliui. Susmulkinkite keletą viršutinių dirvos centimentrų (apie 5-8 cm), kad įmaišytumėte bet kokias dirvos gerinimo medžiagas. Sliekai ir mikroorganizmai padės visiškai įterpti maistines medžiagas į gilesnius dirvos sluoksnius. Tačiau nedirbkite dirvos, kai ji yra šlapia, nes ji gali sulipti ir dar labiau susispausti.
- Dvigubo kasimo metodas. Jei pradėsite nuo labai prastos kokybės dirvožemio, gali prireikti naudoti dvigubo kasimo metodą, kad jį išpurentumėte. Šis metodas apima gilesnį kasimą (45–55 cm), kad būtų galima iškelti viršutinį dirvožemio sluoksnį ir įterpti organines medžiagas į podirvį.
Iškaskite tranšėją tokio gylio ir pločio, kokio reikia sodo eilutei. Viršutinį dirvožemio sluoksnį sudėkite į krūvą. Tada į iškastą tranšėją įdėkite organinių medžiagų, jas įterpkite į podirvį, maišydami ir purendami dirvą. Tuomet užberkite viršutinį dirvožemio sluoksnį ir gerai sumaišykite abu sluoksnius. Venkite vaikščioti po išpurentą plotą, kad dirvožemis nebūtų suspaustas. Šis metodas padės sukurti gilesnį derlingo viršutinio dirvožemio sluoksnį. - Vienkartinio kasimo metodas. Kaskite maždaug per kastuvo gylį, maždaug 23-30 cm ir, kaip ir taikant dvigubo kasimo metodą, į tranšėją įterpkite organinių medžiagų, o tada jas užberkite viršutiniu dirvožemio sluoksniu.
- Beariminis ūkininkavimas. Beariminiai metodai tampa vis populiaresni siekiant sumažinti dirvožemio eroziją ir pagerinti jo kokybę. Jei jūsų dirvožemis yra geros kokybės ir nėra labai suspaustas, pasirinkus beariminį metodą galima išsaugoti dirvožemio maistines medžiagas ir apsaugoti naudingas ekosistemas jo viduje. Vienas iš metodų yra naudoti rudą kartoną arba laikraščius (tik su juodu tekstu) planuojamo sodo plote, o tada uždengti juos organiniu mulčiu ir medžio drožlėmis. Laikui bėgant, tai suirs ir sukurs derlingą dirvožemį, kurio nereikės kasti. Išlikimo sode sukūrus eiles ir takus galima išvengti vaikščiojimo augalų augimo zonoje, išsaugant dirvožemį prisotintą oro ir mikroorganizmų. Tai padės sumažinti dirvos įdirbimo poreikį ir kasmet pagerins jos kokybę.
Kas geriau: tiesioginė sėja ar persodinimas?
Sėklos, kurios pradedamos sėti namuose ir sėjamos tiesiogiai į dirvą, lauke, dažnai skiriasi priklausomai nuo norimų auginti daržovių ar vaisių.
Pradėdami sėklas sėti namuose, galite kontroliuoti šilumą, šviesą ir sukurti idealias sąlygas daigams, kartu paankstindami ir auginimo sezoną. Tai ypač naudinga tokioms sėkloms, kurių vegetacijos laikotarpis ilgas bei tiems sodininkams, gyvenantiems vietovėse, kuriose vegetacijos laikotarpis trumpesnis.
Visgi, kai kurios sėklos geriau dera, jei yra sėjamos tiesiogiai į dirvą. Morkos, burokėliai ir kitos šakniavaisinės daržovės turi šaknis, kurias galima lengvai pažeisti ir taip pakenkti augalui, jei jos yra persodinamos. Kukurūzus, okrą ir pupeles taip pat sunku persodinti, todėl jas galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį.
18 populiariausių daržovių, vaismedžių, uogų ir prieskoninių žolelių išgyvenimo sodui
| Daržovės | Vaismedžiai ir uogos | Prieskoninės žolelės |
| Morkos | Obelys | Imbieras |
| Burokėliai | Kriaušės | Bazilikas |
| Ridikėliai | Slyvos | Mėtos |
| Ropės | Vyšnios | Rozmarinas |
| Pomidorai | Tręšnės | Kalendros |
| Paprikos | Raudonieji ir juodieji serbentai | Krapai |
| Moliūgai | Agrastai | Raudonėliai |
| Šparaginės pupelės | Šilauogės | Čiobreliai |
| Saldžiosios bulvės | Avietės | Melisos |
| Svogūnai | Braškės | Kmynai |
| Česnakai | Lazdyno riešutai | Lauro lapai |
| Briuselio kopūstai | Vynuogės | Pankoliai |
| Agurkai | Šaltalankiai | Garstyčios |
| Lapiniai kopūstai | Mėlynės | Šalavijai |
| Brokoliai | Šermukšniai | Ramunėlės |
| Salotos | Gudobelės | Petražolės |
| Cukinijos | Erškėtuogės | Valerijonas |
| Kopūstai | Gervuogės | Laiškiniai česnakai |
Nepamirškite, kad renkantis daržoves, uogas ar prieskonines žoleles, kurios bus auginamos jūsų išgyvenimo sode, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus:
- Įvairovė: rinkitės augalus, kurie skirtingai dera, kad derlių galėtumėte gauti visą sezoną.
- Maistinė vertė: pirmenybę teikite augalams, turintiems daug kalorijų, baltymų, vitaminų ar mineralų.
- Sandėliavimas: auginkite augalus, kurie lengvai konservuojami, šaldomi arba laikomi rūsyje (pvz., bulvės, morkos, burokėliai).
- Priežiūra: rinkitės augalus, kurie yra atsparūs ir nereikalauja ypatingos priežiūros.
Auginimo sezono pratęsimas
Yra daug būdų, kaip daržoves ir prieskonines žoleles auginti ilgesnį laiką. Kuo daugiau pasodinsite – tuo ilgiau galėsite užauginti, todėl pateikiame keletą būdų, padėsiančių pratęsti auginimo sezoną.
- Tarpinis sodinimas. Tai lėtai augančių augalų auginimas kartu su greičiau augančiais. Pasitelkę šį būdą, galite pasodinti daugiau daržovių savo išlikimo sode. Pavyzdžiui, krapai ir kalendros greitai išdygs šalia augalų, kurie auga lėčiau, pvz., brokolių ir kopūstų.
- Sekvencinis sodinimas. Tai metodas, leidžiantis išskaidyti derlių ir auginti nuolatinį derlių, o ne visus augalus subrandinti vienu metu. Taikydami sekvencinį sodinimo metodą, nepasodinkite visų sėklų tą pačią dieną; vietoj to, palaukite kelias savaites tarp pasodinimo. Sodinimo intervalai turėtų būti nuo 7 iki 21 dienos. Tokiu būdu galėsite mėgautis septyniomis kopūstų galvutėmis, kurių derliaus nereikės nuimti vienu metu.
- Šaltojo oro sodas. Tai sodas, kuriame auginamos daržovės ir žolelės, kurios gerai auga ir duoda derlių esant žemesnėms temperatūroms. Tokie sodai paprastai yra pritaikyti auginti augalus pavasarį arba rudenį, kai oro temperatūra yra vėsesnė, tačiau vis tiek pakankamai palanki kai kurioms daržovėms ir žolelėms. Toks sodas dažniausiai apima daržoves, kurios yra atsparios šalčiui, pavyzdžiui: rėžiukai, špinatai, morkos, brokoliai, žiediniai kopūstai, kopūstai, salotos, kalendros. Be to, šaltojo oro sodai gali būti auginami su tam tikromis apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip šiltnamiai, daiktų gaubtai arba laikinos dangos, kad būtų apsisaugota nuo šalnų ir užtikrinta augalų apsauga šaltomis naktimis. Tai puikus būdas prailginti augimo sezoną ir užtikrinti derlių vėlesniais metų laikais, pavyzdžiui, rudens pabaigoje ar net žiemą, jei leidžia sąlygos.
Kokia geriausia yra piktžolių kontrolė išgyvenimo sode?
Visi žinome, kad piktžolės gali varžytis su augalais dėl vandens, saulės ir maistinių dirvožemio medžiagų, todėl efektyvi jų kontrolė yra svarbi, norint užtikrinti, kad jūsų auginami augalai gautų pakankamai vietos ir maistinių medžiagų.
Piktžolių kontrolė apima įvairias metodikas. Išskyrėme keletą efektyvių ir nekenkiančių aplinkai, kad jūsų kuriamas išgyvenimo sodas būtų lengviau valdomas.
- Mulčiavimas. Mulčias (pvz., šiaudai, lapai, kompostas, medžio žievė) uždengia dirvą ir neleidžia piktžolėms augti, nes apsaugo dirvą nuo tiesioginės saulės šviesos. Taip pat mulčias padeda sulaikyti drėgmę ir pagerina dirvožemio struktūrą.
- Rankinis ravėjimas. Tai natūralus metodas, nereikalaujantis chemikalų ir puikiai tinkantis mažesniems sodams. Tokiu būdu piktžolės tiesiogiai pašalinamos iš dirvožemio rankiniu būdu, tik svarbu prisiminti, kad šalinant piktžoles, privalu pašalinti ir jų šaknis, kad jos daugiau nebeaugtų.
- Piktžolių uždengimas juodąja plėvele. Ši technika apima juodos plėvelės arba geotekstilės audinio uždėjimą ant dirvos. Tai padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių augimo bei leidžia išlaikyti šilumą bei drėgmę augalams. Ši technika puikiai veikia su šilumą mėgstančiomis daržovėmis.
- Komposto naudojimas. Kompostas gali būti naudojamas kaip mulčias ir tuo pačiu metu padeda užkirsti kelią piktžolių augimui. Jis taip pat praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis.
- Piktžolių naikinimas pasitelkus actą ir druską. Jei piktžolių kontrolė rankiniu būdu nėra pakankama, galima naudoti natūralius piktžolių naikintojus, pvz., actą arba druską, tačiau tai turėtų būti naudojama itin atsargiai, nes gali paveikti ir šalia augančius augalus.
Kenkėjų kontrolė
Ne jūs vienas norite valgyti savo daržoves! Tačiau kruopštus kasdienis stebėjimas padeda išvengti kenkėjų. Atkreipkite dėmesį į lapų ar vaisių apgraužimo požymius ir nedelsiant imkitės veiksmų.
Priklausomai nuo vietovės, kurioje planuojate įrengti išlikimo sodą, jums gali prireikti tvoros, kad į sodą nepatektų kiškiai, stirnos ar kiti laukiniai gyvūnai. Augalus taip pat galite uždengti tinkleliais nuo vabzdžių ar įrengti keletą triukšmą keliančių tarškynių, atbaidančių paukščius nuo vaismedžių. O vabalus, vikšrus ir kitus kenkėjus galima surinkti, kai tik juos pastebėsite, todėl reguliariai tikrinkite augalų lapus. Patikrinkite apatinę lapų pusę dėl kiaušinėlių ir nuvalykite juos; tam gali praversti lipni juosta.
Augalų kompanionai gali būti puikus, netoksiškas būdas atbaidyti kenkėjus ir pritraukti naudingus apdulkintojus į jūsų išlikimo sodą. Įvairios gėlės ir prieskoninės žolelės gali puikiai papildyti jūsų kuriamą išgyvenimo sodą, o kai kurios yra ypač geros kenkėjų atbaidymo priemonės. Todėl kalendros, rozmarinai, šalavijai, nasturtos, mėtos, levandos ir bazilikai yra puikūs pasirinkimai jūsų sodui.
Ligų kontrolė išlikimo sode
Geriausias būdas kovoti su augalų ligomis yra jų prevencija. Todėl svarbu laikytis sėklų auginimo instrukcijų, nes tai padeda tinkamai įsitvirtinti augalams ir užtikrinti sveiką jų augimo pradžią. Taip pat pasirūpinkite, kad kuriamas išlikimo sodas būtų švarus nuo piktžolių ir sergančių augalų, kuriuos privalu nedelsiant pašalinti.
Pasistenkite neperlaistyti augalų ir įsitikinkite, kad dirvožemis gerai drenuojasi. Aukštos augalų atramos (tvorelės ar kopetėlės) padeda daržovėms likti aukščiau nuo žemės, ko pasekoje yra užtikrinama geresnė oro cirkuliacija. Taip pat, atminkite, kad sėjomaina yra svarbi ligų kontrolės dalis.
Sėjomainos svarba
Idealu, jei tą pačią kultūrą sodinsite toje pačioje vietoje tik kas 3 metus. Tai taip pat taikoma ir kitoms augalų rūšims, priklausančioms tai pačiai šeimai. Svarbiausios augalų šeimos, kurias reikia rotuoti, yra kryžmažiedės (kale, kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai), moliūginių (agurkai, moliūgai, melionai, moliūgai, cukinijos) ir naktžiedės (baklažanai, bulvės, pipirai, pomidorai, tomatilijai).
Sėjomaina taip pat naudinga kovojant su augalų kenkėjais ir ligomis. Nes jei toje pačioje vietoje nuolat sodinate tą pačią augalų rūšį, tikėtina, kad užpuls kenkėjai ir ligos, kurios atakuoja tą augalų šeimą. Sėjomaina kartu padeda užkirsti kelią dirvožemio išeikvojimui, nes sodindami kitokio tipo augalus kiekvienais metais, galite natūraliai atstatyti dirvožemio maistines medžiagas, kurios buvo sunaudotos.
Kodėl išlikimo sodas yra neįsivaizduojamas be apdulkintojų?
Apdulkintojai, tokie kaip bitės, drugeliai, kamanės, vapsvos, paukščiai ir net kai kurie vabalai, yra gyvybiškai svarbi išlikimo sodo dalis. Jie užtikrina daugelio daržovių, vaisių ir uogų derlingumą, nes apdulkinimo metu perneša žiedadulkes nuo vieno augalo žiedo ant kito, skatindami vaisių ir sėklų formavimąsi. Be jų, daugelio augalų, tokių kaip agurkai, moliūgai, obuoliai ar pomidorai, derlius būtų menkas arba visai neįmanomas. Apdulkintojai ne tik prisideda prie maisto gamybos, bet ir palaiko biologinę įvairovę bei sodo sveikatą, užtikrina, kad išlikimo sodas būtų produktyvus.
Norint pritraukti apdulkintojus, verta sodinti medingus augalus, tokius kaip levandos, medetkos, nasturtos ar saulėgrąžos, įrengti vabzdžių viešbutį, kad bitės galėtų peržiemoti ir vengti cheminių pesticidų, kurie gali būti pražūtingi šiems naudingiems sodo pagalbininkams.
Išlikimo sodo derliaus saugojimas. Ką pravartu žinoti?
Išlikimo sodo derliaus išsaugojimas yra svarbus, norint užtikrinti maisto atsargas ilgesniam laikui. Dalinamės keletu pagrindinių būdų, kaip išsaugoti daržoves, vaisius ir prieskonines žoleles, kad jų teikiama nauda būtų galima mėgautis kuo ilgiau.
- Šaldymas. Tai vienas paprasčiausių būdų išsaugoti derlių, tačiau tam reikalinga prieiga prie šaldiklio. Prieš šaldymą daugumą daržovių, tokių kaip morkos, brokoliai ar žirniai, reikia trumpai blanširuoti – tai padeda išsaugoti jų spalvą, skonį ir maistines medžiagas. Pomidorai, svogūnai ir bulvės gali būti šaldomi be blanširavimo, tačiau būtina juos gerai nuplauti. Prieskoninės žolelės taip pat gali būti šaldomos smulkintos arba ne, ledo kubelių formelėse, sumaišytos su vandeniu ar aliejumi.
- Džiovinimas. Džiovinti maisto produktai yra lengvi, kompaktiški ir gali būti ilgai laikomi. Jie puikiai tinka sriuboms ar troškiniams gaminti ištisus metus, salotoms gardinti. Morkas, brokolius, salierus, svogūnus, pomidorus ir paprikas galima džiovinti džiovyklėje arba saulėje. Tokias žoleles, kaip mėtos, čiobreliai ar bazilikai, džiovinti itin paprasta pakabinus surištas šluoteles ar paklojus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. O vakuuminis pakavimas padeda ilgiau išsaugoti jų kokybę.
- Konservavimas. Tai puikus būdas ilgesniam derliaus laikymui, tačiau jį taikant būtina laikytis saugumo taisyklių. Rūgštūs produktai, tokie kaip vaisiai, uogienės ar marinuoti agurkai, gali būti konservuojami karšto vandens vonelėje. Mažiau rūgščios daržovės, kaip pupelės ar cukinijos, turi būti konservuojamos slėginėje konservavimo talpoje, kad būtų išvengta botulizmo. Pomidorai, kaip riboto rūgštingumo daržovės, gali būti konservuojami su papildoma citrinos rūgštimi ar citrinų sultimis.
- Rauginimas ir marinavimas. Šis metodas ne tik išsaugo maistą, bet ir suteikia jam unikalų skonį. Marinuoti galima burokėlius, morkas, paprikas, agurkus, ridikėlius ar net arbūzų žieveles. Kopūstai puikiai tinka rauginti, gaminant tradicinius raugintus kopūstus arba korėjietišką kimči. Šie produktai ne tik ilgai laikomi, bet ir praturtina racioną probiotikais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
Šaltiniai:
https://www.gardenersbasics.com/tools/blog/survival-garden
https://www.revivalgardening.com/post/survival-garden
https://survivalgardenseeds.com/pages/survival-garden-growing-guide-preparing
https://survivalseeds.com.au/blogs/blog/starting-your-own-survival-garden
