Mėgstate cukinijas, šparagines pupeles ar baklažaną ir norite išmėginti naują skonį? Tuomet rekomenduojame išbandyti okrą. Okra arba valgomoji ybiškė Lietuvoje kol kas reta, tačiau vis labiau populiarėjanti daržovė. Nors tai atogrąžų ir paatogrąžių kraštų augalas, tačiau mūsų šiltnamiuose taip pat puikiai auga ir dera. Be to, nuo kitų daržovių išsiskiria įspūdingais žiedais.
Tad kas toji okra, kaip ją užsiauginti ir kur naudoti? Apie viską išsamiai papasakosime skaitantiems toliau.
Okra: kilmė ir išvaizda
Okra yra angliškas šios daržovės pavadinimas. Lietuviškai – tai ybiškė (Abelmoschus). Augalas priklauso dedešvinių šeimos augalų genčiai ir yra žinoma 15 ybiškių rūšių.
Ybiškė paplitusi Rytų pusrutulio atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose. Priklausomai nuo rūšies gali būti vienametė, dvimetė arba daugiametė šiurkščiais plaukeliais apaugusi žolė. Lapai ištisiniai arba plaštakiškai skiautėti. Žiedai pavieniai, išauga lapų pažastyse. Žydi baltos, geltonos arba raudonos spalvos žiedais. Vaisius – pailga dėžutė.
Kaip daržovės auginamos:
- valgomoji ybiškė (Abelmoschus esculentus);
- afrikinė ybiškė (Abelmoschus callei);
- puošnioji ybiškė (Abelsmoschus manihot).
Muskusinė ybiškė (Abelsmoschus moschatus) yra vaistinis, prieskoninis, aliejinis ir dekoratyvinis augalas.
Okra: kas ta valgomoji ybiškė?
Valgomoji ybiškė (Abelmoschus esculentus) yra valgoma daržovė. Daugiausiai auginama Pietų Azijoje ir Pietų Europoje (ypač Graikijoje). Lietuvoje ji nėra labai populiari. Galbūt todėl, kad nedaugelis žino, jog auginama šiltnamiuose puikiai auga ir dera. Be to, dar ne visai aišku ir kur bei kaip ją naudoti, kada skinti ir kaip valgyti.
Nors Lietuvoje taip pat galima įsigyti okros sėklų, tačiau, deja, jų pasirinkimas labai skurdus. Vis dėlto yra parduodamų netgi vyšninės, o ne įprastos žalios spalvos, okros sėklų (Okra Burgundy veislė). Įdomu tai, kad verdant raudonąsias ybiškes jos tampa žaliomis.
O kaip atrodo pati valgomoji okra ir jos vaisiai? Okros stiebas yra tvirta, tiesi liana. Priklausomai nuo auginimo sąlygų ir veislės gali užaugti nuo 30 cm iki 2 m aukščio. Lapai didelis, širdiški, su giliai įpjovimais.
Ypač įspūdingi okros žiedai. Jie gana dideli, geltonos arba kreminės spalvos su tamsiai raudonu centru. Savo grožiu primena kinrožės žiedus.
Įdomu tai, kad maistui naudojamos nesunokusios okros ankštys. Jos tinkamos valgyti maždaug po 3–5 dienų nuo užmezgimo. Valgomos su visomis sėklomis.
Okros ankštys dažniausiai yra žalios spalvos, pailgos formos, 5–20 cm ilgio. Forma primena čili pipiriukus. Odelė stora, mėsinga, dengta pūkeliu. Kiekvienoje ankštyje yra po 5–8 kameras, kuriose yra kreminės arba tamsios spalvos sėklos.
Valgomosios ybiškės ankštys, panašiai kaip šparaginių pupelių, valgomos ir skinamos kuo jaunesnės, nes vėliau jos tampa kietos, supluoštėja.
Kaip ir su kuo valgoma okra?
Praktiškai visos valgomosios ybiškės dalys valgomos. Maistui tinkamos ankštys, sėklos, jauni lapai, lapų pumpurai ir žiedai. Okra ypač populiari Graikijoje, Indijoje. Čia iš jos gaminama daugybė patiekalų.
Savo skoniu okra artima cukinijai, šparaginėms pupelėms, baklažanui, šparagams. Nesunokę sėklos skoniu primena žirnelius ir gali būti naudojamos patiekaluose kaip ir jie.
Okros vaisiai valgomi kepti, troškinti, švieži. Jų ypač tinka dėti į sriubas ir troškinius, nes suteikia patiekalui tirštumo. Verdant išsiskiria lipni medžiaga, tad jeigu nelabai prie širdies valgomosios ybiškės lipnumas, ją patariama apkepinti ant stiprios ugnies. Ypač skanu su citrinos sultimis ar pomidorų padažu.
Valgomąsias ybiškes galima marinuoti panašiai kaip ir kitas daržoves. Paskrudintas sėklas tinka dėti į salotas.
Be to, okra labai puošniai atrodo perpjauta skersai: forma primeną žvaigždę. Tad puikiai tinka patiekalams puošti.
Azijos pietvakarių šalyse iš skrudintų okros ankščių sėklų malama kava – Gombo.
Dėl savo gana neutralaus skonio okra tinka beveik visuose patiekaluose, taip pat kaip garnyras pateikiama prie mėsos, žuvies, vištienos ar kitų daržovių patiekalų.
Okros sėja
Okros lepumu prilygsta baklažanams, todėl jų užsiauginti nebus labai lengva, tačiau ir nelabai sudėtinga. Svarbiausia, geras nusiteikimas, noras, ryžtas ir tinkamos žinios apie okros auginimą.
Idealiausia temperatūra valgomajai ybiškei yra 20–30 °C. Okra neauga žemesnėje nei +18 °C ir aukštesnėje nei +35 °C temperatūroje. Todėl ją auginti galima šiltnamiuose, oranžerijose. Galima auginti ir kambaryje, o šiltomis vasaros dienomis išnešti į lauką ar balkoną.
Prieš sėjant okros sėklas rekomenduojama parą pamirkyti šiltame vandenyje. Tam itin tinka termosas, nes jame palaikoma vienoda temperatūra. Sėklos sėjamos balandžio viduryje – gegužės pradžioje. Rekomenduojama sėti tiesiai į gilius durpinius vazonėlius, nes valgomoji ybiškė labai nemėgsta persodinimo.
Okros sėjai tinka universalus durpių substratas. Sėklos pasėjamos 1 cm gylyje ir lengvai palaistomos. Perlaistyti negalima. Vazonėliai pridengiami plėvele, kad būtų palaikoma šiluma ir drėgmė. Kondensatą reikėtų kasdien pravėdinti ir pagal poreikį palaistyti.
Sėkloms sudygti palankiausia +20–22 °C temperatūra. Okra sudygsta labai greitai, per kelias dienas. Tuomet reikia vazonėlius atidengti ir laikyti šviesioje, šiltoje vietoje.
Sudygusius daigelius rekomenduojama patręšti fosforo trąšomis, kad suformuotų stiprų, sveiką šaknyną.
Okros daigų sodinimas
Okros daigai pasirengę keliauti į nuolatinę augimo vietą maždaug po 30–40 dienų nuo sudygimo, kai pasiekia apie 25 cm aukštį.
Iš esmės, dėl klimato kaitos, Lietuvoje okra gali augti ir lauke. Tačiau niekada negalime būti tikri dėl oro sąlygų, tad tinkamiausia augimo vieta – šiltnamis.
Jeigu nuspręsite, okrą auginti talpose, joms reikia apie 10–20 l talpos vazono kiekvienai.
Okrai būtina labai derlinga ir kuo lengvesnė, laidi orui bei vandeniui dirva. Prieš sodinant daigelius, dirvožemį rekomenduojama parturtinti kompostu. Okra gerai auga neutralioje ar lengvai rūgščioje dirvoje.
Persodinti okrą reikia atsargiai, stengtis kuo mažiau pažeisti šaknis. Sodinamos 30–40 cm atstumu viena nuo kitos.
Okros auginimas ir priežiūra
Laistymas. Okra laistoma retai, bet gausiai. Priklausomai nuo oro sąlygų rekomenduojama laistyti kas 7–10 dienų, tačiau liejant gausiai, kad vanduo pasiektų 30–40 cm dirvožemio gylį. Karštomis dienomis, laistoma dažniau. Okra mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia perlaistymo ar užmirkimo. Laistant reikia stengtis, kad vandens nepatektų ant lapų.
Šiltnamio vėdinimas. Okrai labai svarbi tinkama temperatūra, todėl jai negali būti nei per šalta, nei per karšta. Vasarą labai svarbu vėdinti šiltnamį, kad temperatūra neviršytų 30–35 °C.
Genėjimas. Okra linkusi šakotis, tačiau šoniniai ūgliai neveda vaisių, todėl juos patariama išgenėti. Taip pat reikėtų išgenėti silpnus ūglius, kai okra pernelyg sutankėja. Kai augalas pasiekia apie 60 cm aukštį, patariama nugnybti viršūnę, kad labiau krūmintųsi ir megztų daugiau vaisių.
Mulčiavimas. Šiltnamyje auginamas okras patariama mulčiuoti plonu mulčio sluoksniu. Tačiau mulčiuoti reikia ne iš karto po pasodinimo. Reikia leisti žemei įšilti.
Tręšimas. Kai okra pradeda krauti žiedus, rekomenduojama ją kas savaitę tręšti skystomis, daug fosforo turinčiomis trąšomis. Reikėtų vengti azoto turinčių trąšų, nes nuo jų auga tik lapai ir žiedai, o ankštys mezgasi sunkiai. Taip pat okrą tinka tręšti pelenų tirpalu: 20 g pelenų į 10 l vandens.
Ravėjimas. Piktžolės ravimos reguliariai, kad neužgožtų daržovių ir nesisavintų jų maistinių medžiagų.
Atramos. Kadangi okra auga aukšta, jai reikia parūpinti tinkamas atramas. Galima pasinaudoti pomidorams tinkamomis atramų idėjomis.
Valgomosios ybiškės derlius
Paprastai Okros derliaus galima sulaukti praėjus 2–2,5 mėnesio nuo pasodinimo ir džiaugtis juo iki pirmųjų šalnų. Okros ankštys skinamos kuo jaunesnės, maždaug 5–10 cm. Kuo dažniau skinamos, tuo daugiau jų augalas vėl užaugina. Rekomenduojama derlių imti kas 2–3 dienas.
Kadangi okra padengta pūkeliais, ankštis skinti patariama su pirštinėmis, kad pūkeliai nesudirgintų rankų odos.
Okros kenkėjai ir ligos
Paprastai okra auga sėkmingai, jeigu jai pakanka drėgmės ir šilumos. Tačiau neretai nukenčia nuo voratinklinių erkių bei baltasparnių. Taip pat esant per didelei drėgmei puola grybelinės ligos.
Kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymi valgomoji ybiškė?
Okra dažnai pristatoma kaip supermaistas. Ji turi mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, vitaminų ir mineralų. Taip pat daug folio rūgšties ir ypač daug vitamino C.
Valgomoji ybiškė tinka dietos besilaikantiems žmonėms. Taip pat sergantiems gastritui ar kitomis skrandžio ligomis, turintiems skrandžio opų. Ji reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, todėl ją gali valgyti ir cukriniu diabetu sergantys asmenys.
Ankščių nuoviru gydomas bronchitas. O sėklos yra puikus aliejaus ir baltymų šaltinis.
Subrendę okros ankštys naudojamos pramonėje: iš jų pluošto audžiami maišai, vejami lynai. Okra naudojama ir biodegalams gaminti.
Okra – dar neatrasta daržovė, kurią „prisijaukinti“ dar prireiks šiek tiek laiko. Tačiau juk ir pomidorus išmokome auginti ne per vieną dieną, tiesa?
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/ybiske/
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/okra/grow-your-own
- https://www.almanac.com/plant/okra
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-your-own-okra/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.