Ar radę šilbaravykį, dedatės jį į krepšį? O gal apeinate, nes nesate tikri, kas tai per grybas? Tokiu atveju, verta susipažinti su šiuo grybu, kuris yra ir skanus, ir naudingas. O ir grybų žinovų šilbaravykis gerai vertinamas – pagal vertingumą jis priskiriamas antrajai grybų kategorijai.
Nors tipinis šilbaravykis, ypač tarp pagarsėjusių Lietuvos grybautojų dzūkų yra tas, kuris su ruda kepurėle, panašus į baraviką ir auga Dzūkijos miškuose, pušynuose ar eglynuose, tačiau visos šalies mastu sutinkame ir kitokių šilbaravykių, apie kuriuos šiame straipsnyje jus ir supažindinsime.
Marškinėlių idėja konservų dėžutėje su grybais iš DaugDaug.lt: “Baravykų Siaubas“
Šilbaravykis – baravyko pusbrolis
Jau pats šilbaravykio pavadinimas išduoda jo giminystę su mūsų miškų grybų karaliumi baravyku. Abu šie grybai priklauso papėdgrybūnų (lot. Basidiomycota) grybų eilei, tik šilbaravykis – iš alksniabaravykių šeimos, o baravykas – iš baravykinių. Šilbaravykiai aptinkami daugiausia vidutinio klimato zonoje, Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Mūsų šalies miškuose auga dvi šilbaravykių rūšys – melsvėjantysis ir smiltyninis. Šios rūšys savo išvaizda ir savybėmis pastebimai skiriasi viena nuo kitos. Mažiau patyrę grybautojai kai kada baiminasi rinkti melsvėjančius šilbaravykius dėl itin spartaus melsvėjimo efekto jį supjausčius. Kita vertus, smiltyninis šilbaravykis dažnai itin panašus į baravyką, ypač jaunas grybas turi kietą ryškiai rudą kepurėlę, todėl labai traukia akį ir yra renkamas. Jo kepurėlės kempinėlė taip pat melsvėja paspaudus, ypač šiek tiek brandesnių grybų, tačiau perpjovus šio efekto nėra.
Melsvėjantysis šilbaravykis mėlynuoja įpjovus
Pagrindinis melsvėjančiojo šilbaravykio (lot. Gyroporus cyanescens) bruožas – perpjovus, perlaužus ar suspaudus jis greitai ir ryškiai pamėlynuoja. Tad jį atskirti nuo kitų grybų bus nesunku. Melsvėjančiojo šilbaravykio kepurėlė bei kotelis balti arba kreminiai. O šio grybo vamzdeliai pirma būna balsvi, vėliau grybui bręstant ir senstant pagelsvėja. Grybo kepurėlė paprastai užauga iki 8-10 cm skersmens, o kartais ir didesnė. Kotelis – 5-10 cm aukščio ir 2-3 cm pločio. Taigi, melsvėjantysis šilbaravykis – gana stambus grybas. Senesnių šilbaravykių koteliuose susidaro ertmės.
Melsvėjančiųjų šilbaravykių prisirinkti galite gana ilgą laiko tarpą – pirmieji grybai pasirodo jau liepos mėnesį, augimas tęsiasi iki spalio. Šis šilbaravykis gana paplitęs Lietuvos miškuose, rasti jį galite sausuose spygliuočių ir lapuočių miškuose, dažnai jis sutinkamas šalia pušų, labai mėgsta smėlėtas vietas. Auga šis grybas pavieniui ar po kelis.
Smiltyninis šilbaravykis mėgsta pušų bei ąžuolo draugiją
Smiltyninis šilbaravykis (lot. Gyroporus castaneus) yra kiek smulkesnis už melsvėjantįjį ir skiriasi nuo jo savo spalva. Smiltyninis šilbaravykis – vidutinio dydžio grybas, užsiauginantis 5-10 cm skersmens kepurėlę ir 5-8 cm aukščio kotelį. Kepurėlė ir kotelis geltonai rudi, kaštoniniai. Kepurėlė matinė, o apatinėje jos pusėje esantys vamzdeliai balti, vėliau pagelsvėja. Grybo vidus baltas, malonaus kvapo ir skonio. Didesnių, senesnių grybų koteliai tampa tuščiaviduriai. Na o įpjovus, kitaip nei melsvėjantysis, spalvos smiltyninis šilbaravykis nekeičia.
Daugelis nepatyrusių grybautojų smiltyninį šilbaravykį painioja su baravyku. Kad jų nesupainiotumėte, reikia atkreipti dėmesį į grybo kotelį. Skirtingai nuo šilbaravykio, baravykas turi baltą arba šviesiai rudą statinaitės formos kotelį. Senesnių baravykų kotelis dažnai įgauna cilindro formą.
Smiltyninis šilbaravykis sutinkamas lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose, dažnai auga po ąžuolais, mėgsta šviesesnes vietas, dygsta po vieną ar mažomis grupelėmis. Ši šilbaravykių rūšis Lietuvoje gana gausi, ypač Dzūkijos spygliuočių miškuose, o ieškoti jo reikėtų rugpjūčio-spalio mėnesiais. Ypač gausiai jie auga po rudeninio lietaus, samanoms pritvinkus vandens. Nepaisant to, kad jo pavadinimas sufleruoja, jog grybo reikėtų ieškoti smiltynuose, tačiau dažniausiai jį rasite būtent kyšantį iš žaliųjų samanų.
Kuo naudingi šilbaravykiai ir kurie vertingesni?
Pagal vertingumą grybai skirstomi į keturias kategorijas. Pirmajai kategorijai priskiriami skaniausieji bei vertingiausieji maistinių medžiagų požiūriu. Į šią kategoriją patenka baravykai, rudmėsės, geltonieji ir gelsvieji piengrybiai. Antrajai kategorijai priskiriami kiek žemesnės, tačiau taip pat geros kokybės, vertingi ir maistingi grybai: raudonikiai, lepšiai, žaliuokės, pievagrybiai. Trečiosios kategorijos grybai turi kiek mažesnę maistinę vertę: tai kelmučiai, voveraitės, ūmėdės. Na, o ketvirtosios kategorijos grybuose vertingų medžiagų mažiausia, šiai kategorijai priskiriami grūzdai, paliepiai, kreivabudės.
Mūsų aptariami šilbaravykiai – ir melsvėjantysis, ir smiltyninis – patenka į antrąją kategoriją, taigi yra pakankamai „rimti“ grybai, kuriems verta skirti vietos savo krepšyje. Šilbaravykių sudėtyje yra daug baltymų, ląstelienos, vitaminų bei mineralų. Šių grybų vartojimas prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, naudinga juos valgyti po sunkių ligų, esant išsekimui, avitaminozei, pervargimui.
O kalbant apie grybų kategorijas, reikia paminėti, kad toks jų skirstymas specialistams kelia klausimų, nes ne visi grybai patenka į tą kategoriją, kurioje turėtų būti pagal vertingų medžiagų kiekį. Be to, kaip sakoma, „dėl skonio nesiginčijama“, todėl jei mėgstate tam tikro grybo skonį, gardžiuokitės juo nepaisydami kategorijos.
Na, o kas dėl šilbaravykių skonio – abi rūšys pasižymi nuostabiu, sodriu skoniu, turinčiu riešutinių natelių. Todėl į mūsų iškeltą klausimą, kuri iš dviejų šilbaravykių rūšių geresnė ir vertingesnė, atsakymą kiekvienas grybų mėgėjas turės rasti pats, prieš tai paragavęs ir įvertinęs abu puikiuosius šilbaravykius.
Kaip ruošti šilbaravykius?
Valyti šilbaravykius paprasta. Tai švarūs grybai, retai aptiksite jų sukirmijusių, tad užtenka kelis kartus perbraukti juos šepetėliu, na ir patikrinti, ar visgi neįlindo koks kirminas. Gaminant šilbaravykius reikia nepamiršti, kad šių grybų kotelio struktūra skiriasi nuo kepurėlės, todėl skirsis ir jų paruošimo laikas. Išeitis – atskirti kotelius nuo kepurėlių ir ruošti juos atskirai. Jei kepdami šilbaravykius juos smulkiai pjaustysite, šie grybai greičiausiai perkeps arba „pasimes“ tarp patiekalo kitų ingredientų. Verta kepti juos kuo didesniais gabalėliais ar net nepjaustytus (kai pasitaiko smulkesnis grybas), kad valgant gardžiuotumėtės intensyviu šių grybų skoniu. Šilbaravykiai ne vien kepami, tačiau ir verdami, džiovinami.
Norint pasimėgauti tikru šilbaravykių skoniu, žinovai pataria gaminti juos paprastai: tiesiog pakepinti ir uždėti ant mėsos ar žuvies gabalo paskaninant askaloniniais česnakais, paprastais česnakais ar petražolėmis.
Kaip džiovinti šilbaravykius?
Parsinešus iš miško didesnį kiekį šilbaravykių, pasigardžiavus šviežiais grybais, verta dalį jų susidžiovinti. Džiovinti grybai turi nemažai privalumų: yra ilgiau tinkami vartoti, išlaiko vertingas maistingąsias savybes, maistingesni nei marinuoti ar sūdyti grybai.
Džiovinimui grybus reikia tinkamai paruošti. Pirmiausia gerai juos išvalykite. Nerekomenduojama grybų plauti, geriau tiesiog nuvalykite juos kempinėle ar šepetėliu. Pašalinkite pažeistus, sukirmijusius grybus. Kai grybai nuvalyti, supjaustykite juos griežinėliais arba kubeliais.
Džiovinant grybus svarbu jų neperdžiovinti, nes tokiu atveju dings skonis ir aromatas. O pakankamai neišdžiovinus jie ilgai nesilaikys, greitai ims gesti ir pelyti. Tinkamai sudžiovinti grybai išlaiko lankstumą, tačiau nelūžta. Na o jei netyčia nesužiūrėjote ir perdžiovinote grybus – ne bėda, sumalkite juos ir turėsite grybų miltelių. Tokius miltelius sumaišius su druska ir žalumynais gausite puikius įvairių patiekalų prieskonius.
Galite išbandyti tradicinį, močiučių ir promočiučių naudotą grybų džiovinimo būdą – džiovinimą suvėrus grybus ar stambiai supjaustytus jų gabalus ant siūlo. Tokia grybų virtinė kabinama nuo lietaus, drėgmės ir stiprių kvapų apsaugotoje patalpoje. Patariama uždengti ją audiniu, kad ant grybų nesikauptų dulkės.
Jei norite džiovinti grybus šiuolaikiškiau, naudokite tam orkaitę arba mikrobangų krosnelę.
Šilbaravykių džiovinimas orkaitėje
Šilbaravykių džiovinimo orkaitėje eiga:
- Atskirkite kepurėles nuo kotelių.
- Supjaustykite juos vidutinio dydžio griežinėliais ar kubeliais.
- Išdėliokite supjaustytus grybus ant tinklelio, prieš tai įrengto ant skardos.
- Įkaitinkite orkaitę iki 40-60 laipsnių.
- Atidarykite orkaitės dureles, kad išgaruotų drėgmė.
- Palikite 48 valandoms.
- Šilbaravykiai gali džiūti netolygiai, todėl laikas nuo laiko reikia išimti iš orkaitės išdžiūvusius grybu.
Šilbaravykių džiovinimas mikrobangų krosnelėje
Šilbaravykių džiovinimas mikrobangų krosnelėje taip pat nėra sudėtingas:
- Kaip ir džiovinant orkaitėje, atskirkite kepurėles nuo kotelių ir supjaustykite grybus.
- Išdėliokite supjaustytus šilbaravykius ant lėkštės ir pastatykite į mikrobangų krosnelę. Nustatykite 100-180 vatų galią ir įjunkite krosnelę 15-20 minučių.
- Po 15-20 minučių atidarykite ir pravėdinkite krosnelę, o po to vėl įjunkite ją 15-20 minučių laiko tarpui.
- Paprastai grybų išdžiūvimui pakanka 4 įjungimų po 15-20 minučių, tačiau įjungimų kiekis priklauso ir nuo grybų supjaustymo storio.
Naudoti šaltiniai:
https://foragerchef.com/the-chestnut-bolete-gyroporus-castaneus/
https://foragerchef.com/cornflower-blue-bolete-gyroporus-cyanescens/
http://www.grybai.net/valgomi_grybai.php?lt=smiltyninis_baravykas
http://www.grybai.net/valgomi_grybai.php?lt=silbaravykis
https://gribnik.info/giroporus-sineyushchij
https://gribnik.info/giroporus-kashtanovyj
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
