Skip to content

Augalų purškimas ir tręšimas pienu: neapsakoma nauda ar tik bobučių pasakos? 

  • by
Tręšimas pienu
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Tręšimo pienu istorijos šaknys prasidėjo maždaug 2000 metais, kai vienas ūkininkas užsienyje paprasčiausiai pradėjo purkšti pieno perteklių ūkio paskirties žemėje. O šiai dienai turime tikrą pieno panaudojimo sodininkystėje bumą. Vieni pastebėjo, kad tręšimas pienu lėmė teigiamus pokyčius ir augalas geriau augo bei buvo mažiau kamuojamas ligų. Antri skundėsi šleikščiu kvapu ar netgi pastebėjo tragiškų rezultatų augalui. O kaip yra iš tikrųjų? Sužinokite, ar tręšimas pienu gali padėti įveikti augalus užklupusias negandas ir paskatinti geriau augti, ar greičiau atsisakyti minties pieną naudoti sode. 

Tręšimas pienu ir nauda augalams 

Kai augalus užklumpa netikėtos ligos ar kenkėjai, kartais imamės pačių netikėtiniausių priemonių su jais kovoti. Negana to, pienas veikia kaip natūrali trąša. Teigiama, kad pienas suteikia daug sveikatos ir naudingų medžiagų ne tik žmogui, bet ir augalams. Štai, kokių teigiamų savybių turi augalų tręšimas pienu: 

  • pieno tirpalas kovoja su grybinėmis ir kai kuriomis virusinėmis ligomis ir kenkėjais. Tyrimai rodo, kad pienas padeda įveikti ar užkirsti kelią miltligės ir mozaikos virusų sukeltoms ligoms, o iš kenkėjų efektyviausiai veikia prieš amarus
  • pienas suteikia augalams daug mineralų, tokių kaip kalcio, fosforo, kalio, magnio, natrio, sieros, vario, geležies, mangano ir kitų komponentų. Paprikų, moliūgų ir pomidorų patręšimas kalciu (kurio piene yra daugiausia) sumažina rizika augalui susirgti žiedų puviniu. 
  • sodo augalams tinka dauguma skystų pieno produktų. Yra atlikta tyrimų su pieno, grietinėlės ir išrūgų mišiniu, o tai reiškia, kad augalininkystėje naudojamas ne tik žalias ar nugriebtas pienas. Taip pat augalui nėra itin svarbi ir pieno kokybė, nes jis gali būti šviežias, sugižęs, miltelių pavidalo, kondensuotas, vadinasi, jau sugedusį pieną panaudosite kaip antrinę žaliavą. 
Tręšimas pienu. Pienas ant žolės

Kaip pasigaminti pieno mišinį? 

Trąšą ar pesticidą iš pieno pasigaminti nieko sudėtingo nėra, nes tereikia geriausiai 1–2 % riebumo pieną per pusę sumaišyti su vandeniu (1:1). Tirpalą įsipilkite į purkštuvą ir kartą per mėnesį kiekvieną augalo lapą gerai apipurkškite. Pieno mišiniu augalą galima ir negausiai palaistyti, o tai atlikite du kartus per sezoną. 

Ar tikrai tręšimas pienu toks nekaltas? 

Užsienyje vis daugiau šnekama, kad tręšimas pienu ne visada geras variantas, netgi įžvelgia daugiau minusų, negu privalumų. Štai kokias neigiamas pasekmes pastebėjo akylieji sodininkai, ekspertai ir mokslininkai: 

  • Nors piene yra riebalų, cukraus ir baltymų, tačiau jo pagrindinę dalį sudaro vanduo, tad reikšmingos maistinės vertės neprideda. Pienas teturi tik 0,5 azoto (N), todėl kaip trąša veikia itin silpnai. 
  • Skildamas dirvožemyje pienas sunaudoja daug deguonies, kuris ir taip reikalingas augalo šaknims. 
  • Pieno riebalai skilimo proceso metu įgauna itin nemalonų kvapą. 
  • Ant augalo išdžiuvęs nugriebtas pienas dažnai yra juodojo, šlapiojo puvinių bei juodosios dėmėtligės priežastis. 
  • Pienu apšlakstyti lapai, vaisiai, žiedai ir likusios baltos dėmės tikrai nesuteikia estetikos. 

Visgi matyti, kad tręšimo pienu trūkumų atrandama vis daugiau, tad verta apgalvoti, ar tikrai apsimoka tą puodelį pieno abejotinai sunaudoti augalams, ar geriau išgerti su kava

Pomidorų tręšimas mielėmis ir pienu

Šaltiniai 

  1. https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/milk-fertilizer.htm
  2. https://www.scielo.cl/scielo.php?pid=S0718-95162018000300694&script=sci_arttext
  3. https://water.unl.edu/article/animal-manure-management/emergency-use-milk-fertilizer
  4. https://www.gardenmyths.com/milk-fertilizer/
  5. https://www.thespruce.com/using-milk-for-plant-care-4082485
  6. https://www.nourishingdays.com/raw-milk-garden/
  7. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0261219499000460?via%3Dihub

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Edita
Esu Edita, derlingas.lt straipsnių rašytoja. Visą vaikystę ir paauglystę augau miško apsuptyje, gamtos gėrybių ir savito jos žavesio sūkuryje. Neapsakoma meilė gamtai paskatino mane „krimsti“ biologijos bakalauro ir magistro mokslus, o laisvalaikio metu rinkti augalų egzempliorius asmeninio herbaro kolekcijai. Kai suaugau, minimalią gamtos imitaciją pradėjau kurti ir savo aplinkoje: nedidelis šiltnamis ir kelios lysvės su sodinukais darže, keli vaismedžiai sode ir daugybė vazonų su augalais kambaryje. Vaiko priežiūros atostogos atvėrė galimybę save realizuoti rašytojos vaidmenyje ir taip meilę gamtai perteikti plačiajai visuomenei. Tai nauja patirtis man pačiai, bet nuolatinis domėjimasis augalais, gyvūnais šį iššūkį padeda įveikti sklandžiai. Papildomai praeitos studentų mokslinės praktikos, apželdinimo kursai ir narystė „Herbologų draugijoje“ padėjo praplėsti požiūrį į gamtą ir pagilinti žinias. Suvokus, kad kiekvienas vabalėlis, kiekvienas augalo lapo centimetras ar išbarstytas grūdelis yra be galo svarbus visiems gamtos sutvėrimams, įskaitant ir žmogų, norisi šia mintimi dalintis su visais gamtos mylėtojais. Mano kaip rašytojos tikslas – bendradarbiaujant kartu su derlingas.lt komanda įdomiai pateikti patikrintą, išsamią informaciją besidomintiems sodininkams, gėlininkams, daržininkams ir kitiems gamtai prijaučiantiems skaitytojams. Siekiu suteikti informatyvius, poreikius patenkinančius straipsnius, tad kviečiu skirti laiko edukacijos valandėlei apie gamtos suteikiamus turtus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *