Vilkdalgiai yra vienos lengviausiai auginamų gėlių. Ir vienos žaviausių. Ne veltui graikų kalba jų pavadinimas reiškia vaivorykštę, o lotyniškas pavadinimas Iris dažnai duodamas vardas mergaitėms anglakalbėse šalyse. Tačiau pasitaiko ir taip, kad vilkdalgiai auga vešlūs, tankūs, jų lapija sveika ir žalia, tačiau žiedų nematyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime priežastis, kodėl nežydi vilkdalgiai ir bandysime rasti būdus joms išspręsti.
Priežastys, kodėl nežydi vilkdalgiai
Vilkdalgiai arba irisai gali nepradžiuginti jūsų žiedais net dėl keleto priežasčių. Tikėtina, kad jas išsiaiškinus ir pašalinus problemą, jau kitąmet sulauksite nuostabių, spalvingų žiedų.
Netinkamos augimo sąlygos
Kaip ir kiekvienas augalas, vilkdalgiai taip pat yra reiklūs tam tikroms augimo sąlygoms. Jeigu jos nepalankios, vilkdalgiai gali nežydėti arba apskritai prastai augti. Pagrindinės sąlygos, kad irisai sėkmingai augtų ir žydėtų:
- Šviesa. Šios gėlės mėgsta saulę ir šviesą, todėl gausiai žydi augdami saulėtoje vietoje. Per dieną vilkdalgiams reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės spindulių. Augdami šešėlyje, augalai gali žydėti labai skurdžiai arba nežydėti visai.
- Dirva. Vilkdalgiams tinkama gerai drenuojanti dirva. Jeigu dirvožemis pernelyg drėgnas ir / arba molingas, tai gali sukelti šaknų puvinį, kuris sutrikdys ne tik žydėjimo procesą, tačiau gali ir apskritai pražudyti augalą. Taip pat prastai gėlės žydės ir augdamos skurdžioje dirvoje. Tokią praturtinkite įmaišydami komposto.
- Netinkamas dirvos pH. Vilkdalgiams tinkamiausia šiek tiek rūgšti arba neutrali dirva (pH 6–7). Jeigu dirvožemis pernelyg rūgštus, arba pernelyg šarminis tai kenkia augalų augimui ir trukdo sukrauti žiedus.
Netinkamas sodinimas
Teisingas vilkdalgių sodinimas yra labai svarbus jų sveikatai ir žydėjimui. Netinkamas sodinimas yra dar viena priežastis, kodėl nežydi vilkdalgiai.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos sodinant irisus.
- Per gilus sodinimas. Vilkdalgiai turėtų būti sodinami taip, kad jų šakniastiebiai būtų šiek tiek virš dirvos paviršiaus arba labai plonai užberti žeme. Per giliai pasodinti augalai gali nepražysti, nes jų šakniastiebiai ims pūti.
- Per tankus sodinimas. Vilkdalgiai plečiasi ir dauginasi šakniastiebiais. Tad jiems reikia nemažai erdvės augti bei plėstis. Jeigu gėlės pasodinamos labai arti viena kitos, per tankiai, jos tarpusavyje konkuruoja dėl maistinių medžiagų, šviesos, o tai neigiamai veikia žydėjimo procesą.
Netinkama priežiūra
Tinkama priežiūra ne mažiau svarbi gausiam ir gražiam žydėjimui užtikrinti. Kad galėtų žydėti, vilkdalgiams būtina užtikrinti teisingą priežiūrą:
- Laistymas. Nors irisai mėgsta gerai drenuotą dirvą, jiems taip pat reikia nemažai drėgmės, ypač spartaus augimo ir ruošimosi žydėti metu. Trūkstant drėgmės vilkdalgiai gali nežydėti visai arba žydėti silpnai.
- Tręšimas. Nei vieno žydinčio augalo negalima pertręšti azoto trąšomis. Ne išimti ir vilkdalgiai. Per didelis azoto kiekis skatina juos auginti stiprius ir gražius lapus, tačiau ne žiedus. Norint sulaukti žiedų, augalus reikėtų tręšti subalansuotomis trąšomis, kuriose būtų didesnis kalio ir fosforo kiekis.
- Genėjimas. Peržydėjusius žiedus būtina pašalinti iš karto, tačiau lapų nereikėtų liesti iki pat vėlyvo rudens, nes jie teikia energiją šakniastiebiams. Per anksti nukarpius lapus, augalas neturi pakankamai jėgų kitąmet žiedams sukrauti.
Ligos ir kenkėjai
Bet kokios ligos ar kenkėjai, nesvarbu, ar tai būtų šaknų puvinys, ar lapų ligos, ar amarai, silpnina augalą ir šis neturi pakankamai jėgų žiedams sukrauti arba sužydėti. Tad tai tampa dar viena priežastimi, kodėl nežydi vilkdalgiai. Todėl būtina reguliariai tikrinti, ar vilkdalgių neužpuolė kenkėjai, ar jis sveikas. Ir pagal poreikį imtis priemonių augalui padėti.
Vilkdalgių amžius ir persodinimas
Vilkdalgiai gausiausiai žydi, kai yra jauni ir pilnai aprūpinti maistinėmis medžiagomis. Kuo senesni tampa, kuo tankiau suauga, tuo jų žydėjimas silpsta. Todėl rekomenduojama kas 3–5 metus vilkdalgius persodinti, kad būtų užtikrintas optimalus maistinių medžiagų kiekis, pakankamas atstumas tarp augalų ir atitinkamai paskatintas žydėjimas.
Vėlyvos šalnos
Vėlyvos šalnos, pasitaikiusios 6–8 savaitės iki žydėjimo pradžios, gali nušaldyti ir sukrautus žiedpumpurius. Toks nušalęs augalas, atėjus žydėjimo metui, žydės silpnai arba nepražys visai. Todėl vilkdalgius reikėtų pasaugoti (pridengti) nuo vėlyvą pavasarį pasitaikančių šalnų.
Fiziologinės problemos
Kartais vilkdalgiai gali nežydėti dėl fiziologinių priežasčių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su aplinkos sąlygomis ar jų priežiūra. Tai gali būti susiję su genetika ar augalo vystymosi ciklu. Pavyzdžiui, kai kurios veislės žydi tik kas antrus metus arba tik tam tikromis klimato sąlygomis.
Taigi išsiaiškinus priežastis, kodėl nežydi vilkdalgiai, galima jas pašalinti ir kitąmet jau sulaukti spalvingų irisų žiedų.
Šaltiniai:
- https://www.birdsandblooms.com/gardening/flower-gardening/iris-not-blooming/
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/bulbs/iris/iris-plants-not-flowering.htm
- https://www.melindamyers.com/articles/irises-have-never-bloomed
- https://www.epicgardening.com/iris-not-blooming/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
