Lobuliarija, dar vadinama alysais arba alysiukais, yra nuostabus augalas, vertinamas dėl savo išskirtinių žiedų, kompaktiško kero, subtilaus kvapo ir paprastos priežiūros. Tai vienas iš tų augalų, kurie tinka beveik kiekvienam sodininkui – tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam. Dėl savo gebėjimo greitai „užkloti“ dirvožemį lyg kilimu, pritraukti apdulkintojus ir harmoningai derėti su kitais augalais lobuliarija dažnai tampa sodo favorite.
Straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl verta pasirinkti lobuliariją, kaip ją tinkamai prižiūrėti ir kokios auginimo problemos gali kilti.
Lobuliarija: išvaizda ir paplitimas
Lobuliarija (Lobularia) kilusi iš Viduržemio jūros regiono ir natūraliai auga sausuose, akmenuotuose šlaituose. Augalas priklauso bastutinių šeimai. Iš viso žinomos 5 rūšys, tačiau dažniausiai sutinkama pajūrinė lobuliarija (Lobularia maritima). Natūraliai paplitę Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijos pietvakariuose. Lietuvoje auginama kaip vienmetis augalas gėlynuose, vazonuose, loveliuose, itin mėgstama kaip alpinariumuose.
Nors ši gėlė yra itin subtili savo išvaizda, jos atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų sąlygų pavertė ją universaliu sodininkystės augalu. Savo žiedais ir aromatu gali sukurti iš tiesų žavų paveikslą sode, gėlyne ar tiesiog balkono loveliuose.
Lobuliarijos žiedai yra nedideli, tačiau jų kiekis sukuria įspūdingą vizualinį efektą. Jie susitelkę tankiuose žiedynuose, primenančiuose minkštus kilimus, kurie dengia žemę. Žiedų spalvos varijuoja nuo klasikinės baltos iki ryškesnių rožinės, purpurinės ar violetinės atspalvių. Populiariausios yra baltos veislės, kurios dažnai naudojamos kaip šviesą atspindintys akcentai.
Lobuliarija yra žolinis augalas, retai puskrūmis. Užauga vos iki 10–25 cm aukščio, o dažniausiai būna kur kas žemesnių veislių. Žydėti pradeda vasaros pradžioje ir gausiai žydi iki vėlyvo rudens. Gražiausiai atrodo susodintos grupėmis, puikiai dera gėlynų apvadams formuoti.
Be to, lobuliarijos aromatas – tikras medaus kvapo džiaugsmas. Dėl savo saldaus kvapo lobuliarijos dažnai sodinamos poilsio zonose, kur kvapas ramina ir sukuria jaukią atmosferą. Aromatas taip pat traukia bites, drugelius ir kitus apdulkintojus, todėl lobuliarijos yra būtinos ekologiniuose soduose.
Lobuliarijos veislės
Nors žinomos 5 lobuliarijos rūšys, tačiau visame pasaulyje gėlynuose įprastai auginamas tik jūrinė lobuliarija. Tačiau yra daug skirtingų šios rūšies veislių, kurios skiriasi tiek spalvomis, tiek augimo forma. Populiariosios yra:
- „Snow Crystals“ – klasikinė balta, pasižymi gausiu žydėjimu.
- „Royal Carpet“ – violetinė veislė, ideali žemės dangai.
- „Easter Bonnet“ – rožinių ir baltų atspalvių derinys, tinkantis kabamiems vazonams.
- „Snow Princess“ – viena iš populiariausių baltų žiedų veislių, žydi gausiai ir ilgai.
- „Rosie O’Day“ – rožinės spalvos žiedai, su maloniu kvapu.
- „Purple Ice“ – violetinės žiedų spalvos veislė, kuriai būdingas stiprus aromatas.
Kur dera lobuliarija?
Lobuliarijos puikiai tinka kaip žemės dangos augalas, kuris padeda užkirsti kelią piktžolių augimui. Jas taip pat galima sodinti:
- Alpinariumuose: tarp akmenų lobuliarijos sukuria minkštą ir natūralų vaizdą.
- Takelių pakraščiuose: šalia sodo takų šie augalai suformuoja dailius kraštelius, kuriuos lengva prižiūrėti.
- Pakabinamuose vazonuose: lobuliarijų gebėjimas lengvai kristi žemyn suteikia joms ypatingo žavesio kabamuose soduose, balkonų loveliuose ar terasose.
Lobuliarijos taip pat puikiai tinka sodinti šalia daržovių lysvių, nes pritraukia apdulkintojus, o jų kvapas gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus.
Lobuliarijos auginimas: nuo ko pradėti?
Sodinant lobuliariją svarbiausia tinkamai pasirinkti vietą ir užtikrinti, kad dirvožemis būtų geros kokybės. Šis augalas, nors ir nelepus, žydi gausiau, jei auginamas tinkamomis sąlygomis.
Dirvožemio paruošimas. Lobuliarija mėgsta lengvą, smėlėtą ar molingą dirvožemį su gera drenažo sistema. Jei jūsų dirvožemis yra per sunkus (pernelyg molingas), rekomenduojama įmaišyti smėlio, komposto arba žvyro. Tai pagerins oro pralaidumą ir užtikrins, kad augalų šaknys nesukentėtų nuo drėgmės pertekliaus. Dirvožemio pH turėtų būti neutralus arba šiek tiek šarminis (6,5–7,5). Jei dirvožemis per rūgštus, įterpkite kalkių.
Vietos parinkimas. Lobuliarija yra kilusi iš Viduržemio jūros pakrančių, tad tai tikra saulės mylėtoja, todėl ją geriausia sodinti saulėtose vietose, kur augalai gautų bent 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Dalinis pavėsis taip pat tinkamas, tačiau šešėliuotoje vietoje lobuliarija sukraus mažiau žiedų, jie bus dar smulkesni ir augalas neatrodys labai išvaizdžiai.
Lobuliarijos sėja
Lobuliarijos lengvai išauginamos bei dauginamos sėklomis, kurios sėjamos į daigyklas kovo mėnesį. Kai kurios lobuliarijos veislės gali būti sėjamos tiesiai į dirvą balandžio–birželio mėnesiais ar net vėliau, iki pat spalio. Pasėtos vėlyvą rudenį, sėklos sudygs kitų metų pavasarį.
Sėjant lobuliarijas svarbu jų sėklų neužberti storu žemės sluoksniu, nes joms sudygti būtina šviesa. Sėklas tereikia įspausti į drėgną dirvą ir reguliariai laistyti. Sudygę lobuliarijos daigai auginami šviesioje, šiltoje vietoje, užtikrinant pakankamą drėgmės kiekį, tačiau neperlaistant. Į atvirą dirvą lobuliarija gali keliauti, kai ši įšyla – gegužės–birželio mėnesiais.
Tik pasodinus, kurį laiką reikėtų pasirūpinti, kad nenukąstų vėlyvos šalnos. Artėjant joms, augalus nakčiai pridenkite. Vėliau jos apsipras ir orų svyravimai didelės įtakos neturės.
Kiti lobuliarijos priežiūros ypatumai
Lobuliarijos yra itin nepretenzingos, tačiau tinkama priežiūra užtikrins gausesnį žydėjimą ir sveiką augimą.
Laistymas. Šie augalai mėgsta saikingą laistymą. Dirvožemis turėtų būti drėgnas, bet ne šlapias. Sausringu laikotarpiu lobuliarijas reikėtų laistyti dažniau, ypač jei jos auga smėlėtame dirvožemyje, kuris greitai praranda drėgmę. Tačiau būtina vengti užmirkimo. Lobuliarijos šaknys jautrios šaknų puviniui.
Tręšimas. Per didelis tręšimas lobuliarijoms nereikalingas. Naudokite silpnas trąšas žydintiems augalams kas 4–6 savaites. Venkite per didelio azoto kiekio, nes jis skatina lapų, o ne žiedų augimą.
Genėjimas ir priežiūra po žydėjimo. Lobuliarijos natūraliai pradeda prarasti savo grožį po pirmojo intensyvaus žydėjimo. Norėdami pratęsti žydėjimą, nukirpkite nuvytusius žiedynus ir patręškite augalus – tai paskatins naujų žiedų formavimąsi.
Dauginimas. Lobuliarija gali būti dauginama sėklomis arba auginiais, tačiau pastarasis būdas nėra populiarus, nes tai vienmetis augalas. Populiariausias ir paprasčiausias dauginimo būdas – sėklomis. Jų galima prisirinkti patiems, iš savo jau turimų ir baigusių žydėti bei subrandinusių sėklas augalų. Surinktas sėklas reikia laikyti vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje ir pasėti kitų metų pavasarį.
Lobuliarija: dažniausios problemos
Nepaisant atsparumo, lobuliarija gali susidurti su šiomis problemomis:
- Šaknų puvinys. Per drėgnas dirvožemis lemia šaknų puvimą. Venkite perlaistymo, o pastebėję, kad dirva užmirko, sumažinkite laistymą ir pasirūpinkite drenažu.
- Kenkėjai. Amarai ar baltasparniai gali pakenkti lapams ir žiedams. Kovai su jais naudokite natūralius insekticidus arba specialius sodo muilus.
- Prastas žydėjimas. Šią problemą dažniausiai lemia šviesos trūkumas arba per daug derlingas dirvožemis. Lobuliarija gausiau žydi augdama saulėtoje vietoje ir ne pernelyg derlingoje dirvoje.
Lobuliarija yra idealus pasirinkimas norintiems turėti ilgai žydintį, kvapnų ir mažai priežiūros reikalaujantį augalą. Jos puikiai dera su kitais augalais, puošia sodą ir tuo pačiu praturtina aplinką savo kvapu bei spalvomis. Tai augalas, kurio subtilus grožis ir nesudėtinga priežiūra, džiugins kiekvieną, net ir mažiausiai patyrusį gėlininką.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/lobuliarija/
- https://www.thespruce.com/how-to-grow-sweet-alyssum-1402862
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/annual/sweet-alyssum/
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/alyssum/growing-sweet-alyssum.htm
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-alyssum/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.