Skip to content

Aspidistra – tinginių svajonė kambaryje, pakenčianti nepriežiūrą. Ko dar apie ją nežinote? 

  • by
Aspidistra
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Šį kartą supažindinsime (o kai kuriems priminsime), kaip auginama lapuota kambarinė gėlė liežuvį laužančiu pavadinimu – aspidistra. „Ketaus gėle“ vadinama ne be reikalo, nes šis augalas ištvers bet kokius priežiūros nesklandumus ir džiugins ne vienus metus. Dėl dekoratyviai atrodančių lapų auginama aspidistra dar ir naudinga – ją tyrinėja mokslas bei vaistinėmis savybėmis naudojasi liaudies medicina. Tad panagrinėkime, ką dar galima sužinoti apie šį įprastą ir populiarų kambarinį augalą. 

Kas toji aspidistra? 

Ne vienam gėlininkui aspidistra yra ne naujiena – tai lapinė gėlė, turinti lotynišką Aspidistra pavadinimą ir priklausanti anksčiau žinomai lelijinių (Liliaceae), o dabar priskiriama smidrinių (Asparagaceae) šeimai. Augalas ypatingas ir mėgstamas dėl lancetiškų, visžalių, blizgančių, 45–60 cm ilgio ir 10–12 cm pločio lapų. Pats keras gali išaugti iki 60 cm pločio ir aukščio, o po žeme slepia stambų ir gyvybingą šakniastiebį. Augalas netgi iš dalies turi išvaizdos panašumų su kita kambarine gėle – chlorofitu.  

Aspidistra maždaug vasaros pradžioje kasmet žydi, tik jos žiedai unikalūs, nors dažnai minimi kaip neišvaizdūs ir nepatrauklūs. Jie išlenda tiesiai iš žemės, esti mėsingi, vaškiniai, kreminės spalvos su tamsia kaštonine vidurine dalimi ir aštuoniais it žiedlapiais atsišakojimais. 

Iš Japonijos ir Kinijos kilęs augalas mėgsta šiltesnį klimatą (7–11 atšiaurumo zonas), o tokių sąlygų Lietuva ar kitos vidutinio klimato šalys negali pasiūlyti. Tad čia aspidistra sėkmingai auginama kaip kambarinis augalas. Teigiama, kad žinoma virš 100 aspidistros rūšių. 

Aspidistra

Aukštoji aspidistra ir jos veislės 

Lietuvoje tenkinamasi tik vienos aspidistros auginimu, o tai yra aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior). Vis dėlto, kai kurie prekybininkai siūlo ne vieną veislę, pavyzdžiui, margalapes ar taškuotas atstoves. Sunku pasakyti, kiek įmanoma šių veislių įsigyti ir Lietuvoje, bet populiariausios yra šios: 

  • „Milky Way“ – tai įdomi, taškuota aspidistros versija, kurios lapai išmarginti nedideliais šviesiais taškeliais;
  • „Variegata“ – margalapė, dryžuota veislė, kuri pasipuošusi viena ar keliomis šviesiomis juostelėmis, einančiomis per lapo vidurinę dalį;  
  • „Asahi“ – aspidistra su žaliais lapais, tačiau jų galiukai šviesūs;
  • „Lennon’s Songs“ – ši veislė taip pat padabinta juostele per lapo vidurį, tik ji yra geltonos spalvos. 

Kaip aspidistra auginama? 

Vieta. Kambaryje aspidistrai augti galite parinkti tokias dvi vietas: tiek ūksmingą ir pavėsingą, tiek šviesią, bet tiesioginiais saulės spinduliais nekamuojamą vietą. Tai vienas iš mažo sąrašo augalų, puikiai augančių tamsiame kambario kampelyje. Augalas tveria 10–25 °C temperatūrą. 

Dirva. Gėlei augti būtinas geras drenažas, tad pasirinkite vazonus pripildyti laidžiu, derlingu, gana humusingu substratu, kompostu ar durpėmis. Tinkamas pH turėtų būti apie 5,5–6,5. 

Persodinimas. Įdomiausia, kad gėlė gerai auga gana ankštuose vazonėliuose, tad persodinti kasmet neprireiks. Geram augimui užtikrinti persodinkite ne dažniau, kaip kas 2–3 metus anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.). Ne be reikalo tarp persodinimų paliekamas didesnis laiko intervalas, nes augalo šaknys šiam procesui gana jautrios. Pasirinkite vos didesnį, bet gilų (20–25 cm aukščio) vazoną su drenažo angomis apačioje ir jį pripilkite lapinės inspektinės žemės su trupučiu smėlio. 

O kaip ji auga lauke? Gėlė toleruoja aukštesnę, negu –5 °C temperatūrą, tad žiemoti Lietuvoje jai būtų kenksminga. Visgi vasaros laikotarpiu augalą galima laikinai pasodinti gėlyne ar su visu vazonu išnešti į lauką „pakvėpuoti“ gryno oro. Nusprendus tai padaryti, tuomet reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių ir auginti augalą pavėsyje

Aspidistros auginimas

Aspidistros priežiūra 

Aspidistra yra tinginių ar užuomaršų svajonė, nes ji pakenčia nepriežiūrą: menką apšviestumą, mažą drėgmę, temperatūros svyravimus ir nereguliarų laistymą. Visgi idealiausioms augalo augimo sąlygoms palaikyti galima vadovautis šiais priežiūros aspektais. 

Laistymas. Šiltuoju metų laiku aspidistrai reikės dažnai „atsigerti“, tad laistymas 2–3 kartus per savaitę jai bus pats tas. Žiemos metu laistymas priklausys nuo temperatūros (žemesnėje reikės laistyti rečiau), bet tai dažniausiai būna 1 kartą per savaitę. Taip pat žiemą nereikės vargti su drėkintuvais ar drėgnais akmenėliais, nes augalas toleruoja sausą kambario orą. Turėkite omenyje, kad per dažnas laistymas ir vandens palikimas vazono lėkštutėje gali lemti šakniastiebio puvimą. Lapus galima apipurkšti minkštintu vandeniu, taip pat reikėtų nuo jų nuvalyti susikaupusias dulkes. 

Tręšimas. Mažo vazono apsuktai šaknų sistemai reikia iš kažkur pasimaitinti, tad vasarą kambarinis augalas tręšiamas kas 3 savaites mineralinių trąšų mišiniu. Reikėtų vengti per didelių dozių, nes dėl pertręšimo gresia lapų sutrūkinėjimas ar margalapių veislių spalvotos juostelės išnykimas. 

Genėjimas. Aspidistros genėjimas apsieina įprastu higienos ir patrauklios išvaizdos palaikymu, paprasčiausiai apkarpant nuvytusius lapus ar parudavusias jų viršūnėles. 

Žiemojimas. Šis nelepus augalas visžalis išlieka visus metus, bet žiemą pravartu palaikyti kiek žemesnę temperatūrą – apie 10–14 °C. Visgi įprasta kambario temperatūra ar kiek aukštesnė, nei nurodyta žiemos režimu, augalui taip pat nekenkia. 

Aspidistros žiedai

Aspidistros dauginimas 

Augalą patogiausia dauginti šakniastiebiais, tad juos reikėtų padalinti pavasarį persodinimo metu. Gėlė dauginama perpjaunant atskiras šakniastiebio dalis ir žaizdas dezinfekuojant cinamonu, anglimi. Tada kiekvienas atskirtas augaliukas sodinamas į naują vazoną ir kelias dienas nelaistoma. 

Esant reikalui aspidistrą galima dauginti lapais, kurie nuskinami su lapkočiu, šiek tiek apdžiovinami ir dedami į stiklainį su vandeniu. Persodinama, kai iš lapkočio prasikala šaknelės. 

Ligos ir kenkėjai, kamuojančios aspidistrą 

Aspidistra pasižymi atsparumu kenkėjams, bet vis vien gali kentėti nuo voratinklinių erkučių ar miltuotųjų skydamarių antplūdžio. 

Teigiama, kad aspidistra gali kentėti nuo tokių ligų: 

  • Mikoplazmų, kurios pažeidžia žiedus ir šie pažaliuoja, deformuojasi. Tokius augalus reikia sunaikinti; 
  • Bronzinio dėmėtumo, lemiančio lapų deformacijas ir tamsius brūkšnius ant jų. Augalas taip pat pasmerktas mirčiai; 
  • Dėmėtligės, dėl kurių ant lapų atsiranda rudos dėmės su juodais taškučiais. Pažeistus lapus reikia pašalinti ir augalą purkšti fungicidais. 
Aspidistros ligos ir kenkėjai

Aspidistra – mėgstamas augalas floristikoje. O kur dar ji panaudojama? 

Floristika. Tuos žalėsius, kuriuos pastebite įvairių puokščių ar gedulo vainikų apipavidalinime, iš tikrųjų sudaro aspidistros lapai. Floristai mėgsta šį augalą, nes jis ilgai išlaiko lapus nesuvytusius. 

Buitis. Azijoje visžaliai aspidistros lapai pasitarnauja įvairių rakandų kūrimui, tokių kaip pintos dėžutės, krepšeliai, juostelės. 

Vaistinės savybės. Žinoma šiokia tokia informacija, kad aspidistros šaknų, stiebų ar lapų nuoviru gydomi pilvo spazmai, amenorėja, viduriavimas, mialgija, traumos ir šlapimo pūslės akmenys. Pats augalas yra nenuodingas nei žmogui, nei gyvūnams. 

Mokslas. Be kita ko, jų neapleidžia ir mokslas – tiriama, kokių medžiagų galima išskirti iš aspidistros lapų ir ką su jais padoraus nuveikti. Jau yra nemažai nuveikta, nes išskirti lektinai ir saponinai rodo potencialą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, kai kuriais virusais, uždegimais. 

Šaltiniai 

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex