Pūslenis – krūmas subtiliomis žiedų kekėmis. Kaip jį auginti

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Pūslenis yra ištvermingas krūmas, garsėjantis įspūdingais lapais, subtilių žiedų kekėmis, bei gebantis augti įvairiomis sąlygomis. Nesvarbu, ar esate patyręs sodininkas, ar naujokas, šiame straipsnyje rasite reikiamos informacijos, kaip auginti ir prižiūrėti pūslenį.

Apžvelgsime ką reikia žinoti, kad jūsų krūmas gerai augtų – nuo tinkamos vietos ir dirvožemio tipo pasirinkimo iki genėjimo ir tręšimo. Taigi, nesvarbu, ar norite pagyvinti savo sodą, ar tiesiog norite išbandyti savo jėgas augindami kažką naujo, kviečiame skaityti toliau.

Kaip atrodo pūslenis įvairiais metų laikais

Ankstyvą pavasarį pūslenis savo ilgus stiebus padengia į vynuoges panašiais lapais ir mažyčiais pumpurais. Priklausomai nuo rūšies ar veislės lapai gali būti žalsvos, gelsvos ar rausvos spalvos. Vasaros pradžioje ant krūmo išsiskleidžia švelnios gražių žiedų kekės, kurios panašios į mažytes kupolo formos puokšteles. Žiedai būna rausvos arba baltos spalvos.

Rudenį šie žiedai virsta smulkiais vaisiais, kurie tampa mažyčiais gardėsiais paukšteliams. Žiemą krūmo vaisiai tarsi girliandos kabo ant išlenktų šakų ir yra maistas paukščiams šalčiausiais mėnesiais. Išskirtinis krūmo bruožas yra jo žievė, kuri suskilinėja ir lupasi tarsi popierius, keliais skirtingų spalvų sluoksniais. Ši savybė ypač patraukli žiemą ir suteikia sodui įdomumo ne sezono metu.

Putinalapis pūslenis

Putinalapio pūslenio (Physocarpus opulifolius) rūšis yra dažniausiai auginama Lietuvoje. Be to, šie augalai sodinti miškuose priešgaisrinėms juostoms sudaryti. Jie turi žalius lapus ir žydi baltų žiedų kupolais, kurie pavasarį pritraukia būrį apdulkintojų vabzdžių. Vėliau po šių gražių žiedų pasirodo rausvos spalvos uogos su sėklomis, kurios puikiai atrodo rudenį ir žiemą. Rudenį lapai nusidažo gelsvai. Krūmas užauga iki 1-3 metrų aukščio. Laja siekia iki 1-2 metrų.

Kitos populiarios veislės

Putinlapis pūslenis turi ne vieną išvestą veislę su skirtingų spalvų lapais ir žiedais. Keletas populiariausių:

Putinalapis pūslenis „Summer wine“. Ši veislė pasižymi lapais, kurie yra gilios, prislopintos avietinio šokolado violetinės su rausvu atspalviu spalvos. Žydi lengvai rausvais žiedais birželio-liepos mėnesiais.
Putinalapis pūslenis „Dart‘s gold“. Krūmas auga 1.5-2 metrų aukščio ir yra panašaus pločio. Laja auga pusrutuliškai. Krūmo žievė nusilupa juostelėmis ir matomos rausvos ar šviesiai rudos vidinės žievės sluoksniai. Lapai yra geltonos spalvos.
Putinalapis pūslenis „Amber jubilee“. Krūmas pasižymi ryškiomis spalvomis visais metų laikais. Pavasarį šakos pasipuošia oranžinės, geltonos ar auksinės spalvos lapais ir pražysta kreminės spalvos žiedais. Vasarą sodą pagyvina žali lapai, kurie vėliau rudenį įgauna raudonus ir violetinius atspalvius. Užauga iki maždaug 1.5 metro aukščio.
Putinalapis pūslenis „Diable D’Or“. Auginamas dėl spalvingų lapų, kurie būna ryškiai vario raudonos spalvos. Subrendę lapai įgauna sodresnį, violetinį raudonį. Vasarą žiedyną papildo rausvai baltų žiedų kekės. Rudenį ant krūmo pasirodo raudonos uogos. Augalui subrendus jo žievė lupasi sluoksniais. Užauga iki maždaug 1.5 metro aukščio.

Pūslenio auginimas

Vieta ir apšvietimas. Pūslenį pasodinkite saulėtoje arba dalinio pavėsio vietoje. Geriausiai jis žydės augdamas saulėje vietoje. Kadangi augalas nemėgsta karšto ir drėgno oro, pietinio klimato šalyse jam patinka popietinis pavėsis. Dėl tolerancijos juglonui jį galima sodinti net juodųjų riešutmedžių šešėlyje, kur kiti augalai negali augti. Juglonas yra medžiaga, kurią gamina augalas, sustabdantis kito augalo augimą.

Lietuvoje, kur vasaros neretai vėsios, pūslenį geriausia sodinti saulėtoje vietoje, kur jis gautų bent šešias valandas per dieną tiesioginių saulės spindulių. Tuomet pradėjęs žydėti krūmas nenuvils savo retais žiedais.

Dirvožemis. Nedaugelis augalų yra tokie universalūs kaip pūslenis. Šį krūmą galite sodinti molio, priemolio, smėlio dirvose ar net akmenuotame dirvožemyje.

Augalas pakenčia prastą dirvožemį. Bet geriausiai augs neutralioje arba šiek tiek rūgščioje vandeniui laidžioje dirvoje (pH 4.5-6.5). Kasmet augalo pagrindą pabarstykite mulčiu. Taip padidinsite organinių medžiagų kiekį, augalas geriau išlaikys drėgmę ir apsaugosite jį nuo piktžolių.

Temperatūra ir drėgmė. Vasarą augalas mėgsta švelnesnį orą, tinkamiausia jam temperatūra yra apie 21 arba 26°C. Karštame ir drėgname ore pūslenis tampa labiau pažeidžiamas miltligei ir kitoms ligoms. Tačiau pūslenis yra ištvermingas ir gerai žiemos šalčius (net iki -29 °C) pakenčiantis sumedėjęs krūmas.

Pūslenio priežiūra

Laistymas. Pūslenis geba augti sausose ir drėgnose vietose. Vandens poreikis paprastai būna nedidelis, o įsitvirtinęs augalas tampa labai geru sausrai atspariu krūmu. Be to, jis taip pat ištveria prastą drenažą, net jei retkarčiais yra užliejamas vandeniu.

Svarbiausia atsiminti, kad jauniems augalams vis dar reikia vandens, kad jie lengviau gebėtų įsitvirtinti šaknimis. Karščiausiu vasaros metu laistykite juos porą kartų per savaitę. Po pirmojo sezono krūmas paprastai gali pats pasirūpinti savimi, todėl rekomenduojama jo nebelaistyti.

Tręšimas. Pūslenį pakanka kasmet pavasarį patręšti trąšomis. Naudokite lėtai išsiskiriančias, subalansuotas granuliuotas trąšas, pavyzdžiui, NPK 10-10-10. Trąšas paskleiskite plonu sluoksniu ant krūmo pagrindo. Patariame vengti per daug azoto turinčių trąšų. Per didelis azoto kiekis gali sukelti didesnį lapų kiekį žiedų sąskaita. Be to, netręškite augalo vėlyvą rudenį arba žiemą, kai jie yra ramybės būsenoje.

Genėjimas. Pūslenį galima stipriai apgenėti. Augimo sezono metu pašalinkite tik pažeistas šakas arba praretinkite perpildytas šakomis augalo vietas. Tinkamiausias laikas didesniam genėjimui yra vėlyvas pavasaris. Labai svarbu vengti genėjimo po rugpjūčio vidurio, nes tai gali paskatinti naują augimą. Dėl to atėjus šalčiams pūslenis gali žūti. Jei augalas tampa per didelis, žiemos pabaigoje galite jį nukirpti prie pat žemės. Tai paskatins jį atsinaujinti ir pūslenis vėl ataugs į vešlų, gražų krūmą.

Pūslenio dauginimas

Šis krūmas gali būti dauginamas įvairiais būdais – sėklomis, auginiais, dalijimo būdu. Kas metus krūmas iš požeminės dalies taip pat išleidžia naujus stiebus. Populiariausias dauginimo būdas yra auginiais.

Geriausias laikas paiimti krūmo auginius yra vasaros vidurys arba pabaiga, kai augalas baigia žydėti. Naudokite aštrų dezinfekuotą peilį arba žirkles. Suraskite 4-6 cm ilgio sveiko stiebo atkarpą. Geriausia, kad tai būtų nauja šakelė be žiedų. Nupjaukite šiek tiek žemiau lapų mazgo. Pašalinkite apatinius lapus. Nupjautą galą pamerkite į šaknijimąsi skatinantį hormoną. Vėliau auginį pasodinkite į gerai vandeniui laidų dirvožemį.

Auginius pastatykite toje vietoje, kur bus netiesioginių saulės spindulių. Pūslenis paprastai įsišaknija per 4-6 savaites. Vėlyvą rudenį galėsite persodinti naują auginį lauke į dirvožemį.

Su kokiomis ligomis ir kenkėjais gali susidurti pūslenis

Tinkamai prižiūrint, auginami pūsleniai gana atsparūs kenkėjams ar ligoms. Krūmą dažniausiai puola amarai. Kad juos nubaidytumėte, augalo lapus apliekite stipria vandens srove.

Ant pūslenio taip pat gali atsirasti miltligė ar lapų dėmėtligė. Tačiau jos retai kada būna mirtinos augalui. Norint suvaldyti šias ligas dažniausiai užtenka skubiai pašalinti pažeistas šakas.

Ar pūslenis nuodingas

Deja, bet aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Istoriškai žmonės šį augalą naudojo vėmimui sukelti ir viduriams laisvinti. Tiek katėms ir šunims gali pasireikšti panašūs simptomai suvalgius krūmo uogų. Todėl geriausia būti atsargiems ir elgtis su krūmu taip, lyg jis būtų toksiškas.