Mėlynės – vienos skaniausių vasaros uogų, kuriose susilieja gamtos rūgštumas ir saldumas. Tamsiai mėlynų brangakmenių ieškojimas tarp žaliuojančio miško kilimo gali būti puiki meditacija ir kelionė į save. Vertingos ne tik mėlynių uogos, bet ir lapai, kurie yra vaistažolės. Čia surinkome jums visą patirtį, ką reikia žinoti planuojant kelionę iš mišką: nuo patarimų, kaip rasti ir rinkti mėlynes, iki tokių „nuotykių”, kaip elgtis sutikus vilką ar įgėlus gyvatei.
Mėlynių uogos
Mėlynės yra ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai! Štai keletas įdomių faktų apie šias uogas:
- Mėlynės yra vienos iš gausiausių antioksidantų šaltinių lyginant su kitais maisto produktais. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie yra viena iš pagrindinių ankstyvo senėjimo ir įvairių ligų priežasčių. Mėlynės turi uždegimą mažinančių savybių, kurios gali padėti kovoti su įvairiomis lėtinėmis ligomis.
- Tyrimai rodo, kad mėlynių vartojimas gali pagerinti atmintį ir smegenų funkcijas. Taigi šios uogos padeda užkirsti kelią kognityviniam nuosmukiui, susijusiam su amžėjimu. Mėlynės yra naudingos širdies ir kraujagyslių sveikatai, nes mažina blogojo cholesterolio lygį kraujyje ir padeda pagerinti kraujo spaudimą.
- 100 g mėlynių yra tik apie 57 kalorijos, todėl tai puikus pasirinkimas norintiems kontroliuoti svorį.
- Mėlynes galima valgyti šviežias, šaldytas, džiovintas, arba naudoti gaminant kokteilius, pyragaičius ir kitus desertus.
Mėlynių lapai
Mėlynė ne tik brandina skanias uogas, bet ir yra populiari vaistažolė.
Mėlynių lapai turi antioksidantų, pavyzdžiui, flavonoidų ir fenolinių junginių, kurie gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais ir sumažinti ląstelių pažeidžiamumą; taip pat gali sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką, Šie lapai taip pat turi uždegimą mažinančių savybių, kurios gali padėti mažinti įvairių lėtinių ligų, tokie kaip artritas, simptomus.
Kai kurių tyrimų duomenimis, mėlynių lapai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, tai ypač naudinga žmonėms, sergantiems diabetu ar stengiantis jo išvengti.
Tradiciškai mėlynių lapai naudojami ir virškinimo gerinimui, nes jie gali skatinti virškinamųjų sulčių gamybą ir pagerinti maisto virškinimą.
Galite pasigaminti mėlynių lapų arbatą arba tinktūrą. Be to, džiovintus mėlynių lapus galima smulkiai susmulkinti ir naudoti kaip prieskonį įvairiuose patiekaluose, pavyzdžiui, grūdų košėse ar salotose.
Kur auga mėlynės?
Mėlynės dažniausiai auga miškingose, rūgščių dirvožemių vietovėse. Toliau skaitykite patarimus, kaip surasti ir atpažinti vietas, kur gali augti mėlynės. Prieš eidami į mišką ramiai nusiteikite, kad gali tekti ir paklaidžioti, kol atrasite šių skanių uogų augimo vietas.
Mėlynėms reikia rūgštaus dirvožemio, kurio pH yra mažesnis nei 5.5, todėl dažnai jas galima rasti smėlingoje arba durpingoje žemėje. Atkreipkite dėmesį į kitus augalus, kurie gali augti panašiose sąlygose: mėlynės dažnai randamos šalia spanguolių, juodalksnių ir kitų rūgščiame dirvožemyje augančių augalų. Mėlynės geriausiai auga saulėtose arba pusiau pavėsingose vietose: tinkama saulės šviesa yra svarbi jų vystymuisi.
Apibendrinant, mėlynės dažnai randamos lapuočių arba mišriuose miškuose, kurie yra gana atviri ir leidžia prasiskverbti pakankamai saulės šviesos.
Skindami mėlynes, atkreipkite dėmesį į aplinką. Venkite skinti uogas netoli kelių ar pramoninių zonų, kadangi tose vietose uogos gali būti užterštos.
Jei žinote vietų, kur anksčiau augo mėlynės, tikėtina, kad ten uogų rasite ir šiemet. Klausinėkite vietinių gyventojų ar ieškokite informacijos apie uogavietes.
Kur negalima rinkti mėlynių?
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mėlynių ir kitų miško uogų bei grybų rinkimas yra reguliuojamas siekiant apsaugoti gamtą ir užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą. Štai pagrindiniai ribojimai, kurie gali būti taikomi mėlynių rinkimui.
Valstybiniai draustiniai ir rezervatai. Skinti mėlynes ir kitas uogas dažnai draudžiama nacionaliniuose parkuose, biosferos rezervatuose, draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, ypač jeigu tai gali pakenkti pažeidžiamoms ekosistemoms ar rūšims. Kiekviename parke ar draustinyje gali būti savos taisyklės – pasitikrinkite jas.
Privatūs sklypai. Be žemės savininko leidimo negalima skinti mėlynių ar kitų uogų privačiose teritorijose.
Kaip taisyklingai rinkti mėlynes?
Mėlynių skynimas yra maloni ir atpalaiduojanti veikla, bet yra keletas principų, kuriuos verta įsiminti.
- Geriausia skinti mėlynes kai yra vėsu, pavyzdžiui, ryte ar vėlai popietę, kad uogos nebūtų pernelyg kaitinamos saulės. Tai padeda išlaikyti jų šviežumą.
- Prinokusios mėlynės paprastai būna pilnai tamsiai mėlynos ir lengvai nukrinta nuo šakelės vos jas palietus. Jei reikia traukti, uoga sunkiai skinasi ar uoga turi žalių dėmių, ji dar neprinokusi – palikite ją miške.
- Mėlynes reikia skinti švelniai ir atsargiai, nespaudžiant per stipriai, kad nesugniuždytumėte uogų. Galite naudoti du pirštus – švelniai paspauskite uogą tarp pirštų ir atsargiai patraukite.
- Naudokite plačius ir seklius indus, kuriuose uogos nesuspaudžiamos viena ant kitos. Tai padeda išvengti jų sutraiškymo transportuojant.
- Surinktas uogas rekomenduojame laikyti šaltoje vietoje arba šaldytuve. Šilumoje mėlynės gali greitai imti gesti, todėl geriau jas vėsinti, kol nepradėjote jų vartoti ar perdirbti.
- Atminkite, kad negalima naudoti jokių įrankių, kurie žaloja augalus, su uogomis nuplėšia lapelius ir pan.
Pagrindiniai principai, kaip nepasiklysti miške
Tam, kad rinkdami mėlynes nepasiklystumėte miške, reikia įsidėmėti keletą pagrindinių principų:
- Pasiruošimas. Prieš išvykdami į mišką, atidžiai pasiruoškite. Studijuokite žemėlapį, įsidėmėkite svarbiausius orientyrus, planuokite maršrutą ir numatykite alternatyvius maršrutus. Informuokite šeimą ar draugus apie savo kelionės planą.
- Žemėlapis ir kompasas. Visada turėkite su savimi patikimą žemėlapį ir kompasą. Mokėkite jais naudotis. Išmanieji telefonai taip pat gali būti naudingi, tačiau atminkite, kad jie gali sugesti ar išsikrauti.
- Įsidėmėkite kelyje pasitaikančius orientyrus, tokie kaip upės, ežerai, dideli medžiai ar kalnai. Jie padės jums įsiminti maršrutą ir lengviau grįžti atgal.
- Judėdami miške stenkitės laikytis vienos krypties. Tai padės išvengti vaikščiojimo ratu, tai yra dažna klaida pasiklydus. Atminkite, kiek laiko ėjote į vieną pusę, kad galėtumėte apskaičiuoti grįžimo laiką.
- Jei nesate tikri dėl kelio, galite laikinai pažymėti savo maršrutą natūraliomis žymėmis, pavyzdžiui, padaryti žymas ant žemės arba pakabinti šakelę ant šakos.
- Jei jaučiate, kad esate pasiklydę, sustokite. Tai padeda išvengti tolesnio nuokrypio nuo teisingo kelio. Vertinkite situaciją, naudokite žemėlapį ir kompasą, kad apibrėžtumėte savo vietą ir apsvarstytumėte geriausius veiksmus.
- Oro sąlygos gali greitai keistis, ypač kalvotose ar miškingose vietovėse, todėl būkite pasiruošę tinkamai įsirengti prieglobstį arba grįžti anksčiau.
- Laikydamiesi šių principų, galėsite išvengti pasiklydimo miške ir jūsų išvyka bus saugi ir maloni.
Kaip miške apsisaugoti nuo erkių ir uodų?
Norėdami apsisaugoti nuo erkių, miške dėvėkite ilgas kelnes ir marškinėlius ilgomis rankovėmis. Kelnes sukiškite į kojines, kad erkėms būtų sunkiau patekti ant odos. Naudokite specialius purškiklius, kurie atbaido erkes. Venkite eiti per tankius krūmus ir aukštą žolę, nes ten erkių būna daugiau.
Norėdami miške apsisaugoti nuo uodų, dėvėkite ilgas kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis ir kepuraitę. Drabužiai turėtų būti šviesių spalvų, nes tamsios spalvos pritraukia uodus. Specialūs tinkleliai, pritvirtinami prie skrybėlės ar kepurės, gali padėti apsisaugoti nuo uodų, ypač veido srityje. Prieš išeidami į mišką, pasipurkškite ar pasitepkite specialiomis priemonėmis, ar eteriniais aliejais nuo uodų.
Uodai yra labiausiai aktyvūs auštant ir sutemus, todėl, jei įmanoma, reikia vengti būti miške tuo metu.
Miške sutikau vilką – ką daryti?
Vilkai paprastai yra bailūs ir vengia tiesioginio kontakto su žmonėmis. Svarbu išlaikyti ramybę ir nešaukti, nes tai gali vilką supykdyti arba išgąsdinti. Nepriartėkite prie vilko, net jei jis atrodo neagresyvus. Atstumas suteiks jums ir vilkui saugumo jausmą. Neatsukite vilkui nugaros ir nesprukite. Staigūs judesiai ar bėgimas gali suaktyvinti vilko medžioklės instinktą.
Nusiraminkite – jei vilkas rodo susidomėjimą, bet nėra agresyvus, pabandykite ramiai kalbėti arba dainuoti žemu balsu. Tai gali padėti jam suprasti, kad nesate grėsmė.
Jei vilkas rodo agresiją (pavyzdžiui, urzgia, rodo dantis) pasistenkite atrodyti kuo didesnis ir grėsmingesnis, pavyzdžiui, pakelkite rankas, ištieskite striukę. Tada lėtai traukitės atgal, laikydami akių kontaktą su vilku, tik nedarykite staigių judesių.
Jei esate grupėje, likite kartu, nes tai gali padidinti jūsų saugumą ir sumažinti vilko norą pulti. Atminkite, kad sutikti vilką gamtoje yra retas įvykis, nes šie gyvūnai paprastai stengiasi išvengti žmonių.
Miške sutikau stumbrą – ką daryti?
Didžiausia tikimybė sutikti stumbrą ar jų bandą yra Panevėžio regiono miškuose, kur jie ganosi laisvai. Stumbrai yra dideli ir gali elgtis neprognozuojamai. Sutikus stumbrą miške, svarbu elgtis atsargiai.
Išlikite ramūs. Pirmiausia svarbu išsaugoti ramybę. Staigūs arba neramūs judesiai gali išgąsdinti ar suerzinti stumbrą. Laikykitės saugaus atstumo ir neikite artyn gyvūno. Jokiu būdu neatsukite stumbrui nugaros ir nebėkite. Bėgimas gali paskatinti stumbrą jus persekioti. Venkite tiesioginio akių kontakto. Stumbrai gali interpretuoti tiesioginį žvilgsnį kaip grėsmės ženklą.
Jei situacija tampa grėsminga, ieškokite, kur galėtumėte pasislėpti arba užlipti į saugią vietą. Jei įmanoma, panaudokite medžius ar uolas kaip barjerą tarp jūsų ir stumbro. Atsiminkite, kad stumbrai yra dideli ir galingi gyvūnai, todėl bet koks konfliktas su jais gali būti pavojingas. Svarbu visada vertinti situaciją ir veikti atsargiai.
Kaip miške apsisaugoti nuo angies ir ką daryti įgėlus
Lietuvoje gyvena vienintelė gyvačių rūšis – angis. Prieš eidami į mišką, galite pasidomėti, ar jos gyvena toje teritorijoje, kur jūs susiruošėte uogauti. Tai padės jums būti budresniems atitinkamose zonose. Dėvėkite ilgas kelnes ir aukštus batus, kad apsaugotumėte kojas ir kulkšnis. Venkite vaikščioti per tankią augmeniją ar pro didelius akmenis, kur gyvatės gali slėptis. Naudokite lazdas: vaikščiodami belskite lazda priešais save, tai padeda įspėti angis ir jos pasitraukia. Atidžiai stebėkite savo aplinką, ypač šiltomis ir sausomis dienomis, kai gyvatės yra aktyvesnės.
Likite ramūs – ramybė padeda sulėtinti nuodų plitimą per kraują. Nejudinkite sužeistos vietos. Laikykite įgeltą galūnę nejudančią ir, jei įmanoma, žemiau širdies lygio. Nedarykite pjūvių ir nesiurbkite nuodų. Seniai populiarios priemonės, tokios kaip nuodų siurbimas ar pjūviai įgėlimo vietoje, yra neveiksmingos ir gali pakenkti. Taip pat nenaudokite ledų ar turniketo. Šaltis gali pakenkti audiniams, o turniketas gali sutrikdyti kraujotaką, sukeldamas daugiau žalos. Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei įmanoma, informuokite medikus apie gyvatės išvaizdą ar rūšį. Tai padės medikams nustatyti tinkamą priešnuodį.
Šaltiniai:
https://www.outdoorapothecary.com/wild-blueberries/
https://gardenerspath.com/how-to/beginners/beginner-foraging-berries/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.