Sangvinarija – tai augalas, kuris dažnai patraukia dėmesį savo išskirtinėmis savybėmis ir potencialiu naudingumu sveikatai. Nors ne visi apie jį žino, ši žolė turi ilgą istoriją tiek medicinoje, tiek sodininkystėje. Nuo savo išvaizdos iki specifinių auginimo reikalavimų, sangvinarija yra įdomus ir naudingas augalas. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie sangvinariją: nuo to, kaip ją atpažinti bei paplitimo iki auginimo, dauginimo ir naudos sveikatai.
Sangvinarija: išvaizda ir paplitimas
Sangvinarija (Sanguinaria canadensis) yra žolinis daugiametis augalas, priklausantis aguoninių šeimai (Papaveraceae). Tai augalas, kuris savaime auga Šiaurės Amerikoje, tačiau dabar jis auginamas ir kitose pasaulio dalyse, įskaitant Europą ir kai kurias Azijos dalis.
Sangvinarija ilgą laiką buvo naudojama tiek tradicinėje medicinoje, tiek kaip dekoratyvinis augalas soduose. Savo vardą augalas gavo dėl raudonų sulčių, kurios išsiskiria, kai jo šaknys arba stiebai yra pažeidžiami. Šis augalas ypač populiarus dėl savo unikalios išvaizdos, medicininių savybių ir lengvo auginimo.
Tai yra apie 15 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, turintis storas, šakotas šaknis ir didelius, pilkšvai žalius, nelygius lapus. Lapai yra trikampiai, dažniausiai dantyti kraštuose. Ypatingo grožio žiedai, pasirodantys pavasarį (maždaug balandžio pabaigoje), yra baltos spalvos su geltonais kuokeliais. Jie išauga po vieną ant ilgų stiebų. Žiedai išsiskiria savo trapumu ir greitai peržydi bei virsta mažais vaisiais, kurie brandina sėklas. Sangvinarijos žydėjimo laikas vos 10–14 dienų, tačiau šaltesnį pavasarį gali žydėti ir ilgiau.
Paprastai sangvinarija auga miškuose, ypač mėgsta pavėsį ir drėgnas vietas. Lietuvoje sangvinarija nėra natūraliai auganti rūšis, tačiau ją galima sėkmingai auginti kaip dekoratyvinį augalą tiek privačiuose soduose, tiek botanikos soduose. Dėl savo atsparumo ir nepretenzingumo ji gali būti auginama ir mūsų šalyje, jei pasirūpinsite tinkamomis augimo sąlygomis.
Sangvinarijos veislės
Sangvinarija yra monotipinė gentis, turinti tik vieną natūralią rūšį (kanadinė sangvinarija), tačiau išvestos įvairios dekoratyvinės veislės (kultivarai), kurios sodininkystėje vertinamos dėl įspūdingų žiedų ir lapų. Štai keletas populiariausių sangvinarijos veislių:
- ‘Multiplex’ (Pilnavidurė sangvinarija). Viena žymiausių ir plačiausiai paplitusių veislių. Šios veislės augalai turi įspūdingus pilnavidurius, į rožę panašius baltus žiedus. Žiedai ypač gausūs, dideli, iki 5–7 cm skersmens. Ši veislė pasižymi ilgesniu žydėjimo laikotarpiu.
- ‘Flore Pleno’. Dar viena pilnavidurė sangvinarijos veislė, kurios žiedai tankūs, spinduliuoja elegancija. Žiedai beveik identiški ‘Multiplex’, tačiau lapai gali būti šiek tiek didesni, o augalas kartais pražysta šiek tiek anksčiau. Tai puikus pasirinkimas dekoratyviniams šešėliuotiems sodams ar mišriems gėlynams.
- ‘Rosea’. Ši veislė išsiskiria subtiliai rausvais žiedais – tai gana reta savybė sangvinarijų pasaulyje. Žiedų atspalvis švelnus, kartais pereinantis į balkšvą. Lapai šviesiai žali, širdies formos. Dėl unikalios spalvos dažnai naudojama kaip akcentas dekoratyviniuose gėlynuose.
- ‘Tennessee Form’. Tai laukinės formos variacija, kilusi iš Tenesio (JAV) regiono. Žiedai balti, paprasti, tačiau kiek didesni nei standartinės rūšies. Lapai pilkai žali, didesni ir šiek tiek raukšlėti, todėl dekoratyvūs ir po žydėjimo. Tinka natūralistinio stiliaus sodams arba šešėlinėms mišrių gėlynų vietoms.
- ‘Dwarf Form’ (Nykštukinė sangvinarija). Mažesnės, kompaktiškos sangvinarijos, kurios idealiai tinka alpinariumams ar mažiems sodams. Užauga tik iki 10–15 cm aukščio, žiedai identiški natūraliai formai, tačiau augalas žydi tankiau.
Sangvinarijų įvairovė daugiausiai pasireiškia kultivarų dekoratyvumu – pilnaviduriais, rausvais ar kompaktiškais variantais. Šie augalai tinka tiek natūralistiniams sodams, tiek įspūdingų pavasario gėlynų kūrimui. Kiekviena veislė pasižymi unikaliais bruožais, todėl galima rasti variantą, tinkantį bet kokiam sodo dizainui.
Kaip auginama sangvinarija?
Sangvinarija nėra pretenzingas augalas, o savo itin ankstyvu žydėjimu ir reto grožio žiedais traukiantis kiekvieno akį. Be to, tai idealus pasirinkimas šešėliuotoms sodo ar gėlyno vietoms, kuriose sunku auginti kitus žydinčius augalus.
Tinakam vieta ir dirva. Sangvinarija geriausiai auga šešėlyje arba pusiau pavėsyje, todėl ideali vieta ją sodinti būtų po medžiais arba tarp kitų augalų, kurie teikia natūralų pavėsį. Dirvožemis turi būti drėgnas, derlingas ir pralaidus vandeniui. Nors sangvinarija nėra labai išranki dirvožemio sudėčiai, ji geriausiai auga šiek tiek rūgštinėje arba neutralioje dirvoje.
Temperatūra. Sangvinarija yra atspari šalčiui, todėl ją galima auginti įvairiuose klimatuose, įskaitant vidutinio klimato zonas. Žiemą augalas gali žiemoti be problemų, nes jis yra atsparus šalčiui, tačiau reikia pasirūpinti, kad žiemos metu nebūtų paveiktas pernelyg drėgnų sąlygų, kurios gali lemti šaknų puvimą. Todėl žiemai rekomenduojama šio augalo nepridengti.
Sangvinarijos sėja
Sangvinarija dažniausiai dauginama sėklomis, tačiau ją galima dauginti ir šakniastiebiais. Sėklas patartina sėti pavasarį, kai dirvožemis jau yra pakankamai šiltas ir drėgnas. Sėklos gali būti sėjamos tiesiogiai į žemę arba indelyje, kad vėliau būtų galima perkelti daigus į nuolatinę vietą. Daigai pradeda augti lėtai, todėl kantrybės ir tinkamų sąlygų tikrai prireiks auginimo pradžioje. Tačiau vėliau už tai bus atlyginta nuostabaus grožio žiedais ir nesudėtinga priežiūra.
Kadangi sangvinarija yra gana lėtai augantis augalas, reikia reguliariai ravėti ir retinti, kad ji gautų pakankamai vietos vystytis. Retinimas paprastai atliekamas pavasarį arba vasaros pradžioje, kad būtų užtikrinta tinkama augimo erdvė. Be to, šalinant piktžoles, reikėtų būti atsargiems, kad nesugadintumėte augalo šaknų sistemos.
Tolesnė sangvinarijos priežiūra
Laistymas. Sangvinarija mėgsta drėgną dirvožemį, tačiau ji taip pat gali pakęsti trumpus sausros periodus. Svarbu, kad dirvožemis nebūtų nuolat užmirkęs, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Laistymas turėtų būti reguliarus, tačiau ne per dažnas.
Tręšimas. Sangvinarija nėra labai išranki trąšoms, tačiau, norint užtikrinti gerą augimą, rekomenduojama tręšti ją kompostu arba silpnu mineralinių trąšų tirpalu pavasarį ir vasarą.
Žiemojimas. Sangvinarija yra atspari žiemos šalčiams, tačiau reikia pasirūpinti, kad žiemą ji būtų apsaugota nuo drėgmės pertekliaus, kad nepažeistų šaknų. Galite apsaugoti augalus mulčiuojant.
Kaip dauginama sangvinarija?
Sangvinarija gali būti dauginama dviem būdais:
- Sėklomis – tai populiarus dauginimo metodas. Sėklas sėjant į dirvą arba į vazonus, reikia užtikrinti, kad dirvožemis būtų šiltas ir drėgnas.
- Šakniastiebiais. Tai greitesnis metodas, nes naudojamos jau išaugę šaknys. Šakniavaisiai turi būti padalinti ir pasodinti į atskiras vietas, kad augalas galėtų tęsti savo vystymąsi. Šakniastiebiais dauginama rudenį, kai pagelsta augalo lapai. Labai svarbu, kad šakniastiebiai neišdžiūtų, todėl įsigytus reikia kuo greičiau susodinti į dirvą.
Sangvinarijos kenkėjai ir ligos
Sangvinarija yra gana atsparus augalas, tačiau tam tikromis sąlygomis gali susidurti su ligomis ir kenkėjais. Pagrindinės ligos – šaknų puvinys ir lapų dėmėtumas, kurie dažniausiai kyla dėl perlaistymo ar prasto dirvožemio drenažo.
Kenkėjai, tokie kaip šliužai, sraigės ir amarai, gali pažeisti lapus arba platinti virusines ligas. Siekiant apsaugoti augalus, svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, reguliuoti laistymą ir pritaikyti prevencines priemones, pavyzdžiui, naudoti mulčią ar biologinius insekticidus. Tinkamai prižiūrint, sangvinarijos retai suserga ir džiugina sveika išvaizda.
Kuo sangvinarija naudinga sveikatai?
Sangvinarija buvo naudojama liaudies medicinoje šimtmečius. Kai kurios tradicijos naudojo augalo šaknį kaip priemonę nuo įvairių ligų. Sangvinarija yra žinoma dėl savo antiseptinių, priešuždegiminių savybių ir kartais naudojama kaip priemonė įvairiems odos pažeidimams, pavyzdžiui, žaizdoms, opoms ar uždegimams gydyti.
Augalo šaknyse yra alkaloido sangvinarino, kuris pasižymi antibakterinėmis, priešuždegiminėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Liaudies medicinoje šis augalas naudotas dantenų ligoms gydyti, žaizdoms dezinfekuoti ir kvėpavimo takų uždegimui malšinti. Šiuolaikinėje odontologijoje sangvinarino ekstraktai kartais naudojami burnos higienos priemonėse, siekiant sumažinti apnašų kaupimąsi ir kovoti su bakterijomis.
Tačiau svarbu paminėti, kad sangvinarija yra nuodinga, todėl ją reikia vartoti atsargiai ir tik pagal gydytojo rekomendacijas. Per didelės dozės gali sukelti toksinį poveikį. Sangvinarijos teikiama nauda sveikatai daugiausia pasireiškia per kruopščiai išgrynintas veikliąsias medžiagas.
Sangvinarija yra ne tik gražus dekoratyvinis augalas, bet ir vertingas sveikatos šaltinis, jeigu naudojama atsargiai ir teisingai. Tinkamai auginant, ji gali tapti puikia sodo ar gėlyno puošmena, o jos gydomosios savybės dar labiau sustiprina jos vertę. Auginti šį augalą nėra sudėtinga, tačiau reikia žinoti, kaip užtikrinti jam tinkamas sąlygas, kad jis augtų ir žydėtų sveikas ir stiprus.
Šaltiniai:
- https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/kanadin%C4%97-sangvinarija
- https://www.gardenia.net/plant/sanguinaria-canadensis
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/bloodroot/how-to-grow-bloodroot.htm
- https://www.verywellhealth.com/bloodroot-4175168
- https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-893/bloodroot
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33128472/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
