Brunera – idealus augalas pavėsingoms ar dalinai pavėsingoms vietoms, sukuriantis ištisą augalų „kilimą“. Pirmą kartą išvydę jos ryškiai mėlynus, mažučius žiedus, galėtume pagalvoti, jog tai neužmirštuolės. Tačiau auginimo ypatumais ir netgi lapija jos artimesnės kitoms šešėlių mėgėjoms – melsvėms. Taigi brunera – lengvai, paprastai auginama gėlė, kuri puikiai tinka papuošti medžių paunksmėms.
Kaip atrodo ir kaip auginama bei prižiūrima brunera, skaitykite šiame straipsnyje.
Brunera: išvaizda ir paplitimas
Brunera (Brunnera) Lietuvoje auginama nuo seno, tačiau ilgą laiką nesusilaukė populiarumo. Kol nebuvo išvestos naujos, kur kas įdomesnės ir puošnesnės jos veislės bei atvežta naujų, tinkamų auginti mūsų klimato sąlygomis rūšių.
Brunera priklauso agurklinių augalų šeimai. Jos gimtinė Rytų Europa bei Vakarų Azija, kur natūraliai auga miškuose bei drėgnuose regionuose. Savo pavadinimą augalas gavo šveicarų botaniko Samuelio Brunnerio garbei.
Nors yra daug bruneros rūšių ir veislių, tačiau visoms joms bendra dideli, platūs, labai dekoratyvūs lapai ir smulkūs, subtilūs, įprastai ryškiai mėlyni, labai panašūs į neužmirštuolių, žiedai. Visos rūšys žydi pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais. Taip pat jau yra veislių, žydinčių baltais, rožiniais ar skirtingų atspalvių melsvais žiedeliais. Jie iš tiesų atrodo gana puošniai ir trapiai, iškilę virš plačių, dekoratyvių lapų.
Tai – daugiametis augalas, puikiai pakeliantis lietuviškas žiemas. Tiesa, ypač šaltomis gali apšalti, tad rudenį patariama mulčiuoti.
Rekomenduojama brunerą sodinti pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Ji puikiai atrodo augdama pavėsinguose miškuose, soduose, prie tvenkinių ar takelių pakraščiuose. Gražiai dera su vilkdalgiais, melsvėmis, eleborais, auskarėliais, pelargonijomis ar netgi vėlyvaisiais narcizais.
Be to, brunera gražiai atrodo kompozicijose su kitais aukštesniais, daugiamečiais, žydinčiais augalais, pasodinta vazonuose ar kitose talpose. Taip pat tinka alpinariumams ar apvadams apželdinti.
Bruneros rūšys
Yra ne viena bruneros rūšis ir išvesta dar daugiau jos veislių. Paminėsime tik keletą populiariausių, kurias galima aptikti bei įsigyti ir mūsų gėlynuose:
- Sibirinė brunera (Brunnera sibirica) yra, bene, mažiausiai įspūdinga iš visų. Be to, ir auginama seniausiai. Jos lapai širdiški, gysloti. Žiedeliai ryškiai mėlyni, labai smulkūs.
- Plačialapė brunera (Brunnera macrophylla) išsiskiria savo dekoratyviais, plačiais lapais. Jie labai skiriasi priklausomai nuo veislės.
- Stambialapė brunera „Alexander‘s Great“ užauga iki 35 cm aukščio ir net iki 75 cm pločio. Jos lapai sidabriniai, su žaliomis gyslomis. Žydi smulkiais, mėlynais žiedais.
- Stambialapė brunera „Variegata“ užauga iki 30–40 cm aukščio ir 60 cm pločio. Lapai žali, su plačiu, šviesiai kreminiu apvadu. Žydi smulkiais, mėlynais žiedais.
- Stambialapė brunera „Kings‘s ransom“ užauga iki 30 cm aukščio ir 60 cm pločio. Lapai žali, su kreminiu apvadu. Žydi smulkiais, mėlynais žiedeliais.
- Stambialapė brunera „Sea heart“ užauga iki 15–30 cm aukščio ir 60 cm pločio. Labai dekoratyvūs lapai: širdiški, sidabrinės spalvos su žaliomis gyslomis. Žiedai smulkūs, melsvi.
- Stambialapė brunera „Betty Bowring“ žydi labai ilgai baltais, smulkiais žiedeliais. Lapai grubios tekstūros, širdiški. Kompaktiška veislė, užauganti iki 30–40 cm aukščio ir iki 35 cm pločio.
- Stambialapė brunera „Looking glass“ – iš tiesų labai išskirtinė veislė. Lapai sidabriniai, žvilgantys su žaliomis gyslomis ir žaliu apvadu. Žydi mažais, mėlynais žiedeliais. Kompaktiška veislė, užauganti iki 30–40 cm aukščio ir iki 35 cm pločio.
Kaip ir kur sodinama brunera?
Kaip jau išsiaiškinome, brunera yra pavėsingų ar dalinai pavėsingų vietų augalas. Tad jei augti reikia parinkti tokią vietą, kur nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Nuo šių, ypač margalapės veislės, gana greitai gali nudegti, o patys augalai tarsi „užmigti“ – nustoti augti, apvysti. Kitos veislės gali augti ir gaudamos saulės šviesos, tačiau tik tuo atveju, jeigu jiems netrūksta drėgmės.
Nepaisant to, kad mėgsta pavėsį, tačiau dirva joms augti turi būti derlinga ir drėgna. Sodinant dirvožemį patariama praturtinti organinėmis medžiagomis bei organiniu mulčiu. Sausa dirva visiškai netinka brunerai.
Brunera sodinama pavasarį arba rudenį, kai dirva būna pakankamai įšilusi, tačiau oras dar nepernelyg įkaitęs. Sodinant vasarą taip pat reikėtų parinkti vėsią, apniukusią dieną. Sausomis ir karštomis dienomis augalui įsitvirtinti yra gana sunku.
Bruneros auginimas ir priežiūra
Brunera – lengvai ir paprastai auginamas augalas. Ypatingos priežiūros jai nereikia, tad nesunkiai gali būti auginama net ir pradedančio sodininko gėlyne. Svarbiausia, tinkamai parinkti bruneros augimo vietą, o toliau ji auga be didelių rūpesčių.
Vienas iš pagrindinių ir, bene, svarbiausių priežiūros ypatumų – pakankamas drėgmės palaikymas. Todėl geriau iš karto ją pasodinti tokioje vietoje, kur žemė nuolat būna pakankamai drėgna: pavėsyje, netoli tvenkinio ar tiesiog drėgnesnėje dirvoje, kur kiti augalai nemėgsta augti.
Vėliau, jau prigijusi ir sustiprėjusi, brunera tampa atsparesnė sausrai. Tačiau tik pasodintus reikia laistyti reguliariai ir pakankamai. Drėgmę išlaikyti padeda ir mulčiavimas. Be to, mulčias padeda užtikrinti vėsią dirvą, kas taip pat labai patinka brunerai.
Nors augalas mėgsta derlingą dirvą, tačiau papildomo tręšimo brunerai nereikia. Tręšti patariama nebent brunera pasodinta į labai sausą ir skurdžią žemę.
Žiemoja brunera nepridengta, tačiau rudenį patariama ją mulčiuoti durpėmis, kad būtų apsaugota nuo nušalimo, jei pasitaikys dideli speigai žiemą. Taip pat nereikėtų nukarpyti lapų, o juos palikti žiemai, kad augalui būtų šilčiau žiemoti. Pavasarį, kai ims kaltis nauji lapeliai, senuosius bus galima pašalinti.
Norint paskatinti bruneros lapijos augimą, reikia pašalinti nužydėjusius žiedus. Jeigu juos paliksite, augalas subrandins sėklas ir jomis lengvai pasisės.
Kaip dauginama brunera?
Brunera gali būti dauginama sėklomis arba dalijant kerą. Tačiau reikia turėti omenyje, kad padaugintas iš sėklų, augalas nebebus genetiškai identiškas motininiam. Neretai pasitaiko, kad padauginus sėklomis margalapę veislę, nauja brunera išauga paprastais, žaliais lapais. Todėl dauginimas sėklomis nerekomenduojamas. Nebent jums visiškai nėra skirtumo, kokį augalą išauginti.
Tuo tarpu daug patikimesnis būdas yra dauginti brunerą dalijant kerą. Tuo labiau, kad rekomenduojama kas 3–5 metus jį padalinti, jog augalas ir toliau augtų sveikas bei džiugintų savo dekoratyvia išvaizda.
Šiuo būdu brunera dauginama anksti pavasarį, vegetacijos pradžioje. Augalas atsargiai kastuvu iškasamas iš žemėmis, tuomet jos švelniai nuvalomos ir kerelis padalinamas į kelias mažesnes dalis. Visos silpnos ar ligotos šaknys turi būti pašalinamos.
Į dirvą sodinamos tik sveikos ir stiprios kero dalys. Sodinama taip pat kaip ir sodinant naują augalą, tik reikėtų pašalinti lapus. Rekomenduojama įsodinti tokiame pačiame gylyje kaip augo iki tol. Pasodinus, būtina užtikrinti pakankamai drėgmės, todėl laistoma kas 1–2 dienas.
Bruneros kenkėjai ir kitos problemos
Praktiškai vienintelė problema, su kuria susiduriama auginant brunerą, yra šliužai. Tačiau ir tai šis augalas atsparesnis jiems ir mažiau „mėgstamas“ kenkėjų nei, pavyzdžiui, melsvės.
Kita dažna problema – brunera nežydi. Taip dažniausiai nutinka todėl, jog augalas pasodintas netinkamoje vietoje, saulėkaitoje. Gaudama daug tiesioginių saulės spindulių šviesos, brunera gali nudegti lapus bei per anksti nustoti augti ir tuo pačiu neauginti žiedų. Tad tokiu atveju persodinkite augalą į labiau jam tinkamą vietą.
Šaltiniai:
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/grow-care-brunnera/
- https://www.thespruce.com/growing-brunnera-1402835
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/brunnera/growing-brunnera-plants.htm
- https://staygreengarden.com/siberian-bugloss-care/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
