Išskirtiniais žiedais žydintis penstemonas. Kaip jį auginti?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Penstemonas, dar vadinamas „barzdotuoju liežuviu“, tai sausrai atsparus daugiametis augalas, išsiskiriantis savo žiedų forma ir spalvomis. Varpelį primenantys žiedai – tai puiki puošmena jūsų gėlynui, juolab, kad jų spalvų paletė varijuoja nuo pastelinės rožinės iki violetinės bei ryškiai raudonos ir mėlynos. Dalinamės patarimais, kokias sąlygas sukurti, kad penstemonas jus džiugintų ne vienerius metus.

Penstemonas iš arti

Penstemonas (Penstemon) – tai daugiametė, retai vienmetė žolė ar puskrūmis. Šis augalas priklauso bervidinių šeimos augalų genčiai. Penstemonas paplitęs Pietų ir Šiaurės Amerikoje, pastarojoje – didžiausia jų įvairovė. Auga dykumose, pusdykumėse, miškuose, kalnuose.

Penstemonas išsiskiria savo išvaizda. Joje iškart akį patraukia žiedai, susitelkę į varpos ar šluotelės pavidalo žiedynus. Iš to kilusi ir jo pravardė – „barzdotasis liežuvis“,kuri susijusi su iš žiedo išsikišusiu žiedkočiu be žiedadulkių. Penstemono žiedai susitelkę į varpos ar šluotelės pavidalo žiedynus. Vainikėlis vamzdiškas, kartais varpelio pavidalo, dvilūpis, įvairių spalvų, dažniausia baltas, rausvas, melsvas, raudonas, violetinis. Vaisius – daugiasėklė dėžutė.

Jo stiebas stiebas status, 10–150 cm, kartais iki 300 cm aukščio. Lapai priešiniai, linijiškai lancetiški, lancetiški ar kiaušiniški.

Daugelio rūšių penstemonai yra auginami gėlynuose, sukurta daug hibridų, išvesta keli tūkstančiai veislių. Dažniausia gėlynuose auginamas siauralapis penstemonas (Penstemon angustifolius), barzdotasis penstemonas (Penstemon barbatus), uolinis penstemonas (Penstemon davidsonii), krūminis penstemonas (Penstemon fruticosus), plikažiedis penstemonas (Penstemon hartwegii), plaukuotasis penstemonas (Penstemon hirsutus).

Bendrinis pavadinimas	Penstemonas (Penstemon)
Augalo tipas	Žolinis, daugiametis; retai vienmetė žolė ar puskrūmis
Augalo aukštis	Gali užaugti nuo 15 cm iki 1.82 m
Augalo plotis	Gali plėstis nuo 15 cm iki 90 cm
Saulės poreikis	Pilna saulė
Dirvožemio tipas	Gerai drenuotas
Dirvos pH	Nuo neutralaus iki rūgštaus, priklausomai nuo veislė
Žydėjimo laikas	Pavasaris, vasara
Dauginimo būdai	Sėklos, stiebų auginiai
Ypatingos savybės	Pritraukia apdulkintojus, tinka auginti vazone, tinka auginti skinamų gėlių gėlynuose
Kuo pasižymi	Ištvermingas sausrai, tinka auginti kaip žemės dangos, šlaitų ir erozijos apsaugai, taip pat dėl savo aukščio ir pločio, suteiks privatumo jausmą gėlynuose

Bendroji informacija apie penstemoną

Siauralapis penstemonas

Siauralapis penstemonas (Penstemon angustifolius). Savo pavadinimą – Penstemon angustifolius, augalui 1814 m. suteikė F. Pursh, remdamasis pavyzdžiu, kurį Bradbury surinko netoli Minataree kaimo. „Angustifolius“ reiškia „siauri lapai“. Šis penstemonas gali užaugti nuo 10 cm iki 50 cm. Jo vamzdiški žiedai yra violetinės ir mėlynos spalvos atspalvių, ypač vilioja bites. O beplaukiai stiebai ir lapai – melsvai žali. Lapai stori ir odiški, su ryškia vidurine gysla.
Daugeliui penstemonų būdinga, kad jų augančių lapų viršūnės išlinksta į lanką ir palaipsniui, ilgėjant žiedyno stiebui, tampa stačios; šis išlinkimas ryškus siauralapio penstemono atveju.

Barzdotasis penstemonas

Barzdotasis penstemonas (Penstemon barbatus). Žydis smulkiais, į varpelį panašiais, žiedeliais, išsidėsčiusiais ant tvirto, aukšto žiedynstiebio, kurio aukštis gali siekti nuo 30 cm iki 90 cm. Žiedų spalva – raudonai oranžinė, lapai – tamsiai žali, blizgūs.

Uolinis penstemonas

Uolinis penstemonas (Penstemon davidsonii). Tai pensimonų rūšis, pavadinta daktaro G. Davidson garbei. Šis pensimonas yra žemas, iki 10 cm aukščio, daugiametis, kilimą sudarantis augalas. Lapai iki 1,5 cm ilgio, stori ir tvirti, ištisiniais arba dantytais pakraščiais. Žiedai vamzdiški, nuo mėlynai rausvos iki violetinės spalvos, dideli, palyginti su nedideliu augalo ūgiu.

Krūminis penstemonas

Krūminis penstemonas (Penstemon fruticosus). Tai neaukštas, kompaktiškas, krūminis daugiametis augalas, išsiskiriantis tamsiai žaliais lapais, kurių dalis, rudenį, prieš nukrisdama, įgauna sodrią rausvą spalvą. Žiedai – dideli, blyškios, levandų arba blyškios mėlynai violetinės spalvos, dvipusiai, simetriški, susitelkę siaurose kekėse stiebo galuose. Augalo aukštis gali siekti iki 30 cm, plotis – iki 46 cm. Yra mėgstamas apdulkintojų.

Plikažiedis penstemonas

Plikažiedis penstemonas (Penstemon hartwegii). Tai krūminis, daugiametis penstemonas, užaugantis iki 70 cm aukščio, siaurais lapais ir 4 cm ilgio plonais, ryškiai purpuriniais žiedais. Ypač mėgstamas apdulkintojų.

Plaukuotasis penstemonas

Plaukuotasis penstemonas (Penstemon hirsutus). Šis penstemonas yra žemaūgis, jo lapai priešiniai, be kotelių, lancetiški, dantytais pakraščiais. Žiedų atspalviai varijuoja nuo blyškių violetinių ir melsvų atspalvių iki baltos spalvos. Kadangi gimtoji rūšis paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose, plaukuotasis penstemonas kartais vadinamas „šiaurės rytų barzdotuoju liežuviu“.

Kaip, kada ir kur sodinti penstemoną?

Jei sėjate penstemono sėklas lauke, darykite tai rudenį. Pasirinkite vietą su gerai drenuojamu, bet ne turtingu dirvožemiu, kuriame vegetacijos metu būtų pilna saulės ir užberkite sėklas ne daugiau kaip 1/4 cm dirvožemio. Verta įsidėmėti, kad iš sėklų išauginti augalai gali nežydėti pirmąjį sezoną.

Greitesnis būdas – tai įsigyti žydinčių penstemonų medelyne. Nuo kovo iki gegužės vidurio – idealus laikas sodinti: pavasarį dirva įšyla, šaknys greitai įsitvirtina ir augalai pradeda augti. Negiliai juos pasodinkite sode, 30 – 45 cm atstumu vienas nuo kito ir pasirūpinkite, kad šaknų vainiko viršūnė būtų šiek tiek aukščiau dirvos linijos. Jei šį laiką praleidote, nesijaudinkite, vazonuose auginamus augalus galite sodinti bet kada nuo kovo iki spalio, jei tik dirva nėra per sausa arba laistote, kad ji išliktų drėgna.

Penstemonai paprastai žydi vasaros pradžioje, užpildydami tarpą tarp pavasarinių svogūninių gėlių žydėjimo pabaigos ir vasarinių gėlių, tokių kaip ežiuolė, paprastoji kraujažolė ir gludas.

Kaip užtikrinti tinkamą penstemono priežiūrą?

Penstemonas – puikus augalas, galintis spalvų gama paįvairinti bet kurį jūsų sodo kampelį. Jis ypač tiks, jei turite skinamų gėlių darželį, nes nuskinti penstemono žiedai vazoje gali išsilaikyti iki savaitės laiko. Tačiau tam, kad užsitikrintumėte žiedų gausą, verta atsižvelgti į pagrindinius jo augimą ir klestėjimą lemiančius veiksnius.

Šviesa. Tam, kad penstemonas klestėtų, jam reikia pilnos saulės šviesos. Tai ne tik užtikrins jų žiedų gausą, bet ir padės išvengti žiedų vytimo, kartu sumažinant riziką, kad ant lapų atsiras miltligė, ypač, drėgnomis vasaromis. Taip pat, pakankamas saulės kiekis padeda aukštiems augalo stiebams išlikti vertikaliems ir nenulinkti.
Dirvožemis. Šie augalai kilę iš prerijų, todėl jiems labiau patinka uolėtas arba smėlingas liesas dirvožemis, o ne turtingas sodo priemolis. Todėl geriausiai penstemonai augs gerai drenuotoje, šiek tiek šarminėje dirvoje, net smėlio ar žvyro dirvožemyje. Atminkite, kad šie augalai itin jautrūs prastai drenuojamai dirvai ir žiemos drėgmei. Venkite drėgmę sulaikančių dirvožemio priedų, pavyzdžiui, durpių samanų ir mėšlo.
Laistymas. Kol augalai įsitvirtina, laistykite gausiau. Stenkitės laistyti gausiai ir retkarčiais, o ne po truputį ir dažnai. Vidutinio sunkumo ir sunkiame dirvožemyje gerai įsitvirtinusių augalų laistyti nereikėtų, tačiau augalus, augančius lengvame, laisvai drenuojamame dirvožemyje, gali tekti laistyti kas dvi savaites, yapč, kai ilgai trunka sausra. Tokio laistymo tikslas – palaikyti dirvos drėgmę.
Jei penstemonus pasodinote į vazonus, laistykite tol, kol vanduo pateks pro drenažo angą, tuomet palaukite, kol žemė vazone išdžius maždaug 2,5 cm gylyje, ir tik tada vėl laistykite.
Tręšimas. Penstemonus geriausia tręšti kartą per metus, organinėmis trąšomis, rudenį. Vertėtų vengti jų tręšti įprastinėmis žydėjimą skatinančiomis trąšomis, nes jos paskatinti per greitą augimą, taip sutrumpindamos šių augalų gyvavimą.
Genėjimas. Penstemono genėti nereikėtų, nebent norite paskatinti naujų žiedų augimą, tuomet naudinga nukirpti nužydėjusius žiedus iki pat stiebo.

Penstemono dauginimas: dalijant, stiebo auginiais ir sėklomis

Dauginimas dalijant. Ankstyvą pavasarį iškaskite subrendusį penstemoną. Išpjaukite šaknų sistemą, kad kiekviename padalijime liktų dalis šaknų. Pasodinkite padalytus augalus atgal į sodą ir laistykite juos, kol sėkmingai įsitvirtins.
Augalų pagausinimas pjaunant stiebus. Nupjaukite 5 cm ilgio atkarpą nuo sveiko penstemonų augalo viršūnės tiesiai po lapų mazgu. Pašalinkite apatinės pjūvio dalies lapus. Pamirkykite pjūvio apačią į įsišaknijimo hormoną ir įdėkite į sodinimo terpę, kurioje yra smėlio ir perlito. Uždenkite vazoną plastikiniu maišeliu su skylutėmis, kad nesusidarytų kondensatas ir laikykite pjūvį šiltoje aplinkoje, filtruotoje šviesoje. Kasdien pakelkite maišelį, o jei sodinimo terpė sausa, purkškite vandeniu. Po trijų ar keturių savaičių atsargiai pakelkite augalą, kad pamatytumėte, ar išleido šaknis (bent 1/2 cm). Jei taip, persodinkite į šiek tiek drėgną žemių mišinį; jei ne, grąžinkite į vazoną ir po poros savaičių vėl patikrinkite.
Dauginimas sėklomis. Jei jūsų penstemonas nėra hibridinis, sėklų galite užsiauginti iš subrendusio augalo praėjus maždaug šešioms savaitėms po žydėjimo. Nupjaukite žiedo stiebą kelis centimetrus po sėklos galvute ir įdėkite į maišelį, kad bent savaitę džiūtų. Išdžiūvus sėklų galvutei, ją suspauskite, kad išsiskleistų sėklos. Rudenį pasėkite jas lauke, kaip ir pirktas sėklas, kad kitą sezoną augalai augtų lauke.
Kitas būdas dauginti sėklomis. Sėklos gali geriau sudygti po tam tikro senėjimo laikotarpio, imituojančio jų sąlygas gamtoje, todėl prieš sodindami sėklas galite jas saugoti kelerius metus. Jei sėklas sėjate sode, darykite tai rudenį, kad sėklos natūraliai stratifikuotųsi. Jei planuojate sėklas pradėti auginti patalpoje, galite jas tris mėnesius stratifikuoti šaldytuve.

Dažniausiai pasitaikančios ligos ir kenkėjai auginant penstemoną

KENKĖJAI IR LIGOS	JŲ PREVENCIJA
Amarai	Tai maži (2-4 mm ilgio) sultis siurbiantys vabzdžiai, kurie susitelkia ant naujų ūglių arba apatinėje lapų pusėje. Dėl jų lapai gali sudžiūti arba pakeisti spalvą, be to, jie išskiria medaus rasą, kuri gali pritraukti skruzdes ir kitus vabzdžius kenkėjus. Norėdami kovoti su amarais, pašalinkite juos purkšdami sodo žarna, purkškite žaliuoju muilu arba paskatinkite plėšriuosius vabzdžius apsilankyti jūsų sode.
Bakterinė lapų dėmėtligė	Tai liga, sukelianti netaisyklingos formos rudas dėmes ant visų antžeminių augalo dalių. Iš pradžių šios dėmės atrodo drėgnos, tačiau ilgainiui jos tampa sausos ir panašios į šašus. Lapai ir žiedai gali per anksti nukristi. Laistykite augalus dirvos lygyje (ne ant lapų), išmeskite nukritusius lapus ir vaisius ir taikykite sėjomainą.
Rūdys (Puccinia sp.)	Grybelinė liga, dėl kurios ant lapų atsiranda nuo rudų iki oranžinių iškilusių dėmių. Grybo sporos plinta per vėją arba vandenį ant kaimyninių augalų, ypač esant 10-20 °C temperatūrai ir didelei oro drėgmei. Norint suvaldyti rūdis, augalus reikia išdėstyti erdviai kad jie nebūtų perpildyti, auginti juos rekomenduojamoje šviesoje (pvz., saulėje), nepertręšti augalų, šalinti nudžiūvusius augalus ir taikyti sėjomainą.
Miltligė	Miltligę sukelia grybų sporos, kurios dauginasi ant augalų lapų. Iš pradžių ant lapų pasirodo baltos dėmės; pažeistos vietos gali greitai išplisti ir apimti visą lapų paviršių. Nors miltligė retai būna mirtina, ji gali sumažinti derlių. Laistykite augalus dirvos lygyje (ne ant lapų), kad neišplistų sporos, užtikrinkite gerą oro srautą tarp augalų, pašalinkite pažeistus lapus ir, jei reikia, nupurkškite tinkamu fungicidu.
Šliužai ir sraigės	Šliužai ir sraigės yra moliuskai, kurie maitinasi švelniais lapais ir ūgliais, dažniausiai naktį, palikdami už savęs gleivėtus pėdsakus. Kovokite su jais šalindami jų slėptuves, laikydami laisvai laikomus naminius paukščius, rinkdami juos žibintuvėlio šviesoje arba statydami spąstus.

Ką sodinti šalia penstemono?

Rasakila (Alchemilla)

Rasakila puikiai atrodo ir sode, ir vazoje. Jos rievėti lapai gaudo lietaus ar rasos lašus, todėl atrodo tarsi nusėti brangakmeniais, o šaržuoti žiedai virš lapų susitelkę į žaismingas kekes. Rasakila idealiai tinka sušvelninti pavėsingo tako kraštą arba sukurti žemės dangą nedideliame pavėsyje.

Vilnotoji notra (Stachys byzantina)

Vilnotoji notra – geriausias pasirinkimas karštoje vietoje augančiai žemės dangai. Jos sidabriniai veltiniai lapai greitai suformuoja tankų, žavų kilimą, gražiai kontrastuojantį su kitais šalia esančiais lapais ir gėlėmis. Priklausomai nuo pasirinktos veislės ir auginimo sąlygų, jūsų vilnotoji notra gali laisvai savaime pasisėti ir tapti trukdžiu. Karštame ir drėgname klimate vasarą vilnotoji notra gali „ištirpti“, tapti ruda ir gležna.

Katžolė (Nepeta)

Katžolė yra vienas iš atspariausių daugiamečių augalų, kuriuos galite auginti. Jos puikiai pasiteisina karštu ir sausu oru, o sidabriniai lapai ir mėlyni žiedai puikiai atrodo beveik visą sezoną. Po pirmojo žydėjimo nukirpkite visus žiedus, kad vėliau jie turėtų dar daugiau žiedų.