Vis dažniau tiek asmeniniuose, tiek miestų želdynuose ir gėlynuose pastebime augančias soras. Dažniausiai dekoratyviniais tikslais auginama rykštėtoji sora (Panicum virgatum), kadangi ji ne tik labai puošni ir dekoratyvi žolė, tačiau ir puikiai prisitaikiusi prie mūsų klimatinių sąlygų. Kuo ypatinga yra sora bei jos auginimas, pasakojame toliau šiame straipsnyje.
Sora: išvaizda, kilmė ir reikšmė
Sora (Panicum) priklauso miglinių augalų šeimos genčiai, kurioje yra apie 500 rūšių augalų. Natūraliai sora paplitusi atogrąžų ir Šiaurės Amerikos vidutiniškai šilto klimato srityse.
Nors yra labai daug soros rūšių bei išvesta dar daugiau jų veislių, tačiau visų augalų išvaizda daugiau mažiau yra panaši. Sora yra vienametė arba daugiametė žolė su stačiu arba pagulusiu stiebu, užauganti iki 80–200 cm aukščio. Lapai linijiški arba lancetiški, dažniausiai plokšti ir plaukuoti. Žiedai susitelkę į viršūnines bei šonines šluoteles. Vaisius – kiaušiniškas arba rutuliškas grūdas.
Vienos sorų rūšys naudojamos maistui, kitos pašarams, o trečios auginamos kaip dekoratyvūs augalai. Dauguma rūšių yra šilumamėgiai augalai, todėl Lietuvoje netinkami auginti.
Maistui soros auginamos jau daugiau nei 7000 metų ir kadaise buvo pagrindiniu azijiečių maistu. Tačiau vėliau jas išstūmė smarkiai išpopuliarėję ryžiai. Maistinės sorų rūšys šiuo metu daugiausiai auginamos šilto ir sauso klimato šalyse. Daugiausiai sorų grūdų išaugina Indija, Rusija, Turkija, Rumunija, Ukraina bei JAV.
Tuo tarpu rykštėtoji sora puikiai tinka auginti mūsų klimate ir yra labai dekoratyvus augalas, suteikiantis gėlynui tekstūros ir spalvų. Jos išvaizda šiek tiek kinta priklausomai nuo auginamos veislės, tad galima priderinti praktiškai bet kuriame gėlyne ar želdyne.
Įdomu tai, kad rykštėtoji sora ne tik gali papuošti gėlynus, tačiau ir gali būti auginama bei naudojama biokuro gamybai. Ji taip pat padeda sumažinti dirvožemio eroziją, pagerinti jo struktūrą ir paskatinti mikroorganizmų aktyvumą.
Soros rūšys
Kaip minėta, sora – labai universalus augalas ir jos panaudojimas taip pat įvairus. Lietuvoje natūraliai sora neauga, tačiau yra priskaičiuojamos 4 svetimžemės rūšys, kurios prisitaikė prie mūsų šalies klimato. Beje, archeologiniai duomenys rodo, kad maždaug I–ajame tūkstantmetyje sora buvo auginama ir naudojama maistui ir Lietuvoje, tačiau vėliau ją išstūmė kitos, kur kas derlingesnės ir labiau mūsų klimatui tinkamos rūšys.
Soros rūšys:
- maistui, pašarui bei lesalui naudojama tikroji sora (Panicum miliaceum), plaukuotoji sora (Panicum hirticaule), sumatrinė sora (Panicum sumatrense);
- pašarui – balkšvoji sora (Panicum subalbidum), lygialapė sora (Panicum schinzii), margoji sora (Panicum obtusum), spalvingoji sora (Panicum coloratum);
- kaip dekoratyviniai ir pašariniai augalai – rykštėtoji sora (Panicum virgatum);
- Lietuvoje augančios svetimžemės rūšys – šakotoji sora (Panicum dichotomiflorum), kuokštėtoji sora (Panicum barbipulvinatum), laiboji sora (Panicum capillare), tikrosios soros šiukšlyninis porūšis (Panicum miliaceum subs. ruderale).
Kur dera rykštėtoji sora?
Rykštėtoji sora plačiai naudojama kraštovaizdžio tvarkyme dėl savo estetinių savybių bei funkcionalumo. Ją pamėgę ne tik pavieniai gėlininkai, tačiau itin dažnai ji pasirenkama miestų želdynams.
Tai puikus pasirinkimas kuriant sodo kompoziciją, nes suteikia gėlynui struktūros bei dinamikos, ypač rudenį, kai soros lapai ir žiedynai įgauna įspūdingus spalvų atspalvius. Rykštėtoji sora taip pat yra populiarus pasirinkimas natūralistinio stiliaus soduose. Ji puikia dera su visais dekoratyviniais augalais, ypač gražiai atrodo augdama šalia flioksų, šilokų, astrų, pūkenių ar krūminių rožių. Iš sorų gali būti formuojami ažūriški erdvių atskyrimai, atitvarai.
Be to, rykštėtoji sora dažnai naudojama kaip buferinė juosta šalia vandens telkinių, siekiant sumažinti maistinių medžiagų nutekėjimą į vandenį ir apsaugoti vandens ekosistemas. Šio augalo gebėjimas sugerti perteklinį azotą ir fosforą padeda valyti vandenį ir palaikyti jo kokybę.
Rykštėtoji sora taip pat yra vertingas augalas, skatinantis bioįvairovę. Jos tankūs lapynai ir aukšti stiebai suteikia buveinę įvairiems vabzdžiams, paukščiams ir smulkiems žinduoliams. Augalo žiedai pritraukia vabzdžius apdulkintojus, o sėklos yra svarbus maisto šaltinis paukščiams.
Rykštėtosios soros sodinimas
Rykštėtoji sora turėtų būti sodinama saulėtoje vietoje ir vidutinio drėgnumo smėlingoje dirvoje. Tačiau dirvai sora nėra labai išranki, tad augti gali praktiškai bet kokiame dirvožemyje. Vis dėlto labiausiai jai patinka smėlingi bei įvairaus tipo molingi dirvožemiai, išskyrus labai sunkų molį.
Beje, rykštėtosios soros nereikėtų sodinti į labai derlingą žemę, nes nuo maistinių medžiagų pertekliaus ji ims virsti į šonus ir praras visą savo dekoratyvumą. Reikėtų rinktis vidutiniškai derlingą dirvą.
Sora gali būti auginama iš daigų arba pasėjama iš sėklų. Jeigu įsigijote sodinuką vazone, jį galima sodinti bet kuriuo šiltojo sezono metu. Svarbiausia, ką reikia padaryti prieš sodinant, tai gerai įdirbti ir išpurenti žemę, kad tilptų augalo ilga liemeninė šaknis. Duobė sodinimui iškasama tokio pločio, kad būtų pakankamai vietos visam šaknies gumulėliui. Sora įsodinama tokiame pačiame gylyje, kokiame augo vazone. Pasodinus gausiai palaistoma.
Sodinant kelis augalus, tarp jų rekomenduojama palikti 30 cm tarpus. Taip pat nereikėtų sodinti netoli žemaūgių augalų, kad šių neužgožtų. Rykštėtoji sora lėtai įsitvirtina, tačiau vėliau labai greitai auga ir gausiai pasisėja. Norint suvaldyti savaiminį pasisėjimą, patariama mulčiuoti sunkiu mulčiu, kuris pristabdo naujų daigelių augimą.
Sėjant iš sėklų, rekomenduojama tai daryti pavasarį, įšilus žemei. Prieš sėjant sėklos stratifikuojamos arba pamirkomos parą vandenyje. Sėjama maždaug 1,5 cm gylyje, 5–10 cm atstumu vienos nuo kitų. Pasėtos sėklos užberiamos plonu žemės sluoksniu. Laistoma reguliariai, tačiau ne per gausiai. Kai daigeliai pasiekia 10 cm aukštį, soras reikia išretinti ir persodinti į nuolatinę augimo vietą.
Rykštėtosios soros priežiūra
Laistymas. Nors rykštėtoji sora neblogai pakelia karštį ir sausrą, tačiau norint, kad ji vešėtų ir išliktų dekoratyvi, reikia reguliariai laistyti. Žemė turėtų būti nuolat drėgna, tačiau perlaistyti nereikia. Tiesa, sora gali pakelti tiek sausrą, tiek laikiną užmirkimą, todėl tinka auginti netoli vandens telkinių, tačiau nereikėtų jos laikyti nuolat užmirkusioje dirvoje.
Žiemojimas. Kadangi rykštėtoji sora yra šiltų vietų augalas, jai augti reikalinga šiluma ir saulės šviesa. Vis dėlto ši rūšis puikiai pakelia lietuviškas žiemas ir gali žiemoti nepridengta. Pats didžiausias išbandymas yra pirmoji augalo žiema. Jeigu ištveria ją, vėliau paprastai puikiai žiemoja. Norint apsidrausti, galima pirmąją žiemą lengvai pridengti.
Tręšimas. Rykštėtosios soros šaknų sistema gali pasiekti net 2,5 metrų gylį po žeme, tad papildomo tręšimo jai tikrai nereikia. Šaknys puikiai pasiekia maistines medžiagas, net esančias giliai dirvoje. Be to, dėl pernelyg derlingo dirvožemio ar gausaus tręšimo, sora taps lanksti, ims virsti, praras savo dekoratyvumą ir įspūdingą išvaizdą.
Genėjimas. Sorą rekomenduojama genėti pavasarį, prieš kalantis naujiems lapams. Dauguma veislių išlieka dekoratyvios net ir nužydėję. Be to, jų sėklos yra puikus maistas žiemos metu paukšteliams. Taip pat lapija padeda apsaugoti šaknis nuo šalčio. Tad nėra jokio reikalo rykštėtosios soros genėti rudenį.
Rykštėtosios soros dauginimas
Rykštėtoji sora gali pasisėti iš sėklų pati, taip pat ją galima padauginti subrendusiomis sėklomis, kurios surenkamos rudenį, o pasėjamos pavasarį.
Tačiau dažniausiai rykštėtoji sora dauginama dalijant kerą. Visų pirma, taip užauginamas motininiam augalui (taigi ir veislei) identiškas augalas. Antra, ilgainiui augdamas krūmas imti nykti iš vidaus, tad dalijimas ir persodinimas tampa būtinu soros priežiūroje.
Dauginant kero dalimis, tai rekomenduojama atlikti vėlyvą pavasarį, kai žemė pakankamai įšilusi. Nuo suaugusio krūmo aštriu kastuvu atskiriama išorinė kero dalis ir persodinama į naują vietą.
Taip pat galima persodinti ir į vazoną, tačiau vazone rykštėtotji sora gali augti ne ilgiau nei metus, nes jos šaknys pernelyg ilgos, kad būtų tinkamo dydžio vazonas joms laisvai plėstis.
Su kokiomis problemomis gali susidurti rykštėtoji sora
Rykštėtoji sora labai atspari kenkėjams ir retai jų puolama. Dažniausiai pasitaiko amarai, tačiau jie retai kada sukelia didesnių problemų ir beveik niekada nepridaro žalos.
Tuo tarpu grybelinės ligos yra kur kas dažnesnė soros problema. Dažniausiai pasitaiko rūdys, lapų dėmėtligė ir kitos grybinės lapų ligos. Patikimiausias būdas joms įveikti – purškimas fungicidais.
Kitos pasitaikančios rykštėtosios soros problemos:
- Augalas gelsta. Taip nutinka dėl per didelio drėgmės kiekio, netinkamo tręšimo arba pernelyg didelio druskų kiekio dirvoje.
- Sora išvirto. Taip nutinka arba dėl per mažo saulės kiekio, arba dėl pernelyg didelio maistinių medžiagų kiekio dirvožemyje.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/sora/
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/perennial/switchgrass/
- https://www.thespruce.com/switchgrass-plant-care-5079140
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/foliage/switchgrass/growing-switchgrass.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
