Internetui plyštant nuo grybautojų laimikių, suima pavydas ir verčia drožti į mišką jų rinkti. Vis dar ne vėlu iš lapkritį randamų grybų pasigaminti šviežių, maistingų grybų patiekalų ar prisiruošti jų žiemai. Pasidomėkime, kokie grybai vis dar auga ir kas lėmė tokią jų gausybę. Gal tai besikeičiančios klimato sąlygos?
Kokiomis sąlygomis auga grybai?
Grybai auga ten kur drėgna ir pakankamai šilta. Tam puikios sąlygos susidariusios yra miškuose, kartais pievose, ganyklose (o gal ir namuose?). Daug lemia ir pačio grybo biologija, nes vieni geriau auga, pavyzdžiui spygliuočių miškuose, kiti – renkasi augti lapuočių pamiškėse, treti – nešienaujamose pievose. Visgi miškuose jų auga daugiausia, nes čia palaikoma gana pastovi drėgmė ir temperatūra, yra nebloga apsauga nuo saulės spindulių, o ir „valgyti“ jiems yra ką – skaidyti negyvą medieną, lapus.
Grybams augti šiluma ir temperatūra turi būti subalansuota: kai per karšta ar per sausa – grybai nedygsta. Todėl ruduo – pats tinkamiausias daugumos grybų augimo sezonas, nes tiek dienos, tiek nakties drėgmė ir temperatūra daugiau ar mažiau panaši.
Grybai auga ir dieną ir naktį, bet juos rinkti patariama ankstų rytą, kuomet nukritę ant kepurėlių rasos lašeliai juos geriausiai išryškina ir „išduoda“. Tokie grybai yra tvirtesni, sultingesni. O jei į mišką išsiruošite ūkanotą dieną, tai tikimybė prisirinkti dar daugiau grybų yra didesnė, nes ji palanki grybams dygti.
Kalbant platesne prasme, Pietrytinė Lietuvos dalis dėl grybų gausos džiūgauja labiausiai, nes čia jų dažniausiai auga daugiau, nei likusioje Lietuvoje, ypač šaltesniais mėnesiais.
Visgi prasidėjus šalnoms, grybų reikėtų neberinkti – tai savotiška grybų sezono pabaiga. Tad reikės palaukti kito grybų sezono, bent iki pavasario, dygstant pirmiesiems briedžiukams.
Kokia šio rudens orų tendencija?
Remiantis šių metų meteorologiniais duomenimis, galima nusakyti, kad šis ruduo ypač šiltas: 2023 metų rugsėjis laikomas šilčiausiu nuo 1961 m., o spalis – šiltesnis 0,7 °C už vidutinę spalio mėnesio temperatūrą. Vien rugsėjo mėnesį nustatyti 6 paros aukščiausios temperatūros rekordai, nors kritulių gamta kiek pašykštėjo. Spalio mėnesis turi 2 aukščiausios temperatūros paros rekordus, o kritulių iškrito daugiau, nei įprasta.
Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi spalio 4-5 dienomis. Tai reiškia, kad 2023 m. vasarą turėjome net visu mėnesiu ilgesnę, nei įprastai! Taip pat spalio 15 dieną visoje Lietuvoje (išskyrus spalio 19-24 d. pajūryje) paskelbta augalų aktyvios vegetacijos sezono pabaiga, kuri nusitęsė 12 dienų nei paprastai.
Nors vieną dieną Šiaurės Rytų Lietuvoje pasirodė pirmasis sniegas ir kelias dienas šalį buvo sukaustęs nedidelės šalnos, tačiau didesnių gamtos išdaigų dar pavyko išvengti. Kaip rodo pirmoji lapkričio pusė, teigiama temperatūra ir nemažas kritulių kiekis tikrai nenuvilia grybautojų.
Ar šios meteorologinės sąlygos gali turėti įtakos gausesniam ir vėlesniam grybų augimui? Greičiausiai taip, tačiau į klausimą atsakys tik profesionalus mikologas (o gal ir senolių išmintis?).
Kokių grybų dar galite prisirinkti šį lapkritį?
Vadovaujantis katalogais, tai lapkričio mėnesį auga šie valgomi grybai: šalninė guotė, kvapioji guotė lauminis mažūnis, lelijinė stirnabudė, kamparinis piengrybis, vyšninis miltagrybis, juosvažalis baltikas, raibasis baltikas, rinkėtasis baltikas, muilinis baltikas, rudeninė kupstabudė, vėlyvoji kupstabudė, žalsvasis aksombaravykis, lepšė, lakuotoji lakabudė.
Jeigu bus tinkamai paruošti arba valgomi tik jauni grybai/jų kepurės, tai šį paskutinį rudens mėnesį turėtų augti čerpėtasis žvynadyglis, juodkotė ugniabudė, tamprusis kazlėkas, paprastasis trimitėlis, variaspalvė geltonpėdė, mėsingasis dyglutis, raudongalvis baltikenis.
Greičiausiai grybautojo ausiai daugumos šių grybų pavadinimai neatrodo patikimi, todėl geriau vadovautis tuo, kuriuos grybus patys puikiai pažįstate. Kaip rodo daugelio grybautojų patirtys, tai šį lapkritį dar įmanoma rasti voveraičių, vieną kitą baravyką, tačiau daugiausiai miškai nusėti žaliuokėmis (žalsvaisiais baltikais).
Deja, bet šaltesniems orams yra atsparūs ir kai kurie nuodingi grybai, tokie kaip gelsvoji musmirė, puokštinė kelmabudė arba dėl itin kartaus skonio nevalgoma piktoji ūmėdė.
Grybavimo etiketas ir pavojai
Reikia priminti, kokių taisyklių laikomasi miške grybaujant. Kad jau išvykstate į mišką, tai nereiškia, kad jame galima šūkauti, laužyti medelius, šakas, spardyti nevalgomus grybus, taip gąsdinant žvėris ir niokojant miško turtą. O dar ir automobilį reikia tinkamai priparkuoti, kad nebūtų pažeidžiama miško paklotė. Nepamirškite, kad žengti koją į saugomas teritorijas ar rezervatus yra draudžiama, geriau ten esančias miško gėrybes palikti gyvūnams. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos raudonosios knygos grybus – šiukštu jų nerinkite.
Visgi tikime, kad esate padorūs grybautojai, todėl pasirūpinkite savo saugumu. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys tinkamai aprangai. Vis dar tykančios alkanos erkės gali prikibti prie minkštų, megztų audinių, o tai netrukdys joms įlįsti ir giliau bei susirasti skanią vietelę „įsisegti“. To galima išvengti dėvint sandarius rūbus, pavyzdžiui, į batus sukaišiojant kelnių klešnes ir nepalikti nuogų kūno vietų. Pageidautina, kad rūbų paviršius būtų lygus, glotnus, šviesus ir kas kiek laiko stabtelti apsižiūrėti, ar nepasigriebėte šio „laimikio“. Neperšlampami rūbai puikiai pasitarnaus apsaugant nuo vyraujančio drėgno oro miške ir šlapių augalų.
Rinkite tik tuos grybus, kuriuos geriausiai pažįstate, nes lapkritį gali išdygti ir vienas kitas nuodingas grybas. Taip pat nerenkami pakirmiję, šalnos gavę ar seni grybai dėl besikaupiančių nuodingų medžiagų. Šalnos skatina skilti medžiagas (baltymus), esančias grybuose, kurios virsta nuodingais aminais ir amidais. O kad grybai neprarastų savo mitybinės vertės, jie renkami į atvirus krepšelius ir pintines (ne į kibirus ar maišelius) ir nedelsiant apdorojami tik ką parsinešus iš miško.
Grybų receptai
Užsitęsęs grybų sezonas naudingas tuo, kad vis dar galite suspėti prisirinkti grybų ir jų pasiruošti žiemai, pavyzdžiui, konservuoti, džiovinti, sūdyti, rauginti. Šviežias voveraites panaudosite voveraičių sriubai išsivirti, o baravykas pasitarnaus ruošiant grybų padažą įvairiems patiekalams. Iš gausiausiai randamų žaliuokių pasigaminsite įvairių grybų mišrainių, pasikepsite tradiciškai su sviestu ir svogūnu. Visa kita – jūsų fantazija – belieka mėgautis paskutiniais miško siūlomais gardžiais kąsneliais.
7 gardūs ir sveiki receptai su grybais
Šio sezono TOP 7 voveraičių receptai
Šaltiniai:
http://www.meteo.lt/2023-Spalis
http://www.grybai.net/menuo.php?lt=11
https://www.grybai.lt/idomu/kur-kada-ir-kaip-grybauti/
http://www.upese.lt/index.php/grybu-augimo-sezonai
Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas, Kaunas: Leidykla „Lututė“, 2007.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.