Knipofija – tikra gėlyno puošmena ir sodo akcentas

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Knipofija – egzotiško ir išskirtinio grožio gėlė, kilusi iš Afrikos, tačiau savo ryškiomis spalvomis džiuginanti ir lietuvių akį. Ji puikiai prisitaikė augti mūsų krašte, gerai ištveria žiemas, o gėlynui ar sodui suteikia išskirtinumo bei unikalumo. Iš tiesų knipofija ryškiai išsiskiria iš kitų augalų, ypač iš natūraliai Lietuvoje augančių, todėl dažniausiai gėlyne auginama kaip pagrindinis akcentas.

Kuo ypatingas knipofijos auginimas ir priežiūra, dalinamės šiame straipsnyje.

Knipofija – unikalios išvaizdos augalas

Knipofija (Kniphofia) priklauso plėnūninių augalų genčiai. Kilusi ir natūraliai paplitusi daugiausia Pietų Afrikos rytuose. Viena rūšis taip pat auga Jemene. Iš viso priskaičiuojama daugiau nei 50 knipofijos rūšių.

Tai daugiametis, daugiausiai visžalis žolinis augalas. Knipofija dažniausiai neturi stiebo (retais atvejais stiebas iki 30 cm aukščio), sudaro stambius kerus. Šakniastiebis storas, su gausiomis, plonomis šaknimis. Lapai ilgi, linijiški arba linijiškai lancetiški. Daugumos rūšių lapai žaliuoja ir žiemą, tik kai kurių nuvysta, o pavasarį atželia nauji.

Didžiausias knipofijos grožis ir išskirtinumas – jos žiedai. Žiedai vamzdiški, raudoni, oranžiniai arba geltoni, bekočiai, susitelkę į ilgus varpos formos žiedynus, išaugančius ant ilgo žiedynstiebio. Žiedai labai nektaringi, todėl itin mėgstami vabzdžių apdulkintojų.

Knipofijos žydėjimo laikas labai skirtingas: vienos rūšys pražysta vėlai pavasarį, kitos – vasarą, o yra tokių, kurios sužydi tik rudenį.

Augalo vaisius – atsidarančioji, kartais uogos pavidalo, dėžutė.

Knipofijos rūšys ir veislės

Pietų Afrikoje, knipofijų gimtinėje, kai kurių jų rūšių jauni žiedynai naudojami maistui. Retažiedės knipofijos (Kniphofia laxiflora) šaknys naudojamos liaudies medicinoje, o iš smulkiažiedės knipofijos (Kniphofia parviflora) gaminami preparatai gyvatėms nubaidyti.

Tuo tarpu kaip dekoratyviniai augalai gėlynuose Lietuvoje dažniausiai auginamos mažoji knipofija (Kniphofia pumila) ir uoginė knipofija (Kniphofia uvaria).

Populiariausios knipofijos veislės:

Uoginė knipofija „Flamenco“ užauga iki 60–120 cm. Žydi birželio–liepos mėnesiais dvispalviais žiedais: viršuje žiedynai oranžiniai raudonos spalvos, žemiau geltonos.
Knipofija „Poco Citron“ yra žemaūgė, užauga vos iki 30–50 cm, tad puikiai tinka auginimui talpose. Kaip galima nuspėti iš pavadinimo, žiedai citrinos spalvos geltonumo. Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais.
Knipofija „Papaya Popsicle“ taip pat žemesnė veislė. Užauga iki 40–50 cm. Žydi liepos–spalio mėnesiais papajos rausvumo žiedais.
Knipofija „Alcazar“ vidutinio aukščio. Užauga iki 60–100 cm. Žiedai pereinančios spalvos: viršuje rudai oranžiniai, žemėjant nušviesėja iki beveik geltonos spalvos.
Knipofija „Banana Popsicle“ žemaūgė veislė, užauga vos iki 30–40 cm aukščio. Kereliai labai kompaktiški. Tačiau labiausiai akį traukia ryškiai geltonos, aukso spalvos žiedai. Žydi ilgai, liepos–rugsėjo mėnesiais.

Knipofijos auginimas: kaip parinkti jai tinkamą vietą?

Knipofija labai įspūdingai atrodo susodinta grupėmis ar eilėmis. Taip pat tinka alpinariumams papuošti ar auginti prie vandens telkinių. Sodinant gėlynuose, reikėtų taip parinkti jai augimo vietą, kad kiti augalai neužgožtų jos grožio. Todėl gėlynuose rekomenduojama sodinti kaip soliterį, akcentinį augalą.

Žemaūgės, kompaktiškos veislės nepaprastai gražiai atrodo augdamos talpose kartu su kitais augalais. Tačiau čia taip pat derėtų suderinti augalus, kad vieni neužgožtų kitų grožio.

Knipofijos auginimas: šviesa ir tinkama dirva

Šviesa. Kadangi knipofija atkeliavusi iš Afrikos, nesunku nuspėti, kad tai saulėtų vietų augalas. Todėl jos auginimui reikia parinkti gerai saulės apšviestą vietą. Pageidautina, kad tiesioginiai saulės spinduliai ją pasiektų bent 6 valandas per dieną. Nors knipofija toleruoja ir nedidelį pavėsį, tačiau jos žiedai bus kur kas įspūdingesni, jei ji augs saulėkaitoje.

Dirva. Svarbiausias dalykas, kalbant apie tinkamą dirvožemį yra tai, kad dirva turi būti labai gerai drenuojanti. Knipofija gali pakelti sausrą, tačiau užmirkimas jai pražūtingas. Itin pavojingas drėgmės perteklius žiemą. Tinkamiausia knipofijos auginimui yra priesmėlio ar lengvo priemolio dirva.

Kada ir kaip sodinama knipofija?

Knipofija gali būti sodinama keliais būdais:

sėjama sėklomis;
dauginama dalijant šaknis;
sodinama daigais, užaugintais vazone.

Dažniausiai vazonuose auginta knipofija įsigyjama medelynuose. Iš vazono į dirvą knipofija gali būti sodinama bet kuriuo šiltojo sezono metu.

Sėklos sėjamos pavasarį, praėjus šalnų pavojui, tiesiai į atvirą dirvą. Taip pat gali būti sudaiginamos daigyklose. Sėti į daigyklas geriausias metas vasario pabaiga – kovo mėnuo, kai dienos ilgėja, daugėja saulės šviesos. Į atvirą dirvą perkeliamos pasibaigus šalnų pavojui.

Dalijimui šaknimis, pasirenkamas subrendęs augalas ir anksti pavasarį arba vėlai rudenį šaknys padalijamos į kelias dalis ir pasodinamos.

Tolesnė knipofijos priežiūra

Laistymas. Knipofija gerai pakelia sausrą, tačiau prastai toleruoja drėgmę, o užmirkimas šiam augalui apskritai pražūtingas. Todėl gausiau ir dažniau laistyti patariama tik pasodinus augalą, o vėliau laistymas turi būti ganėtinai retas. Dažniau palaistyti rekomenduojama tik labai karštomis ir sausomis vasaros dienomis.

Tręšimas nėra būtinas, jeigu knipofija auga derlingame dirvožemyje. Tačiau prieš sodinant žemę patariama praturtinti kompostu ar organinėmis trąšomis. Kuo derlingesnis dirvožemis, tuo gražesni bus knipofijos žiedai. Todėl prieš žydėjimą galima papildomai patręšti žydintiems augalams skirtomis, lėto išsiskyrimo trąšomis.

Piktžolių šalinimas neatskiriama kiekvieno augalo priežiūros dalis. Tad ir auginant knipofijas to neišvengsime. Laiku šalinamos piktžolės ne tik užtikrina estetinį vaizdą, tačiau ir neužgožia augalų, nesisavina jų maistinių medžiagų. Be to, ravint papurenama dirva, šaknis pasiekia daugiau deguonies.

Genėjimas atliekamas kelis kartus per vegetacijos sezoną. Pirmą kartą knipofija nugenima ankstyvą pavasarį: vegetacijos pradžioje augalas nupjaunamas, paliekant tik 7–10 cm aukščio virš žemės. Taip pat pašalinami seni, nuvytę, pernykščiai lapai. Kitą kartą knipofija genima, kai baigia žydėti: peržydėję žiedynai pašalinami maždaug 1,5 cm žemiau žiedų.

Žiemojimas. Knipofija paprastai gana gerai ištveria lietuvišką žiemą. Tačiau labai svarbu ją tinkamai tam paruošti. Visų pirma, reikia žinoti, kad knipofijos lapų negalima pašalinti prieš žiemą, nes jie suteikia papildomos apsaugos. Be to, rekomenduojama juos surišti, kad būtų apsaugotas augalo vainikas. Pridengti rekomenduojama natūraliu mulčiumi. Jokiais būdais negalima naudoti orui nepralaidžios dangos, nes augalas sušus, šaknis apniks puvinys. Apskritai žiemoti knipofija turėtų kuo sausesnėmis sąlygomis.

Knipofijos kenkėjai ir kitos problemos

Knipofija gana atsparus augalas kenkėjams bei ligoms, tačiau kartais jas gali užpulti tripsai.

Iš dažnesnių problemų pasitaiko geltonuojantys lapai dėl saulės šviesos stygiaus. O štai vystantys lapai signalizuoja perlaistymą.

Nesvarbu, ar pasirinksite knipofiją auginti grupėmis, ar sodinsite pavienius augalus kaip gėlyno akcentą, šis augalas visada įneš egzotikos, unikalumo ir nuostabių žiedų jūsų sodui. Be to, jos puikiai tinka skintų gėlių kompozicijai ar pamerkti į vazą darbo kambaryje.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video