Mahonija – stebuklingas sodo augalas. Auginimo ypatumai

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Mahonija yra gerai pažįstamas ir labai dekoratyvus visžalis augalas, ypač mėgstamas auginti kaip gyvatvorė. Tačiau dažnai kyla abejonių dėl jų uogų: valgomos ar nevalgomos? Šiame straipsnyje ne tik pasidalinsime patarimais, kaip auginti ir prižiūrėti mahoniją, tačiau ir pateiksime atsakymą dėl uogų. Tad jeigu smalsu, ar mahonijos uogos valgomos, kviečiame skaityti toliau.

Mahonija: išvaizda ir paplitimas

Mahonija (Mahonia) yra raugerškinių šeimos augalų genties augalas. Šioje gentyje yra 60 rūšių augalų, tarp jų ir garsusis raugerškis. Mahonija natūraliai paplitusi Rytų ir Pietryčių Azijoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Kai kurios rūšys (pvz., dyglialapė mahonija) puikiai auga bei žiemoja ir Lietuvoje.

Tai visžalis krūmas, nors yra ir medžių, užaugančių net iki 8 metrų aukščio. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš 3–41 lapelio, ne poromis plunksniški. Kraštai smulkiai pjūkliškai dantyti, dažniausiai su įvairaus dydžio dygliukais. Mahonija vertinama dėl savo itin dekoratyvių lapų, kurie keičia spalvą, kintant metų laikams. Pavasarį būna rausvi / bronziniai, vasarą – tamsiai žali, o rudenį ir žiemą – rausvai rudi.

Mahonija žydi ryškiai geltonais žiedais, susitelkusiais į viršūnines kekes arba šluoteles. Vaisius – kiaušiniška arba ritiniška, tamsiai mėlyna arba juoda su melsva ar pilkšva apnaša uoga. Uogos sunoksta vasaros pabaigoje – ankstyvą rudenį ir, jeigu žiemos metu nenulesa paukščiai, išsilaiko ant šakų iki pat pavasario.

Daugumos mahonijų uogos yra valgomos, o kai kurių rūšių (pvz., gluosnialapės mahonijos) naudojamos ir vaistiniais tikslais. Uogos rūgščios arba rūgštokos. Gali būti valgomos šviežios, verdama uogienė, džiovinamos, naudojamos arbatai ruošti.

Mahonijos rūšys

Iš viso yra žinoma apie 70 rūšių mahonijų bei dar daugiau jų veislių. Tačiau Lietuvoje pasirinkimas nėra didelis dėl kai kurių rūšių neatsparumo šalčiui. Be to, vienos rūšys populiaresnės už kitas dėl dekoratyvumo.

Populiariausios mahonijos rūšys:

Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium) yra pati populiariausia Lietuvoje ir viena populiariausių pasaulyje. Gali užaugti iki 1–1,5 metro aukščio. Išsiskiria dygiais, pagal metų laikus keičiančiais spalvą lapais.
Japoninė mahonija (Mahonia japonica) kilusi iš Kinijos, tačiau buvo labai populiari Japonijoje, tad pavadinimas šiuo atveju atspindi ne kilmės, o populiarumo šalį. Nuo kitų išsiskiria ilgesniais, siaurais lapais bei aromatingais žiedais. Japoninė mahonija gali užaugti net iki 2,5 metro aukščio. Žydi labai anksti pavasarį.
Ilgakekė mahonija (Mahonia bealei) idealiai tinka pavėsingoms sodo vietoms. Jai būdingi įspūdingi, dideli, odiški, mėlynai žali lapai. Užauga net iki 3–4 metrų aukščio. Žydi citrinų geltonumo, labai kvapniais žiedais, kurie pražysta labai anksti pavasarį ir yra puikus maistas vabzdžiams apdulkintojams.
Gyslotoji mahonija (Mahonia nervosa) yra vertinama dėl savo vaistinių savybių. Tai žemaūgė mahonijos rūšis, užauganti tik iki 30–60 cm aukščio. Lapai ilgesni ir siauresni, rudenį dažniausiai paraudonuoja. Žiedai ryškiai geltonos spalvos. Gyslotoji mahonija žydi nuo pavasario vidurio iki vasaros pradžios. Kadangi dauginasi šakniastiebiais, auginama kaip kiliminis augalas, kuris puikiai uždengia didelį žemės plotą.
Gluosnialapė mahonija (Mahonia fortunei) taip pat naudojama kaip vaistinis augalas. Tačiau tuo pačiu tai dekoratyvus krūmas, užaugantis iki 1–1,5 metro aukščio. Puikiai tinka auginti daliniame pavėsyje. Nuo kitų mahonijų skiriasi savo forma – auga labiau suapvalintai. Žiedai pritraukia daug vabzdžių apdulkintojų, o uogos gali būti naudojamos maistui.
Gulsčioji mahonija (Mahonia repens) yra vaistinis bei dekoratyvus, visžalis krūmas. Ji auga žema (iki 30–45 cm aukščio) ir šliauždama suformuoja patrauklią bei tankią žemės dangą. Lapai blizgūs, odiški, melsvai žalios spalvos. Žiemą nusidažo rausva arba rūdžių spalva. Žydi pavasarį ir yra puikus augalas vabzdžiams apdulkintojams pritraukti. Uogos sunoksta vasaros pabaigoje. Tinkamos maistui.

Dyglialapė mahonija: auginimo vietos ir dirvos parinkimas

Kadangi Lietuvoje galima įsigyti praktiškai vien tik dyglialapės mahonijos sodinukų, be to, ši rūšis yra pati populiariausia, apžvelgsime jos auginimo ypatumus. Tuo labiau, kad kitų mahonijų auginimas bei priežiūra yra praktiškai tie patys. Tik reikia atsižvelgti, ar pasirinktai rūšiai labiau tinka saulėta, ar pavėsinga vieta.

Niekada neprašausite pro šalį, jei mahoniją sodinsite daliniame pavėsyje. Dyglialapė mahonija ne išimtis: visiškame pavėsyje tįsta ir išretėja, o augdama nuolatinėje saulėkaitoje labai dažnai apdega lapus. Idealiai tinka lengvas, bet nuolatinis kitų augalų metamas šešėlis.

Mahonija neišranki ir dirvai. Gali augti praktiškai bet kokiomis sąlygomis, išskyrus užmirkusią, nelaidžią vandeniui dirvą. Labiausiai tinkamas drėgnas, tačiau gerai drenuojamas ir derlingas dirvožemis. Taip pat svarbu, kad dirva būtų laidi orui, nes suspaustoje šaknys negauna pakankamai deguonies ir gali įsimesti šaknų puvinys.

Taip pat svarbu parinkti tinkamą dirvos rūgštingumą. Mahonijai labiausiai tinka lengvai rūgšti arba neutrali dirva: pH 6–7.

Dyglialapės mahonijos sodinimas

Reikia atkreipti dėmesį, kad visos mahonijos labai jautrios persodinimui, todėl sodinimas yra vienas atsakingiausių darbų auginant mahonijas. Jeigu bus sodinami iš dirvos iškasti augalai, reikia sodinuką iškasti su kuo daugiau žemės, kad kuo mažiau būtų pažeistos šaknys.

Taip pat ir sodinant iš vazono. Mahonija turi būti ištraukiama kuo atsargiau ir sodinama su visomis žemėmis bei šaknimis. Taip kaip augo vazone.

Dyglialapės mahonijos sodinimas žingsnis po žingsnio:

Dirva sodinimui turi būti paruošiama labai gerai: išpurenama ir išravimos piktžolės. Galima papildomai praturtinti kompostu ar perpuvusius mėšlu.
Duobė, kurioje bus sodinama mahonija, turi būti gilesnė ir platesnė nei jos šaknys, kad jos galėtų kuo plačiau skleistis ir augti.
Dyglialapė mahonija sodinama tokiame pačiame gylyje kaip ir augo vazone ar prieš tai dirvoje. Įdėjus į duobę, užberiama žemėmis ir švelniai apspaudžiama, kad apie šaknis neliktų oro kišenių.
Gausiai ir giliai palaistoma.

Tolesnė mahonijos priežiūra

Laistymas. Nors mahonija gerai toleruoja ir sausrą, tačiau jai labiau patinka nuolat drėgna (tik neužmirkusi) žemė. Todėl ją laistyti reikia retai, bet gausiai ir giliai. Tarp laistymų reikėtų leisti dirvožemio paviršiui šiek tiek išdžiūti. Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, dirvožemio tipo ir pan. Sausomis dienomis rekomenduojama laistyti kas 7–10 dienų.

Mulčiavimas. Organinis mulčias puikiai užlaikys drėgmę bei neleis augti piktžolėms. Mulčiuoti reikėtų aplink augalą, tačiau paliekant kelis centimetrus nuo stiebo, kad šis neimtų pūti.

Tręšimas. Mahonijas rekomenduojama tręšti kasmet anksti pavasarį, prieš vegetacijos pradžią, subalansuotomis, lėto išsiskyrimo trąšomis. Taip pat pavasarį galima į dirvą papildomai įterpti gerai perpuvusio komposto ar lapų mulčio. Organinės medžiagos gerina dirvožemio struktūrą, padeda sulaikyti drėgmę ir yra lėtai išsiskiriantis maistinių medžiagų šaltinis.

Genėjimas. Mahonija genima anksti pavasarį arba antroje vasaros pusėje. Išpjaunamos senos, silpnos, per tankios šakos. Senus krūmus galima atjauninti per dvejus ar trejus metus išgenint visus senus stiebus. Taip pat genėjimo metu formuojamas taisyklingas, gražus mahonijos augimas: pašalinamos šakos prie pat žemės arba atsišakojimo vietos. Jokiu būdu negalima genėti mahonijų viršūnių. Smarkiai išgenėtus augalus, būtina papildomai patręšti.

Žiemojimas. Žiemai bei anksti pavasarį mahonijas rekomenduojama kiek pridengti. Ypač jautrūs yra jauni, neseniai pasodinti augalai. Žiemą jas saugome nuo šalčio, o pavasarį – nuo saulės spindulių.

Mahonijos dauginimas

Tiek dygliuotoji, tiek kitos mahonijų rūšys gali būti dauginamos šiais būdais:

Sėklomis. Jos sėjamos rudenį arba anksti pavasarį. Prieš sėjant rekomenduojama parą pamirkyti šiltame vandenyje arba kelias savaites iki sėjos stratifikuoti (palaikyti šaltai). Tokiais būdais sužadinami augimo procesai sėklose ir jos tampa daigesnės. Geriausiai sėklas sėti į vazonėlius ir vėliau paaugusius daigus persodinti į atvirą dirvą.
Auginiais. Vasaros viduryje galima nupjauti sumedėjusius ūglius ir juos įterpti į drėgną smėlio ir durpių mišinį. Šaknelėms išauginti ūgliams reikalinga šiluma ir drėgmė, tad juos galima pridengti plėvele.
Dalijimu. Ankstyvą pavasarį arba rudenį mahonija gali būti dauginama dalijant kerą. Krūmas atsargiai iškasamas, kad būtų kuo mažiau pažeistos šaknys ir taip pat atsargiai padalijamas į dvi ar daugiau dalių. Svarbu, kad dalijimo metu kuo mažiau nukentėtų šaknys. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad kiekviena dalis turėtų pakankamai šaknų ir stiebų. Padalinti krūmai sodinami įprastai į atvirą dirvą.

Mahonija: ligos ir kenkėjai

Nors mahonija yra gana atspari įvairioms ligoms bei kenkėjams ir, tinkamai auginama, rūpesčių dažniausiai nekelia. Vis dėlto ir šis augalas gali sudurti su tam tikromis problemomis:

Miltligė dažniausiai užpuola, kai augalas auga pernelyg drėgnomis sąlygomis ir yra prasta ventiliacija tarp šakų bei lapų. Jos išvengti padeda tinkamas genėjimas ir saikingas laistymas.
Lapų dėmėtligė yra grybų bei bakterijų sukeliama liga, kuri pasireiškia įvairių spalvų ir formų dėmėmis ant lapų, stiebų, vaisių, sėklų. Ligos išvengti padeda tinkamas ir laiku atliekamas genėjimas, saikingas laistymas, susirgusių augalo dalių pašalinimas ir sunaikinimas.
Amarai gali užpulti jaunus mahonijos ūglius bei lapus, sukeldami jų deformaciją ir susilpnėjimą. Amarams naikinti tinka specialūs insekticidai arba natūralūs priešai (pvz., boružės).

Mahonijos uogos: nauda sveikatai

Taigi, kaip jau išsiaiškinome pradžioje, daugumos rūšių mahonijų (tame tarpe ir dygliuotosios mahonijos) uogos yra ne tik dekoratyvios, tačiau ir valgomos. Be to, naudojamos ir vaistiniais tikslais. Jose gausu vitamino C, antiokasidantų ir kitų maistingųjų medžiagų, padedančių stiprinti imunitetą bei kovoti su lėtiniais uždegimais organizme.

Be to, dyglialapių mahonijų uogose randamas berberinas. Tai natūralus antibiotikas, gelbstintis nuo virusų, bakterijų bei grybelių sukeliamų ligų. Jis veiksmingai įveikia gripo ir herpes virusus, taip pat sėkmingai kovoja su Candida tipo grybeliais.

Mahonija – tikras stebuklas sode: ji labai dekoratyvi, patraukli vabzdžiams, nereikli priežiūrai ir netgi naudinga sveikatai.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video