Skip to content

Uosis – teisingumo medis, žavintis savo grožiu ir tvirtybe. Dėl ko nyksta šie įstabūs medžiai ir kaip juos auginti?

Uosis
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Uosis – vienas iš keturių Eglės Žalčių karalienės vaikų. Tikrai ne veltui šis medis parenkamas vaiko vardui tautosakoje. Iš to galime spręsti, kad uosis – vienas iš svarbiausių medžių Lietuvoje. Jis ne tik suteikia grožio ir įvairovės mūsų miškams, tačiau taip pat vertinamas dėl savo medienos. Uosio mediena yra tvirta ir lanksti. O pats medis svarbus ir naudingas bioįvairovei.

Kaip auginti uosį ir su kokia problema susiduriama visoje Europoje, pasakojame šiame straipsnyje.

Uosis – teisingumo medis

Uosis išskirtinis medis ne tik lietuvių tautosakoje, tačiau ir senojoje mūsų mitologijoje. Pagonybėje tai buvo šventas teisingumo medis, padedantis suprasti mūsų paskirtį, sužinoti ateitį.

Panašus Pasaulio uosis – Igdrasilas – aptinkamas ir Skandinavų mitologijoje. Čia jis vaizduojamas kaip Pasaulio centras, laja besijungiantis su dangumi, kamienu – su Žeme, o šaknimis – su Požemio pasauliu.

Uosis: išvaizda ir paplitimas

Uosis (Fraxinus) – gana skirtingos išvaizdos medis, kadangi yra ne viena jo rūšis bei veislė. Jis priklauso alyvmedinių medžių šeimai. Daugiausiai uosis paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų ir subtropinio klimato juostose. Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis – paprastasis uosis (Fraxinus exelsior), kitos kelios yra introdukuotos.

Uosis gali užaugti iki 40 m aukščio ir 1,5 m skersmens. Laja plati, kūgiška. Lapai dideli, priešiniai, neporomis plunksniški. Žiedai maži, žalsvi, susitelkę į kekes arba šluoteles. Uosio vaisius – vienasėklis sparnavaisis.

Grynų uosynų, skirtingai nuo pušynų ar beržynų, Lietuvoje labai nedaug (2021 metų duomenimis vos 0,6 proc. visų miškų), nes jiems reikalinga labai derlinga dirva. Be to, nors atsparūs oro taršai, karščiams, sausroms ir drėgmės pertekliui, dažnai nukenčia nuo grybelinių ligų bei pavasario šalnų.

Kaip minėta, uosis labai vertinamas dėl savo medienos. Uosio mediena sunki, tvirta, kieta, labai patvari, tačiau elastinga. Be to, džiovinant labai mažai susitraukia. Idealiai tinka baldams, parketui, fanerai, įrankiams gaminti.

Uosio malkos labai kaitrios, degdamos išskiria daug šilumos, dega net šlapios, todėl tinka židinių, kieto kuro katilų kūrenimui, nes jų neteršia.

Paprastasis uosis
Paprastasis uosis

Uosio rūšys

Uosis vertinamas ir mėgstamas ne tik dėl savo medienos. Vis daugiau uosių sodinama sodybose kaip dekoratyvūs augalai. Nors Lietuvoje natūraliai auga tik paprastasis uosis, tačiau tinkamų auginti mūsų klimate rūšių yra žymiai daugiau.

Apžvelgsime keletą populiaresnių uosio rūšių:

  • Siauralapis uosis (Fraxinus angustifolia) yra vidutinio aukščio (15–20 metrų) medis, natūraliai augantis Viduržemio jūros regionuose. Jaunas medelis išsiskiria siaura, stačia laja, kuri jam augant įgauna ovalo formą. Lapai labai ploni, smulkūs, tamsiai žalios spalvos. Rudenį įgauna neįtikėtinai ryškią spalvą: nuo rausvos iki violetinės. Idealus pasirinkimas sausoms dirvoms.
  • Amerikietiškasis uosis (Fraxinus americana) yra amerikietiška uosio rūšis, išsiskirianti labai tankia lapija, tačiau siaura laja. Įspūdingai atrodo šios rūšies uosių alėja, kuri rudenį nusidažo įvairiausiomis lapų spalvomis, o vasarą teikia malonų pavėsį. Sodinamas vienas naudojamas kaip sodo akcentas. Atsparus šalčiui ir miesto taršai.
  • Pensilvaninis uosis (Fraxinus pennsylvanica) – spartaus augimo, su suapvalinta laja medis. Jaunas išsiskiria itin siaura laja, kuri vėliau platėja. Medžio žievė tamsi, su metais tampa giliai vagota. Nuo kitų rūšių skiriasi vėliau sprogstančiais ir ilgiau išsilaikančiais lapais. Pensilvaninis uosis tinkamiausias dideliems parkams bei sodams. Atsparus šalčiui ir miesto taršai.
  • Maninis uosis (Fraxinus ornus) yra nedidelio aukščio medis. Subrendęs pasiekia 8–10 metrų aukštį ir 4 m plotį. Jauno augalo siaura koloninė forma, kuri vėliau tampa ovali. Tai vienas gražiausių žydinčių uosių. Žydi labai gausiai, baltai kreminiais žiedais gegužės–birželio mėnesį. Lapeliai tamsiai žali. Rudenį nusidažo oranžine ir gelsva spalva. Geriausiai jaučiasi sausoje dirvoje.
  • Kininis uosis (Fraxinus chinensis) yra gana retas. Nuo kitų rūšių labai skiriasi savo aukščiu. Užauga vos iki 3–5 metrų aukščio ir 2–3 metrų pločio. Auga lėtai ir nedidelis, todėl idealiai tinka sodinti prie sodybų. Lapai išskirtinės gelsvai žalios (lyg paauksuotos) spalvos. Rudenį nusidažo oranžine spalva. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais baltos spalvos žiedais.
Amerikietiškasis uosis
Amerikietiškasis uosis

Uosio auginimas: dirva ir šviesa

Uosis nėra įnoringas ar sunkiai auginamas medis. Jis gerai prisitaiko beveik prie bet kurios dirvos ir aplinkos. Daug svarbiau, prieš sodinant uosį, įsivertinti ir parinkti jam tinkamą vietą. Medis augs didelis, plačia laja, giliai siekiančiomis šaknimis. Tad nesodinkite jo šalia namo ar ten kur gali užstoti šviesą kitiems augalams, ar pasiekti vamzdynus, kitas komunikacijas ir jas sugadinti.

Visų pirma, uosiui reikia erdvės. Taip pat jam reikia saulės šviesos. Geriausiai auga saulėtose, šviesiose vietose arba daliniame pavėsyje.

Dirvai neišrankus, tačiau daug gražesnis bus augdamas derlingoje, vidutinio drėgnumo, gerai drenuojančioje dirvoje. Kai kurios veislės geriau auga sausoje dirvoje. Tačiau užmirkstantis, nuolat drėgnas dirvožemis uosiui netinka – gali sukelti šaknų puvinį ir medelio žūtį.

Uosis sode: sodinimas žingsnis po žingsnio

Uosį galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį. Tačiau jeigu sodinamas augęs vazone (o tokį greičiausiai ir pirksite), galima sodinti bet kuriuo šiltojo sezono metu.

Kaip pasodinti uosį?

  1. Visų pirma, iškasama tinkamo dydžio sodinimo duobė. Ji turėtų būti maždaug du kartus platesnė ir tokio paties gylio kaip sodinuko šaknų rutulys.
  2. Žemę galima pagerinti kompostu ir gerai permaišyti.
  3. Prieš sodinant šaknys švelniai išskleidžiamos, o medelis įstatomas vertikaliai į duobę ir užberiamas žemėmis.
  4. Uosis sodinamas tokiame pačiame gylyje kaip augo vazone. Jeigu įsigijote plikomis šaknimis sodinuką, sodinamas taip, kad šaknų kaklelis būtų virš žemės.
  5. Pasodinus žemė aplink sodinuką švelniai apspaudžiama ir gausiai palaistoma vandeniu, kad neliktų oro kišenių aplink šaknis.
  6. Įkalamas kuolelis iš šiaurinės pusės, kad jauną medelį apsaugotų nuo vėjų.
Maninis uosis
Maninis uosis

Tolesnė uosio priežiūra

Pasodinus ir prigijus, uosis toliau sėkmingai augs ir pats. Tai visiškai paprastai ir lengvai auginamas medis, nereikalaujantis beveik jokios priežiūros. Kiek daugiau rūpesčio reikia jauniems, neseniai pasodintiems uosiams.

Laistymas. Jauniems medžiams, ypač pirmus dvejus metus, reikalingas reguliarus laistymas. Laistoma gausiai ir giliai, kad vanduo pasiektų šaknis.

Tręšimas. Jaunus medelius pirmaisiais augimo metais galima pavasarį patręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Tai padės uosiui greičiau augti, formuos tankią lapiją bei stiprų šaknyną.

Genėjimas reikalingas tik sausoms, pažeistoms ar mirusioms šakoms išgenėti. Sveiko uosio grožis ir yra jo natūralumas. Uosis genimas žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kol neprasidėjusi vegetacija. Genėjimo metu medis neformuojamas, atliekamas tik sanitarinis genėjimas.

Ar uosis gali išaugti iš sėklų?

Kaip ir dauguma augalų, brandinančių sėklas, taip ir uosis gali būti padauginamas sėklomis. Tačiau sėklos dygsta labai lėtai ir sunkiai, todėl čia prireiks daug kantrybės.

Sėklos sėjamos pavasarį, pasibaigus šalnoms, tiesiai į dirvą.

Žydintis maninis uosis
Žydintis maninis uosis

Uosis: kenkėjai ir ligos

Deja, uosiai Lietuvoje ir visoje Europoje susiduria su rimta grybine liga – uosių džiūtimi, kurią sukelia Hymenoscyphus fraxineus grybas. Uosio džiūtis įgavusi pandeminį lygį ir medžius naikina jau apie 30 metų. Augantys uosynuose ar alėjose pažeisti beveik visi uosiai. Pavieniai medžiai atsparesni, tačiau yra didelė rizika ir jiems užsikrėsti. Todėl renkantis uosio sodinuką, reikia atidžiai rinktis patikimą medelyną, kuriame įsigyti jau sergantį medelį, rizika būtų mažesnė.

Uosio džiūtis pasireiškia džiūstančiomis šakomis, vystančiais lapais ir žievės pažeidimais. Deja, kol kas vaisto šiam grybui nėra ir gydymo uosiams taip pat nėra. Guodžia tik tai, kad padėtis kiek stabilizavosi ir, reikia tikėtis, padėtis ims gerėti.

Taip pat dažnai uosį puola smaragdinis uosinis gręžtukas (Agrilus planipennis). Šie vabdžiai pragręžia uosio šaknis ir kamieną, silpnindami medį ir sukeldami jo mirtį.

Uosis ne tik medienai, bet ir sveikatai

Uosis svarbus ne tik dėl medienos, oro kokybės gerinimo ir savo dailios išvaizdos. Liaudies medicinoje jo žievė bei lapai naudojami įvairioms ligoms gydyti. Uosio žievėje daug mineralinių medžiagų (kalcio, magnio), taninų, antioksidantų ir kt. Ji naudojama sąnarių ligoms gydyti, reumato simptomams lengvinti, kaip šlapimą varanti priemonė.

Uosio nuovirai, arbatos liaudies medicinoje naudojami kaip antibakteriniai preparatai, jais gydomi uždegimai, ilgai negyjančios žaizdos, stabdomas kraujavimas, veikia kaip parazitus varanti priemonė.

Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina tai, ką liaudies medicina žino jau šimtmečius. Remiantis jais, uosis prilyginamas aspirinui. Jis turi medžiagų, galinčių numalšinti skausmą, mažinti karščiavimą, slopinti uždegimą.

Pensilvaninis uosis rudenį
Pensilvaninis uosis rudenį

Šaltiniai:

  1. https://www.gardenersworld.com/plants/fraxinus-excelsior/
  2. https://nativetreesfromseed.com/grow/tree-recipes/ash
  3. https://www.nature-and-garden.com/gardening/ash-tree.html
  4. https://www.woodlandtrust.org.uk/trees-woods-and-wildlife/british-trees/a-z-of-british-trees/ash/
  5. https://www.vle.lt/straipsnis/uosis/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *