Tradiciškai šiupininė sriuba yra tirštas, riebus ir rūgštus valgis iš kelių rūšių mėsos, žuvies ar grybų, raugintų agurkų, kitų daržovių. Palyginimui dažnai linksniuojamas ir painiojamas šiupinys yra riebus valgis, kuriam virti panaudojama grucė (perlinės ar miežinės kruopos), žirniai, pupos, pjaustytos ar trintos bulvės ir mėsa, tokia kaip kiaulės galva, šnipas, uodega, kojos, ausys. Šiai dienai yra daugybė šiupinio bei šiupininės sriubos variacijų, mėsą pakeičiant jautiena, kumpiu, dešrelėmis, pridedant kopūstų, tačiau išlaikant patiekalų „sotumo laipsnį“. Susipažinkime su šiais senoviniais Kalėdų, Užgavėnių ar darbų pabaigtuvių valgiais ir vieną iš jų pasigaminkite.
Šiupinys ar visgi šiupininė sriuba?
Šiupininė sriuba primena lietuvių virtuvės klasiką, tačiau šis valgis yra slaviškos prigimties ir yra kilęs Rusijos valstiečių šeimoje dar XV a. bei vadinamas soljanka. Tuo tarpu šiupinys – lietuviškas patiekalas, kurio receptūra nevieninga ir besiskirianti kiekviename krašte, konkrečiau, Mažojoje Lietuvoje ir Žemaitijoje. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad šiupinys – tai troškinys, o šiupininė – paprasčiausiai skystesnė troškinio versija. Kaip ten bebūtų, tokia sriuba sotumu greičiausiai neprilygsta jokiai kitai sriubai, o kiekviena šeimininkė turi savo „formulę“.
Šiupininė sriuba ir Užgavėnės – kokia istorija čia slypi?
Kaip jau galima nuspėti, šiupinys glaudžiai siejasi su Užgavėnėmis. Įprasta „užgavėniaujančius“ žmones vaišinti blynais, tačiau šiupiniu buvo maitinami namiškiai. Kiaulės uodega šiame patiekale buvo labai ypatinga. Buvo sakoma, kad jei valgydamas šį valgį pirmas rasi uodegą, tai pirmas ir ištekėsi. Kiti uodegą duodavo piemenims, kad kiaulės būtų gerai ganomos.
Šiupininė sriuba turi daugybę teorijų apie pavadinimo kilmę, tačiau dažniausiai teigiama, kad ši sriuba dažnai valgoma po vestuvių, prieš jaunavedžiams apsigyvenant ir pradedant naują gyvenimą kartu. Dėl rūgštaus skonio, slavų šalyse dabar dažniau vadinama „pagirių sriuba“, nes tikima, kad pagerina negalavimus po išgertuvių.
Senovėje tikėta, kad per Užgavėnes reikia sočiai ir gausiai privalgyti. Kiekvienas apsilankęs būtinai pasivaišindavo bent truputėliu mėsišku patiekalu, nes po Užgavėnių iki Velykų lauks pasninkas ir mėsą valgyti bus draudžiama. Tad kodėl nepasivaišinus dubeniu šiupininės?
Šiupininė sriuba – tradicinis receptas su „cinkeliu“
Pabandysim pateikti tradicinį šiupininės sriubos receptą, kuriame rasite ir kiek neįprastų, „modernių“ ingredientų. Dideliam puodui sriubos išvirti jums reikės:
- 600 g jautienos kaulų
- 400 g šviežių arba 60 g džiovintų baravykų
- 200 g jautienos
- 100 g lieso kumpio
- 100 g pieniškų dešrelių
- 2,5 l vandens
- 2 svogūnai
- 2 salierai
- 2 morkos
- 1 petražolės šaknis
- 2 nedideli rauginti agurkai
- 2 šaukštai pomidorų tyrės
- 2 šaukštai sviesto
- 2 šaukštai
- 2 šaukštai kaparėlių
- Sauja alyvuogių
- Prieskonių pagal skonį (druskos, pipirų, lauro lapų)
Gaminimas:
- Išvirkite sultinį iš kaulų, mėsos, prieskonių, pjaustytų morkų, salierų, petražolių.
- Išvirusį sultinį nukoškite, o mėsą susmulkinkite gabaliukais.
- Pakepinkite ant sviesto smulkintus svogūnus su grybais, įdėkite pomidorų tyrės.
- Gabaliukais supjaustykite raugintus agurkus, prieš tai juos nuskutę, išėmę sėklas ir padaliję į 4 dalis.
- Visus šiuos paruoštus produktus, kartu su kaparėliais ir pjaustytomis alyvuogėmis sudėkite į sultinį ir pavirkite 10–15 min.
- Patiekite su šaukštu grietinės, citrinos griežinėliais ir duona, apibarstykite svogūno laiškais, petražolių lapeliais ar krapais.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/siupinys/
https://www.youtube.com/watch?v=Dr2Nc_XOxfE
http://www.lnkc.lt/eknygos/eka/customs/shrove.html
Maso S., Relvė O. Mėsos ir grybų valgiai, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.