Augalai – spąstai ekologinei sodininkystei. Kas yra augalai, nuviliojantys kenkėjus ir kur juos sodinti?

Įvairūs kenkėjai yra tamsioji ir nemalonioji sodininkystės pusė. Tiesa ta, kad kiekviename sode jų yra. Ypač jeigu stengiatės daržoves bei kitus augalus auginti ekologiškai. Kenkėjų naikinimui naudojame įvairias priemones ir dažnai tai primena kovą su vėjo malūnais. O ką jeigu pasitelktume į pagalbą kitus augalus? Augalai – spąstai yra populiarėjanti sodininkystės kryptis. Tai augalai, nuviliojantys kenkėjus nuo daržovių ar kitų augalų. Kokie tai augalai ir kaip juos sodinti?

Kas yra augalai – spąstai?

Augalai – spąstai ir yra tai, kaip skamba. Kitaip jie vadinami aukojamaisiais augalais / pasėliais. Tai tokie augalai, kurie pritraukia, nuvilioja sodo kenkėjus (dažniausiai vabzdžius) nuo kitų sodo augalų. Tai masalas vabzdžiams – kenkėjams.

Augalai – spąstai apsaugo kitus augalus (daržoves, dekoratyvinius augalus, vaismedžius) be pesticidų. Taigi idealiai tinka ekologinei sodininkystei.

Augalai, nuviliojantys kenkėjus, padeda su jais kovoti keliais būdais:

1. tiesiogiai perviliodami kenkėjus pas save;
2. pritraukdami naudingus vabzdžius, pvz., boružes, kurie padeda įveikti augalus užpuolusius amarus ar kitus kenkėjus;
3. kenkėjus atbaidydami savo kvapu.

Augalai, nuviliojantys kenkėjus: privalumai ir trūkumai

Kaip ir bet kuris kovos su kenkėjais būdas, taip ir augalų – spąstų auginimas turi tiek savų privalumų, tiek trūkumų.

Augalų, nuviliojančių kenkėjus privalumai:

• Sumažina pesticidų naudojimą sode, o tuo pačiu ir kenkėjų atsparumą cheminėms priemonėms. Tad esant būtinybei, pesticidai suveikia greičiau ir tinkamai.
• Idealiai tinka ekologinei sodininkystei, nes yra visiškai natūralus būdas kovoti su kenkėjais.
• Padeda apsaugoti ir netgi pritraukti naudinguosius vabzdžius apdulkintojus bei vabzdžius natūralius plėšrūnus.
• Tai saugus kovos su kenkėjais būdas, nekenkiantis nei žmogui, nei naminiams gyvūnams, nei augalams ar aplinkai apskritai.
• Pagerina daržovių kokybę, nes išvengiama cheminių pesticidų naudojimo.

Deja, yra keletas šio metodo trūkumų:

• Reikia tiksliai žinoti, kurie augalai – spąstai kuriuos kenkėjus pritraukia. To nežinant, metodas nebus veiksmingas.
• Kaip ir dauguma priemonių kovoje su kenkėjais, taip ir ši, deja, gali būti neveiksminga. Tačiau nepabandę rezultato nesužinosime.

Kur sodinami augalai, nuviliojantys kenkėjus?

Nepakanka vien išmanyti, kurie augalai – spąstai kuriems kenkėjams nuvilioti tinka ir kuriuos augalus gali padėti apsaugoti. Dar reikia žinoti ir kur juos sodinti. Keletas sodinimo variantų:

• Apsodinamas visas perimetras aplink lysvę. Pvz., bazilikai ir medetkos veiksmingai gina visą česnakų lysvę nuo tripsų.
• Kai kuriems kenkėjams to nepakanka. Juos sustabdyti yra sunkiau, todėl augalai – spąstai susodinami į tarpueilius. Pvz., krapai turi būti sodinami tarp pomidorų eilių.

Nereikėtų augalų, viliojančių kenkėjus, sodinti pernelyg arti saugomų augalų. Taip pat nepatariama jų sodinti labai daug. Rekomenduojama norma – 20 proc. saugomų augalų ploto skirti augalams – spąstams.

Kada turi būti pasodinami augalai – spąstai?

Efektyviausiai augalai – spąstai saugo nuo kenkėjų, kai ima žydėti. Todėl jie turėtų būti sodinami / sėjami anksčiau nei pagrindiniai augalai. Orientacinis laikas yra maždaug dvi savaitės iki saugomo augalo įsodinimo.

Gali būti, augalų vegetacijos laikotarpiu augalus, saugančius nuo kenkėjų, teks sodinti ne kartą. Jie gali būti sunaikinti kenkėjų, nupjauti bei sunaikinti kartu su kenkėjais ir pan. Trumpai tariant, reikia ne tik prižiūrėti ir rūpintis daržu, sodu, tačiau ir augalais – spąstais. Juk bet kuriuos spąstus reikia reguliariai apžiūrėti, pataisyti, pakeisti.

Augalai, nuviliojantys kenkėjus: kokie jie gali būti?

Žemiau pateikiame veiksmingiausių ir populiariausių augalų – spąstų sąrašą:

• Krapai ir vaistinė gelsvė saugo pomidorus nuo pelėdgalvių vikšrų. Juos rekomenduojama sodinti pomidorų tarpueiliuose.
• Nasturtės yra ne tik gražios bei puiki žalioji trąša, tačiau ir veiksmingi augalai – spąstai. Pasodintos tarp pomidorų saugo nuo baltasparnių, o tarp kopūstų – nuo kopūstinio baltuko.
• Okra ir nasturtės skirtos augalų apsaugai nuo amarų. Sodinamos aplink lysvę.
• Ridikėliai (beje, nasturtės taip pat) apsaugo kopūstus nuo spragių. Ridikėlius rekomenduojama sodinti tarpueiliuose. Kopūstus nuo spragių taip pat gina pomidorai.
• Morkas nuo morkinių muselių ir tripsų gina aplink lysves susodinti svogūnai ir / arba česnakai.
• Japoninį vabalą nuo rožių padės nuvilioti šalia pasodintos zinijos arba pelargonijos.
• Petražolės gali padėti apginti salotas bei kitus augalus nuo šliužų. Rekomenduojama jas sodinti maždaug 2–3 metrų atstumu nuo lysvių ir suteikti šliužams jų nuosavą „restoranėlį“. O susirinkusius į puotą bus daug lengviau sugaudyti ir sunaikinti.
• Krienai, pasodinti tarp bulvių, saugo jas nuo kolorado vabalo.
• Tarp astrų pasodintos medetkos apsaugo juos nuo fuziarozės, o rožes bei šakniastiebines daržoves nuo nematodų.
• Skaisteniai, pasodinti tarp kopūstų, saugo šias daržoves nuo amarų ir kopūstinio baltuko. O pasodinti aplink obelų kamienus, saugo jas nuo amarų, obelinių vaisėdžių bei kitų kenkėjų. Ne veltui skaisteniai vadinami gamtiniu insekticidu. Beje, skaistenių nemėgsta ir pelės.
• Petunijas tinka sodinti šalia pupelių: saugo jas nuo daugelio kenkėjų bei ligų. O šalia astrų apsaugo gėles nuo fuziarozės.
• Serenčiai saugo uogakrūmius nuo amarų, bulves nuo kolorado vabalų, o daugumą kitų augalų nuo šliužų.
• Levandas rekomenduojama sodinti bent keliose vietose šalia augalų: jos saugo nuo skruzdžių, amarų bei kandžių.

Ką daryti su kenkėjais, įkliuvusiais į augalų spąstus?

Kaip jau užsiminėme pradžioje, augalai, nuviliojantys kenkėjus, dar vadinami aukojamaisiais augalais. Tai reiškia, kad jie yra paaukojami kitų augalų gerovės ir sveikatos labui. Jeigu trumpiau, augalus – spąstus, kurie pritraukė kenkėjus, tenka naikinti. Patikimiausias būdas – juos išrauti ar nupjauti ir sunaikinti su visais kenkėjais. Tik jokiu būdų nemeskite į kompostą!

Jeigu kenkėjų nelabai daug, galima juos nupurkšti naminiais insekticidais arba naudoti cheminius preparatus. Tačiau visada stebėkite savo pasodintus spąstus kenkėjams ir neleiskite pastariesiems per daug išplisti. Pernelyg išaugusi kenkėjų populiacija netruks persimesti ir į augalus, kuriuos siekėte apsaugoti.

Kai kuriuos kenkėjus, pvz., šliužus, sraiges, kolorado vabalus, galima nurinkti rankomis ir sunaikinti.

Išrautus ar nupjautus augalus – spąstus reikia vėl atsėti / atsodinti, kad apsauga nenutrūktų.

Augalai, nuviliojantys kenkėjus, nėra panacėja. Tai tik dar vienas būdas, naujas metodas kovoti su nepageidaujamais svečiais jūsų ūkyje. Juk sodininkystė ir yra vis naujų metodų taikymas, eksperimentai ir nuolatinis mokymasis iš patirties.

Šaltiniai:

1. https://www.gardenary.com/blog/how-to-use-trap-crops-in-your-garden
2. https://www.gardenia.net/guide/trap-cropping-to-control-pests
3. https://www.almanac.com/how-use-trap-crops-deter-pests

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.