Planuojamas daržas: kaip vejos lopinėlį paversti daržo kampeliu?  

Didėjant ekologiškų ar pačių užsiaugintų daržovių populiarumui, o gal sekant įvairias daržo ir sodo idėjų tendencijas, vis dažniau pasiryžtama skirti kampelį daržui. O šiam reikalui tikrai tiks nuobodžios, gal jau kiek nukentėjusios vejos lopinėlis. Įkuriant daržą svarbu žinoti, kur ir kaip jį įrengti. O jeigu tai darysite vejos vietoje, aktualu išsiaiškinti, kaip pašalinti žolę ar išvalyti piktžolėtą vietą bei ją praturtinti maistinėmis medžiagomis. Džiugu tai, kad užsiimti visu šiuo reikalu galima tiek rudenį, tiek pavasarį. Pateikiame jums veiksmų planą žingsnis po žingsnio ir matysite kaip iš vejos lopinėlio bus suformuotas daržas. 

Prieš pradedant… 

Kad jūsų norimas daržas tikrai būtų naudingas ir efektyvus, prieš ardant veją apspręskite kai kuriuos klausimus. Vienas iš esminių – geriausios daržo vietos parinkimas. Atkreipkite dėmesį į pagrindinius dalykus, kaip turi būti planuojamas daržas: 

• Daugumai daržovių ir gėlių reikia 6–8 valandų saulės šviesos per dieną. Tai reiškia, kad naujai ruošiama vieta neturi būti nugrūsta po medžiais ar šešėliuotose vietose. 
• Venkite ploto, kurioje daug guviai augančių piktžolių (pavyzdžiui, garšva, varputis, žliūgės, kiaulpienės), nes bus labai sunku sėkmingai viską iki galo pašalinti. Bet jeigu šioje vietoje jau auga veja, greičiausiai tokios problemos neturėsite. 
• Pasirinkite lygią, plokščią vietą. Venkite stačių šlaitų, nes gali kilti įvairių problemų. Tokioje vietoje ir karutį sunkiau vešite, ir sudėtingiau tampyti laistytuvus, bei iškilę kiti su daržo „aptarnavimu” susiję nepatogumai. 
• Drėgnos su aukštu gruntinio vandens lygiu vietos netinka daugybei augalų, nes jiems reikia gerai nusidrenuojančio dirvožemio. Jei jame lengvai kaupiasi vanduo arba žolė jame net neauga, tai nėra geras ženklas. 
• Sunkus molingas dirvožemis taip pat taps iššūkiu. Šiai bėdai išspręsti rekomenduojama įsirengti pakeltas lysves. 
• Neapsižiokite per daug ir pradžiai įsirenkite tik nedidelį lopinėlį daržo. Visada spėsite jį pasididinti – taip bus išvengta didelių, brangių klaidų. 
• Jeigu įmanoma, daržas planuojamas taip, kad jums būtų patogu pasiekti vandens šaltinį (čiaupą ar vandens talpą), kompostinę ir pašiūrę su padargais. 
• Taip pat vienas iš kertinių rodiklių – vėjuotos vietos. Stiprūs vėjai išdžiovina augalus ir dirvą bei gali nuversti itin aukštus augalus. Vadinasi, daržą įsirengti planuokite netoli gyvatvorių, pintų tvorų ar neaukštų sienelių (bet ne per arti), kad vėjo gūsiai šiek tiek „prasifiltruotų”. Jų visiškai nukreipti tikrai nereikia. 

Kaip iš vejos formuojamas daržas pavasarį? 

Kadangi visas sodininkystės žavesys prasideda pavasarį, tai pirmiems sodinimams nėra kur laukti ir tinkamos dirvos reikia čia ir dabar. Tokiu atveju gana paprastai galima pasiruošti dirvą iš vejos šiuo metodu: 

• Nupjaukite veją kuo trumpiau ir sugrėbkite nupjautą žolę. 
• Pašalinkite viršutinę vejos dalį neišnešant daug dirvožemio. Tą galite padaryti su specialia vejos pjovimo prietaisu arba paprasčiausiai aštriu kastuvu. Žinoma, antras variantas reikalauja daug sunkaus darbo, todėl palengvinimui prieš 2–3 dienas palaistykite veją, kad dirvožemis ir velėna suminkštėtų. Atpjovę nedidelius vejos kvadratėlius, nupurtykite dirvos perteklių. 
• Pašalinkite visas likusias piktžoles, pavyzdžiui, kiaulpienes ir varnalėšas. Dirvos paviršių papurenkite sodo šakėmis, o piktžoles išraukite rankomis su visomis šaknimis. 
• Lengvai sugrėbkite dirvą, kad ji išsilygintų. Giliai kasti ir purenti dirvos nerekomenduojama. 
• Ant dirvos užberkite 3 cm komposto. 
• Ir viskas! Dirva iš karto paruošta sodinimui. Pasodinę augalus ar pasėję sėklas dirvą palaistykite ir ant viršaus užberkite 10–15 cm mulčio. Galite naudoti susmulkintus lapus, nupjautą žolę, šiaudus arba susmulkintą medieną.  

Žinoma, niekas nedraudžia šio metodo naudoti ir rudenį, tačiau greitam rezultatui velėnos iškasimas yra efektyviausias. 

Kaip daržas ruošiamas rudenį?  

Kadangi nuo rudens iki pavasarinių sodinimų yra nemažai laiko, tad vejos pavertimą daržu galite ištęsti kiek ilgiau. Dažnai siūlomi keli būdai, kurie užsienyje vadinami „slopinimo” metodais. Juos atlikti galite taip: 

• 1 būdas – ant vejos paklota juoda plėvelė. Ant pasirinkto ir paruošto ploto paklokite polietileno plėvelę, o kraštus sutvirtinkite akmenimis, plytomis ar mediena. Iš esmės tinka bet koks plastikinė plėvelė, bet juodas plastikas (pvz., juodi šiukšlių maišai) veją ir piktžoles naikina geriau nei skaidrus. Taip pat galima naudoti brezentą, kilimo gabalus. Uždėtą plėvelę palikite iki pavasario, o prieš sodinimus nuimkite dangą, leiskite dirvai šiek tiek pradžiūti ir jau būsite pasiruošę sodinti augalus. Šis būdas yra greitesnis, nes po plėvele stipriai pakyla temperatūra, dėl ko žolė, piktžolės, net mikroorganizmai išdega. O efektas (jeigu taikytas karštomis dienomis) jau matomas praktiškai po 4 savaičių. 
• 2 būdas – ant vejos tiesiami popieriaus kartono lakštai arba kelių sluoksnių laikraščiai. Ant numatytos vejos vietos uždėkite gerai sudrėkintus laikraščius ar kartono gabalus taip, kad jų kraštai bent 6 cm persidengtų. Nenaudokite laikraščių ar žurnalų blizgančiais lapais, bei plastiku ar vašku dengto kartono, nes jie sunkiai suyra. Kai jau išklojote popierių, ant jų užberkite 10–15 cm organinių medžiagų, pavyzdžiui, lapų, nupjautos žolės, velėnos gabalus ar kito mulčio. 

Dirvos maistingumui padidinti galite iš rudens pasėti žaliąją trąšą (sideratus): lubinų, garstyčių, liucernų, aliejinių ridikų, rugių ir kita. 

Kodėl rudenį ruošti daržą yra geriau? 

„Rudeniniai” daržo ruošimo iš velėnos būdai yra žymiai lėtesni, kurie trunka apie 2 mėnesius. Iš tikrų jie taikomi ne rudenį, o vasaros viduryje arba pabaigoje. Nors užtrunka ilgiau, tačiau šiuo laikotarpiu paruošti dirvą daržui, tinkamą naudoti pavasarį, yra geriau. „Slopinimo” metodo privalumas yra tas, kad vejos žolė ir dauguma piktžolių sunyksta vietoje, taip neprarandama dirvožemio bei organinių medžiagų. Taip pat, iki pavasario dirvožemis spėja atsigauti. Dar vienas pastebėjimas – rudenį taikomų metodų metu nereikia išnešti sliekų kartu su velėna, tad šie gyviai palaipsniui atlieka savo darbą gerindami dirvožemį. Po visko liks purus, tamsus, drėgnas dirvožemis be piktžolių. 

Pavasario metu pašalinama velėna iš būsimo daržo vietos yra veiksmingas ir greitas būdas pradėti daržininkystę, tačiau galima susidurti su kai kuriais nepatogumais. Tikėtina, kad per sezoną gali atsirasti daugiau piktžolių, nes dirvoje likusios gyvybingos jų sėklos ar šaknelių likučiai vis vien „prasimuš” į paviršių. Taip pat, ši dirva greičiausiai nebus tokia maistinga, nes organines medžiagas duos tik tas komposto sluoksnis, kurį uždėjote prieš sodinimą. Kita vertus, kaip teigiamą privalumą galima paminėti: su velėna galima pašalinti nemažai kenkėjų, tokių kaip nematodai ar grambuolio lervos. 

Daržas su pakeltomis lysvėmis – puikus sprendimas molingose vietose 

Jei dirva molinga, velėnos pašalinimas gali tapti tikru iššūkiu, reikalaujančio daug darbo. Tokia dirva dažnai ir taip nėra tinkama daugeliui augalų auginti, tad geriau pasitelkti kitus variantus. O vienas nepakeičiamas būdas – tiesiai ant vejos įsirengti pakeltas lysves. Pasiruoškite vietą daržui, susikalkite lentas ar dėžes bei jas įtvirtinkite. Jų dugną tiesiai ant žolės išklokite kartonu, nes taip bus prislopintas žolės ir galimų piktžolių augimas. Įrenginių vidų pripildykite dirvožemio ir iš karto galite pradėti sodininkauti. 

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.