Gėlė erika – viena iš pirmųjų pavasario šauklių. Ši gėlė žydi anksti pavasarį įvairiausių spalvų žiedais. Gėlė erika gali būti auginama gėlynuose arba kaip kambarinė gėlė. Jos pagalba savo sode sukursite įvairiaspalvius žiedų kilimus. Pasigilinkime, kaip prižiūrėti erikas, kad jos būtų vešlios ir gausiai žydėtų.
Kaip atrodo gėlė erika
Gėlė erika (Erica) priklauso erikinių (Ericaceae) augalų šeimai. Erikos lapeliai smulkūs (4-8 mm ilgio), spygliški, žemyn užsirietusiais krašteliais. Žiedai pailgi, taurelės formos, susitelkę viršūniniuose žiedynuose arba per visą stiebą, įvairiaspalviai. Daugumai erikos rūšių būdingas išskirtinai ilgas žydėjimo laikotarpis – nuo vasario pabaigos iki balandžio ir nuo birželio iki spalio. Po žydėjimo žiedai nepraranda dekoratyvumo ir ilgai išlaiko spalvą. Erikos sėklos labai smulkios, kai kurių jos rūšių sėklos gali išgyventi dirvožemyje dešimtmečius.
Erika ir viržis – kuo panašūs ir kuo skiriasi
Erikos savo išvaizda primena viržius, tačiau tai skirtingi augalai, nors abu ir priklauso tai pačiai erikinių šeimai. Pagrindiniai skirtumai tarp jų – žydėjimo laikotarpis ir žiedelių forma. Viržiai žydi rudenį, rugsėjį (kartais ir rugpjūčio pabaigoje), o gėlė erika – nuo ankstyvo pavasario. Viržių lapeliai žvyniški, žiedeliai smulkūs, varpelio formos ant trumpų žiedkočių, susitelkę po 5–30 į tankius žiedynus. Erikos lapeliai spygliški, o žiedai pailgi, taurelės formos. Jie išsidėstę per visą augalo stiebą arba telkiasi stiebo viršūnėje žiedynuose. Ir erika, ir viržis mėgsta panašų dirvožemį – rūgštų, durpingą priesmėlį.
Erikos rūšys
Yra žinoma virš 500 (kitais duomenimis, virš 700) erikos rūšių. Didžioji dalis rūšių yra kilusios iš pietinės Afrikos, kitos natūraliai auga Viduržemio jūros regione, Turkijoje, Kaukaze. Europoje savaime auga 20 erikos rūšių, Lietuvoje tik viena – tyrulinė erika (Erica tetralix). Tyrulinė erika yra retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą augalas. Iš šiltų kraštų kilusioms erikos rūšims mūsų kraštuose augti per šalta, jos gali būti auginamos tik patalpoje. Toliau aprašomos kelios populiaresnės erikos rūšys.
Pavasarinė erika (Erica carnea)
Pavasarinė erika, ko gero, populiariausia auginamų erikų rūšis. Tai labai atspari, tolerantiška daugeliui dirvožemių ir geriausiai pernešanti šaltį erikos rūšis. Pavasarinė erika yra nedidelis krūmelis, žydintis sodriai rožinės spalvos, dažnai su violetiniu, ciklameniniu atspalviu, žiedais. Išvesta ir baltai žydinčių veislių. Pavasarinės erikos žiedpumpuriai susiformuoja dar vasaros pabaigoje, o pražysta vos kiek nutirpus sniegui ir žydi 6-8 savaites. Šios erikos žiedai maži, taurelės formos, susitelkę stiebelių viršūnėse, gausūs.
Gausiažiedė erika (Erica darleyensis)
Tai hibridas, kurį XX a. pradžioje sukūrė anglų selekcininkas Darley Dale. Gausiažiedė erika kaip ir pavasarinė pražysta anksti pavasarį, tirpstant sniegui, žydėjimas tęsiasi iki balandžio pabaigos.
Grakščioji erika (Erica gracilis)
Grakščioji erika užauga iki 50 cm aukščio. Jos centriniai ūgliai ilgesni nei šoniniai, o smulkūs, šviesiai žali lapeliai siekia vos 4 mm. Grakščioji erika žydi ryškiai raudonai, o tam tikros jos veislės – rožiniais, baltais žiedais. Ši rūšis toleruoja tik lengvas šalnas, mūsų žiemos ji nepakelia, todėl auginama kaip vienmetis arba vazoninis augalas.
Erikos sodinimas ir dauginimas
Gėlė erika mėgsta saulėtas, šviesias vietas, vidutinio drėgnumo dirvą. Gali augti daliniame šešėlyje. Geriausiai jaučiasi neužmirkusioje, apyrūgštėje arba rūgščioje dirvoje, dirvos pH turėtų būti žemesnis už 5. Tinka smėlis, priesmėlis, priemolis, kurį parūgštinti galite pridėdami pušų žievės, spyglių ar spygliuočių humuso. Sunkių ir kalkėtų dirvožemių gėlė erika nemėgsta. Būtinas geras dirvos laidumas, drenažas. Siekiant padidinti laidumą, erikos sodinimui paruoštų duobučių dugne, maždaug 30-50 cm gylyje, supilamas drenažo sluoksnis iš smulkios skaldos.
Gėlė erika dauginama sėklomis ir auginiais. Populiariausias būdas – dauginimas auginiais, kurie atskiriami vegetacijos laikotarpiu (nuo birželio iki rugsėjo) ir pasodinami į vazonus, pripildytus durpių ir smėlio mišiniu (santykis 1:1) Vazonai su auginiais laikomi patalpoje su maždaug 12 °C temperatūra. Auginius reikia reguliariai laistyti, substratas nuolat turi išlikti drėgnas, bet ne šlapias. Įsišakniję augalai sodinami į lauką sekantį pavasarį. Erikos sodinukų galima nusipirkti ir medelynuose bei kitose specializuotose pardavimo vietose.
Erikos krūmeliai sodinami rudenį (rugsėjo antroje pusėje ir spalį) arba pavasarį (nuo kovo iki balandžio pabaigos). Grupėmis pasodinti krūmeliai sukuria erikų vystymąsi skatinantį mikroklimatą, todėl geriausia šiuos augalus auginti grupelėmis, ne pavieniui. Viename kvadratiniame metre sodinkite 9-15 erikos krūmelių. Išlaikykite tarp krūmelių 20-40 cm atstumą, nes augdamos erikos plečiasi. Sodinkite erikas į tokį gylį, kad apatinės jų šakelės liestųsi su žeme.
Pasodinus mulčiuokite pušų spygliais arba žieve. Mulčiavimas palengvina gėlės erikos priežiūrą sode, nes neleidžia augti piktžolėms, padidina rūgštingumą, užtikrina gerą žiemojimą, palaiko drėgmės lygį ir praturtina dirvą. Sodindami stenkitės nepažeisti erikos šaknų.
Erikos auginimas ir priežiūra
Laistymas. Pirmuosius porą mėnesių po pasodinimo jauni erikos augalai laistomi 3 kartus per savaitę. Vėliau laistymą galima sumažinti iki 2 kartų. Laistymui labiausiai tinka lietaus vanduo.
Tręšimas. Pavasarį patręškite erikas trąšomis, turinčiomis azoto sulfato (rododendrų, šilauogių trąšos).
Mulčiavimas. Eriką tinka mulčiuoti pušų žieve, spygliais. Mulčiavimas sukurs augalui panašias į gamtines sąlygas, užkris kelią piktžolių augimui, nedžius arti paviršiaus esančios augalo šaknys.
Genėjimas. Erikas kasmet patariama apgenėti. Taip paskatinsite krūmelių vešlumą ir gausų žydėjimą. Balandis yra tinkamiausias genėjimo metas daugumai erikos rūšių, išskyrus pavasarinę eriką – ją genėkite iškart po žydėjimo. Erika krauna žiedpumpurius vasarą arba ankstyvą rudenį, todėl genint per vėlai rizikuojate nukirpti žydėjimui ruošiamus pumpurus. Nukirpkite išblukusius žiedynus, tačiau pakankamai aukštai, kad ant stiebų liktų žalių lapų, nes erikiniai augalai, kaip ir spygliuočiai, neaugina naujų ūglių ant plikos medienos ar stiebų. Stenkitės pakirpti erikas asimetriškai – taip išlaikysite natūralią, gamtinę erikų išvaizdą.
Žiemojimas. Rudens pabaigoje, prieš pirmąsias šalnas, būtina gerai sudrėkinti dirvą aplink augalus. Prieš žiemą mulčiuokite erikas ir uždenkite jas eglišakėmis ar nukritusiais lapais.
Gėlės erikos auginimas vazone
Jei eriką auginate kambaryje, stenkitės ją dažniau išnešti į balkoną ar terasą. Šis augalas mėgsta šviesą, jam reikia gryno oro. Svarbu eriką tinkamai genėti – jos ūgliai nugnybiami arba apkarpomi, kas ne tik skatina erikos augimą ir vešlumą, bet ir suteikia jos krūmeliui dekoratyvią, tvarkingą išvaizdą.
Žiemą eriką laistykite retai, o vasaros mėnesiais, kai augalas gausiai žydi, laistymą sustiprinkite. Tačiau neleiskite drėgmei kauptis dirvoje. Erika nemėgsta skersvėjų, staigių temperatūros permainų. Prieš žydėjimą patręškite vazoninį augalą mineralinėmis trąšomis. Kasmet žiemos gale patariama persodinti vazone auginamą eriką.
Gėlė erika – ligos ir kenkėjai
| Šaknų puvinys | Šią ligą sukelia permirkęs dirvožemis. Esant per didelei drėgmei augalą puola tam tikra grybelio rūšis. Augalas skursta, ima kristi jo lapai. Šaknų puvinio profilaktikai būtinas geras dirvos drenažas. |
| Miltligė | Susirgę miltlige augalai atrodo lyg padengti negražiu pilkšvu dulkių sluoksniu. Su šia liga galite kovoti natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudodami sodos tirpalą, arba pasitelkti specialius fungicidus. Miltligės profilaktikai venkite laistyti erikas iš viršaus, reguliariai jas genėkite, kad užtikrintumėte pakankamą oro cirkuliaciją. |
| Voratinklinės erkės | Voratinklinės erkės maitinasi augalo ląstelių turiniu, išsiurbia iš jų maistines medžiagas ir taip nualina augalą. Pastebėję jų nuaustus voratinklius ant erikų, apdorokite jas žaliojo muilo tirpalu, jei nepadės – naudokite specialius insekticidus. Jei auginate eriką kambaryje, pašalinkite kenkėjus nuo augalo sudrėkintu alkoholyje skudurėliu ir profilaktiškai purkškite muilo tirpalu. |
| Miltuotieji skydamariai | Skydamariai apsigyvena vidinėje lapų pusėje. Jų paveikti augalų lapai pageltonuoja, džiūsta ir per anksti nukrenta, augalas ima skursti. Pastebėję skydamarius, apdorokite augalą žaliojo muilo tirpalu ar specialiais insekticidais. Nuo kambaryje auginamos erikos pašalinkite kenkėjus sudrėkintu alkoholyje skudurėliu. Profilaktikai purkškite erikas muilo tirpalu. |
Gėlė erika sodo dizaine
Dėl savo spalvingumo ir dailios išvaizdos gėlė erika yra geidžiamas sodo ir gėlyno augalas. Augdama erika sukuria tankius kilimus. Įvairių jos veislių derinimas leidžia išgauti subtilų formų ir spalvų žaismą, kuris trunka ištisą sezoną. Pavyzdžiui, efektinga citrinų geltonumo erikos veislė „Golden Drop“ sodinama netaisyklingomis grupėmis arba ant paaukštinimo drauge su kadagiais, sukurs šioje kompozicijoje ryškų spalvinį akcentą.
Ypač tinka derinti erikas su augalais, kurių auginimo ir priežiūros sąlygos panašios. Erikai į draugiją rinkitės japoninį bereinutį, paprastąjį viržį, rododendrą, maumedį, bruknuolę, hortenziją, azaliją ir spygliuočius. Gėlė erika puikiai tinka alpinariumams ir Alpių kalvoms kurti, ji gerai atrodo kompozicijose su nykštukinėmis kadagių, eglių, tujų, maumedžių, kėnių ir pušų rūšimis.
Šaltiniai
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/
https://www.rhs.org.uk/plants/erica/growing-guide
https://www.yates.com.au/how-to-grow/erica/
https://www.flowercouncil.com/campaign/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
