Klimatui draugiškas sodas – tai daugiau nei tik nauja sodininkystės tendencija. Tai sąmoningas pasirinkimas prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir kurti aplinkai palankesnę ateitį. Sodas gali būti ne tik vieta grožiui ir poilsiui, bet ir aktyvus klimato problemų sprendimo įrankis. Pasitelkę tvarias praktikas, galite sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, padidinti anglies dioksido sugėrimą dirvožemyje ir prisidėti prie aplinkos apsaugos.
Kas yra klimatui palankus sodas?
Klimatui palankus sodas – tai tvarumo principus įkūnijanti erdvė, kurioje naudojamos aplinkai palankios sodininkystės praktikos, siekiant sumažinti neigiamą poveikį klimatui. Tokiame sode cheminės trąšos ir pesticidai keičiami natūraliomis alternatyvomis, skatinamas kompostavimas, o atliekos perdirbamos, kad būtų mažinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Vietiniai ir daugiamečiai augalai užtikrina mažesnį vandens ir priežiūros poreikį, kartu skatindami biologinę įvairovę, pavyzdžiui, pritraukiant bites ar drugelius. Vandens taupymas, lietaus vandens surinkimas ir dirvožemio sveikatos puoselėjimas per mulčiavimą ar kitus ekologinius metodus padeda ne tik išsaugoti išteklius, bet ir didinti dirvožemio gebėjimą sugerti anglies dioksidą. Toks sodas tampa ne tik estetiška ir raminančia poilsio oaze, bet ir reikšmingu indėliu į kovą su klimato kaita.
Kaip klimatui palankus sodas gali sumažinti CO2?
Nors visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad bet koks sodas yra klimatui palankus, nes augalai sugeria kenksmingą anglies dioksido kiekį ir išskiria deguonį, tačiau tai nėra visiška tiesa.
Šiuolaikinėje sodininkystėje vyksta daug procesų, dėl kurių į atmosferą išsiskiria pavojingos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir, norint pradėti mažinti anglies dioksido pėdsaką, pirmiausia turite žinoti apie šiuos kenksmingus procesus, kad juos galėtumėte ištaisyti. Čia pateikiame keletą labiausiai aplinkai kenksmingų šiuolaikinės sodininkystės praktikos aspektų ir būdus, kaip klimatui palankus sodas, gali gerokai sumažinti anglies dioksido išmetimą.
Sintetinės trąšos ir mėšlas
Sintetinės trąšos, kurių sudėtyje yra azoto, gali pagreitinti augalų augimą, tačiau jos pagamintos naudojant Haberio-Boscho procesą, kuris priklauso nuo gamtinių dujų metano pavertimo vandeniliu. Anglies dioksido išmetimas yra žalingas šalutinis šio proceso poveikis, todėl sintetinių trąšų platinimas yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Panašiai ir naudojant mėšlą kaip kompostą, į atmosferą taip pat išsiskiria metanas, taip didinant visuotinio atšilimo poveikį.
Kaip to išvengti? Nepaisant šio klausimo sudėtingumo, sprendimas yra gana paprastas – pasigaminkite savo kompostą. Gamindami savo kompostą ne tik sutaupysite pinigų ir perdirbsite bendrąsias buitines ir sodo bei daržo atliekas, bet ir užtikrinsite, kad jūsų trąšos bus 100 % organinės, o gamybos proceso metu neišsiskirs kenksmingos metano dujos.
Durpių kompostas
Natūraliai esančios durpės sugeria didelį kiekį anglies dioksido iš atmosferos ir neleidžia jam kenkti mūsų atmosferai. Deja, pirkdami kompostą, kurio sudėtyje yra durpių, išeikvojate šiuos gamtinius išteklius ir mažinate Žemės gebėjimą veiksmingai sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Kaip to išvengti? Šiuo metu yra daug komposto be durpių produktų, kuriuos galite įsigyti vietinėse sodininkystės prekių parduotuvėse. Iš visų šių produktų geriausius auginimo rezultatus duoda kompostas, kurio pagrindą sudaro kokosų pluoštas. Iškeitę durpių kompostą ar vazonų žemę į kokosų pluošto alternatyvas, gerokai sumažinsite anglies dioksido pėdsaką ir paspartinsite visų savo augalų augimą.
Neefektyviai šildomi šiltnamiai
Jei dažnai šildote šiltnamį, jūsų anglies dioksido pėdsakas bus didesnis nei reikia. Taip yra dėl to, kad šiltnamiuose labai retai būna įrengti dvigubi stiklai ir juose nėra geros ventiliacijos, kuri padėtų augalams augti. Taip praleidžiamas per didelis šilumos kiekis. Todėl, jei šiltnamiams šildyti nenaudojate atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, netyčia išmetate per daug anglies dioksido.
Kaip to išvengti? Turėtumėte stengtis pradėti auginti augalų daigus savo šildomuose namuose su viso spektro auginimo lempomis, o žiemą palikti šiltnamį tuščią. Tokiu būdu namų šildymą galėsite panaudoti ir savo šeimai, ir augalams išlaikyti; taip sutaupysite pinigų ir sumažinsite namų ūkio ir sodo išmetamo anglies dioksido kiekį.
Įvertinkite savo poreikius ir turimą erdvę
Pirmasis žingsnis link klimatui palankaus sodo kūrimo – tai išsiaiškinti, kiek erdvės turite ir galite skirti šiam sodui. Tai padės suprasti jūsų kuriamo sodo erdvės savybes bei apribojimus. Todėl vertėtų pradėti nuo sodo dydžio ir formos įvertinimo. Atlikite matavimus ir apsvarstykite visus esamus ar būsimus statinius ir elementus, kurie gali turėti įtakos jūsų kuriamam sodui. Šis įsivertinimas padės nustatyti, kiek erdvės turite ir kaip galite ją optimizuoti.
Tuomet vertėtų apsvarstyti savo poreikius ir norus, susijusius su sodu. Pagalvokite, kaip planuojate išnaudoti turimą erdvę.
Tada apsvarstykite savo poreikius ir norus, susijusius su sodu. Pagalvokite, kaip planuojate naudoti erdvę. Ar norite ramaus prieglobsčio, kuriame vešės valgomos ir ne gėlės, ar sodas turėtų turėti ir funkcinės zonos vietą, kurioje leistumėte savo laisvalaikį?
Ne ką mažiau svarbūs ir kiti veiksniai, į kuriuos turėtumėte atsižvelgti. t.y., jūsų gyvenamos vietovės klimatas, dirvožemis ir gaunama saulės šviesa. Įvertinkite savo regiono klimatą, kad nustatytumėte, kokie augalai galės augti jūsų sode. Kartu įvertinkite ir dirvožemio kokybę bei drenažą, kad įsitikintumėte, jog jame galės augti jūsų pageidaujami augalai. Atsižvelkite ir į saulės šviesą, kurią jūsų sodas gauna per dieną, kad nustatytumėte, kokioje vietoje geriausia auginti įvairių veislių augalus.
Rinkitės augalus, kurie tiktų ir maistui, ir sodui papuošti
Tinkamų augalų pasirinkimas yra ne ką mažiau svarbus kuriant klimatui draugišką sodą. Jie ne tik gali prisidėti prie bendros sodo estetikos ir kuriamos atmosferos, tačiau taip pat gali padėti kuriamą aplinką.
Vienas iš svarbiausių klimatui draugiško sodo kūrimo aspektų – tai vietinių augalų sodinimas. Tokie augalai yra prisitaikę prie vietinio klimato, todėl yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, kartu jiems reikia minimalios priežiūrios ir vandens kiekio. Be to, jie teikia maistą ir prieglobstį vietos laukinės gamtos faunai, prisidėdami prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Jei ketinate auginti daugybę šviežių produktų, patartina sodinti panašių rūšių vaisių ir daržovių sodinukus vienoje lysvėje, kad išvengtumėte kryžminės kenksmingų kenkėjų ir ligų taršos. Tokiu būdu galite kasmet kaitalioti tokias lysves, kad užtikrintumėte, jog visa jūsų produkcija užaugtų iki galo.
Augalų deriniai, kuriuos verta sodinti greta
Yra tam tikrų rūšių augalų, kurie, auginami šalia, papildo vienas kitą ir skatina augimą bei gyvybingumą. Verta išsiaiškinti, kokie augalų deriniai geriausiai tinka jūsų sodui, pradedant aukštais augalais, kurie suteikia pavėsį mažesniems, saulės šviesai jautresniems augalams ir baigiant tam tikromis augalų rūšimis, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, atbaido tam tikrus skraidančius vabzdžius ir dirvos kenkėjus. Tai padės pasiekti geriausių vaisių ir daržovių auginimo rezultatų. Toliau išvardijome keletą populiariausi augalų derinių, kurie gali praturtinti jūsų kuriamą sodą.
- Laiškiniai česnakai ir pomidorai. Svogūnų kvapas, kurį skleidžia laiškiniai česnakai, atbaido amarus ir kitus vabzdžius nuo šalia auginamų pomidorų. Augindami šiuos du augalus kartu, galite gauti maksimalų rezultatą.
- Morkos ir svogūnai. Svogūnų kvapas atbaido morkines muses, o morkų aromatas – svogūnines muses. Todėl auginant morkas ir svogūnus kartu, šie augalai apsaugo vienas kitą nuo kenkėjų.
- Rožės ir česnakai. Daugelį metų rožės ir česnakai buvo auginami kartu, nes česnakai yra natūrali rožių kenkėjų atbaidymo priemonė. Be to, violetiniai ir balti žiedai, kurie pavasarį išauga ant česnakų, gražiai papildo daugelį rožių veislių. Taigi, augindami tam tikrų rūšių augalus kartu, galite pasiekti ir praktinių, ir estetinių sodininkystės rezultatų.
- Agurkai, ridikėliai ir krapai. Pasodinus krapus šalia agurkų, jie pritrauks naudingus plėšrūnus, tokius kaip boružės, parazitinės vapsos ar vorai, kurie apsaugos jūsų derlių. Šie plėšrūnai maitinsis skraidančiais ir dirvoje gyvenančiais vabzdžiais, kurie galėtų apnikti jūsų augalus. Be to, pasodinus ridikėlius šalia agurkų, sumažės tikimybė, kad agurkus puolančios vabalų rūšys bus pritrauktos augalų kvapo. Ridikėlių kvapas yra stiprus ir trikdo kenkėjus, tokius kaip agurkiniai margasparniai vabalai. Šis kvapas gali maskuoti agurkų aromatą, kuris paprastai pritraukia kenkėjus.
- Augalai, atbaidantys kenkėjus. Jei šalia savo daržovių pasėlių auginsite tam tikrus gėles ir žoleles, galėsite natūraliai ir humaniškai atbaidyti įvairius sodo kenkėjus. Pavyzdžiui, ežiuolės, laiškiniai česnakai, vaistinės agurklės, skaistenis, bazilikas, česnakai ir nasturtės yra labai veiksmingos kenkėjų atbaidymo priemonės. Pasodindami šiuos ekologiškus kenkėjų atbaidymo augalus, galėsite apsaugoti savo vaisių ir daržovių lysves, nenaudodami naudoti kenksmingų cheminių pesticidų.
Nešvaistykite vandens išteklių
Ar žinojote, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai iškrenta apie 600–900 mm kritulių? O dabar įsivaizduokite, kiek daug naudos atnešti ir sąnaudų tai gali sutaupyti, jei jie bus panaudoti tinkamai jūsų sodo kūrimui? Todėl pateikiame metodus, kurie yra ekonomiški ir lengvai įgyvendinami, kurie gali padėti išsaugoti vandens atsargas ir sumažinti bereikalingą jų švaistymą.
- Naudokite lietaus vandenį. Atsižvelgdami į iškrentančių kritulių kiekį savo vietovėje, galite jį kaupti ir panaudoti sausesniais mėnesiais. Specialistai rekomenduoja investuoti į ekologišką plastikinę ar terakotinę lietaus vandens talpyklą. Kaupdami šį perteklinį vandenį drėgnesniais metų laikais ir naudodami jį, kai klimatas sausesnis, galite sumažinti metines sąskaitas už vandenį, išsaugoti gyvybiškai svarbias vandens atsargas ir taip sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką.
- Tinkamai laistykite augalus. Net patyrę sodininkai gali tapti augalų perlaistymo arba nepakankamo laistymo aukomis; tai gali trukdyti jūsų sklypo augimui ir išeikvoti jūsų brangias vandens atsargas. Laimei, yra paprastas, bet labai veiksmingas sprendimas. Tereikia patikrinti, ar dirva aplink augalus yra maždaug tokio pat gylio, kaip kastuvas, ir ar ji yra drėgna. Šią vietą laistykite tik tada, jei dirva sausa. Taip elgdamiesi augalai ir toliau vešės, o jūs sutaupysite vandens. Paprastai daugumai augalų kas 10 dienų reikia maždaug 24 litrų vandens. Smėlingose dirvose vandens reikės daugiau nei sunkiose, o molingose dirvose taip pat reikia laistyti rečiau, bet didesniais kiekiais.
- Laistykite augalus tinkamu laiku. Veiksmingiau laistyti augalus vakare nei dieną. Taip yra todėl, kad jei laistysite augalus vakare, mažiau vandens išgaruos ir augalai išsaugos daugiau būtino deguonies ir maistinių medžiagų.
- Investuokite į sausrai atsparius augalus. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, levandos, kaktusai ir verbenos, reikalauja daug mažiau vandens nei kiti. Todėl specialistai rekomenduoja rinktis sausrai atsparius augalus, kad galėtumėte stilingai, bet efektyviai papuošti ir apgyvendinti savo sodą.
Kodėl kompostas toks svarbus?
Nepriklausomai nuo jūsų sodo dirvožemio tipo, kompostas pagerins jo struktūrą. Kompostas gali praturtinti ir atgaivinti jūsų sodo augalus, vaisius ir daržoves – nuo vandens ir gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų sulaikymo iki pakankamo deguonies kiekio visų jūsų augalų šaknims ir sliekų bei kitų vabzdžių, kurie pagerins jūsų dirvožemio struktūrą, pritraukimo. Be to, komposto gamyba yra visiškai nemokama, nereikalauja brangių ar savalaikių kelionių į vietines sodininkystės parduotuves ir yra perspektyvi buitinių atliekų perdirbimo išeitis. Iš tiesų, tyrimų duomenimis, 10-30 % visų sąvartynų užpildoma sodo ir buitinėmis atliekomis, kurios galėjo būti panaudotos kompostui gaminti.
Komposto gamyba
Kompostą pasigaminti labai paprasta ir tam reikia labai nedaug išteklių. Kompostui gaminti galima naudoti daugybę organinių sodo ir namų ūkio atliekų, tokių kaip: lapai, šakos, lapija ir kitos gamtinės atliekos, nupjauta žolė ir mediena, seni augalai ir krūmai. Kompostuoti taip pat galite ir maisto likučius (pvz. vaisių žieveles, kiaušinių lukštus), senus laikraščius, kartoną.
Gamindami kompostą visada turėtumėte naudoti tik organines medžiagas. Niekada nenaudokite užterštų medžiagų, pavyzdžiui, sergančių augalų dalių, sodo atliekų, kurios buvo purkštos pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, naminių gyvūnėlių atliekų ar bet kokių maisto produktų, kurie gali pritraukti kenkėjus, pavyzdžiui, pieno, mėsos ar aliejaus.
Surinkę pageidaujamas organines sodo medžiagas ar buitines atliekas, susmulkinkite jas arba suplėšykite į mažesnius gabalėlius ir sudėkite į krūvą arba į komposto konteinerį. Visada pašalinkite augalų, kuriuos naudojate kompostui, sėklų galvutes ir susmulkinkite storas šakas ar medieną, kad pagreitintumėte kompostavimo procesą.
Yra daug ekologiškų komposto dėžių, kurias galite įsigyti; daugelyje jų įrengtas sukimo mechanizmas, kurį galima pasukti, kad pagreitėtų kompostavimo procesas. Tačiau komposto konteinerį galite pasigaminti patys iš plastikinių šiukšlių maišų, metalinių šiukšliadėžių ar bet kokios kitos didelės plastikinės talpyklos. Jei nuspręsite naudoti šiukšlių maišus, turėsite į juos sudėti komposto medžiagas, uždaryti maišus ir užrišti jų viršų, tada šonuose pradurti skyles vėdinimui. Nors šį metodą labai lengva taikyti, komposto virtimas maistingųjų medžiagų turinčiomis trąšomis trunka gerokai ilgiau nei kiti metodai; vidutiniškai nuo 12 iki 18 mėnesių.
Naudodami metalinę šiukšliadėžę arba plastikinį konteinerį, galite laikyti didesnį komposto kiekį ir sodininkystei naudingą kompostą gauti per daug trumpesnį laiką. Tereikia išpjauti pasirinkto konteinerio dugną, šonuose ir dangtyje išmušti skyles, kad būtų pakankamai ventiliacijos, sudėti komposto medžiagas ir konteinerį uždaryti.
Nepriklausomai nuo pasirinkto laikymo būdo, sukaupus visas komposto medžiagas konteineryje, tereikia retkarčiais kompostą apversti ir palaistyti, kad krūva būtų aeruojama ir drėgna. Taip elgdamiesi jau po kelių savaičių gausite maistingųjų medžiagų kupinų trąšų.
Kaip naudoti kompostą, kaip namų gamybos trąšas?
Kai kompostas įgauna juodą arba tamsiai rudą spalvą ir yra trupininės konsistencijos, galite pradėti jį naudoti kaip trąšą. Trąšos gali būti naudingos daugeliui skirtingų sodininkystės būdų. Tarp šių įvairių būdų yra šie:
- Augalams aprūpinti būtinomis maistinėmis medžiagomis. Yra trys pagrindinės augalų maistinės medžiagos. Azotas skatina tamsiai žalių stiebų ir lapų augimą, fosforas padeda sparčiai augti augalams ir daigams, stipriems stiebams, šaknims ir žiedams, o kalis skatina bendrą augalų ir žiedų gyvybingumą, be to, didina atsparumą sausrai ir ligoms. Nors šios maistinės medžiagos yra būtinos, jų yra ne visuose dirvožemio tipuose. Todėl, tręšdami dirvožemį savos gamybos trąšomis, užtikrinsite, kad augalai gautų šių būtinų maistinių medžiagų.
- Naudokite kaip mulčią. Kaip teigia sodininkystės guru Paulas Jamesas: „Organinių medžiagų pridėjimas yra svarbiausias ir veiksmingiausias dalykas, kurį sodininkai gali padaryti, kad pagerintų sodo dirvožemį“. Todėl trąšas galite naudoti kaip mulčią, kad praturtintumėte dirvožemio struktūrą, neleistumėte jam išdžiūti ar suslėgti, sušvelnintumėte dirvos temperatūrą ir sumažintumėte maisto medžiagų kiekį. Trąšomis patręšę dirvą taip pat padidinsite sliekų ir dirvožemio mikrobų populiaciją sode, skatindami sveiką augalų augimą ir slopindami piktžoles.
- Mirštantiems augalams atgaivinti. Jei pastebėjote, kad kai kurių jūsų augalų lapai pakeitė spalvą, jie neauga ir nežydi taip gerai, kaip turėtų, gali būti, kad jiems trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Norėdami tai ištaisyti, galite išbarstyti centimetrą trąšų aplink šių augalų šaknis ir atgaivinti juos.
Medžiai, kaip taršos filtrai
Kai kurie augalai gali padėti apsisaugoti nuo kenksmingų smulkių taršos dalelių, išmetamų iš transporto priemonių, kurios gali padidinti riziką susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, poveikio.
Karališkosios sodininkystės draugijos (angl. The Royal Horticultural Society) atlikti tyrimai rodo, kad krūmai plaukuotais, žvynuotais, vaškiniais ar šiurkščiais lapais sulaiko šiuos teršalus, todėl jie idealiai tinka sodams prie judrių kelių.
Nustatyta, kad veiksmingiausias yra visžalis krūmas yra kaulenis (Cotoneaster), o kukmedis, bugienis, skroblas ir gudobelė taip pat gerai veikia.
„Kiekvienam mūsų medžiui nustatėme ekologinio poveikio reitingą, kuris parodo, kiek taršos filtravimo, anglies dioksido sekvestracijos ir anglies dioksido kaupimo bus pasiekta per visą medžio gyvavimo laikotarpį“, – sako Mike Glover. Vienas iš geriausių yra paprastasis skroblas (Carpinus betulus), kuris taip pat tinka ir privatumui suteikti. „Tačiau visi medžiai daro teigiamą poveikį aplinkai, todėl geriau pasodinti bet kokį medį, nei nesodinti jokio, – priduria Mike Glover.
Rinkitės saulės energiją, kaip sodo apšvietimo šaltinį
Daugelis žmonių mėgsta ištisus metus apšviesti savo sodus dailiomis lempučių girliandomis ir žibintais, kad sukurtų romantišką, atpalaiduojančią atmosferą. Tačiau ekologiškesnis (ir pigesnis būdas apšviesti sodą, tai įsigyti saulės baterijų apšvietimą. Saulės energija varomas saulės apšvietimas nereikalauja elektros energijos, laidų kiekio ir sutaupo jūsų sąskaitas už elektrą. Galima rinktis iš įvairių stilių, kurie parduodami daugumoje sodo centrų ir universalinių parduotuvių. Juk klimatui draugiškas sodas neprivalo būti tik darbo ar derliaus surinkimo vieta.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltiniai:
https://www.homesandgardens.com/gardens/create-an-eco-friendly-garden-220348
https://origin-global.com/advice-centre/6-simple-ways-to-create-an-eco-friendly-garden
https://www.housebeautiful.com/uk/garden/a42815561/eco-friendly-gardening
https://www.centreofexcellence.com/eco-friendly-garden-ideas
