Juodgrūdė – netradicinėje bei daugelio šalių liaudies medicinoje gerai žinomas augalas. Jos sėklos taip pat puikus prieskonis, suteikiantis patiekalams aštrumo ir pikantiškumo. Kol kas Lietuvoje tai dar mažai žinomas augalas ir retai auginamas. Vis dėlto išmėginti jos auginimą tikrai verta. Ir ne vien dėl labai naudingų sveikatai sėklų, tačiau ir dėl išskirtinių augalo žiedų. O gera žinia ta, kad juodgrūdės auginimas nekelia rūpesčių. Tad kaip gi reikia auginti juodgrūdę ir kokia jos sėklų nauda?
Juodgrūdė: kilmė ir išvaizda
Juodgrūdė pasaulyje žinoma jau daugiau nei 2000 metų. Pirmą kartą jos naudą sveikatai aprašė garsusis persų gydytojas Avicena. Jis teigė, jog juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu ir tinka nuo bet kokio organizmo užterštumo: gleivių, dujų, pūlinių. Gydytojas taip pat rekomendavo juodgrūdę šlapimtakių bei inkstų akmenų tirpdymui.
Ir šiandien juodgrūdė plačiai naudojama liaudies medicinoje, o kai kurios jos naudos įrodytos net moksliniais tyrimais. Jos sėklos stiprina imuninę sistemą, slopina alergines reakcijas, teigiamai veikia įvairias organizmo medžiagų apykaitos sistemas.
Be to, juodgrūdė yra puikus prieskonis. Ne veltui anglai ją vadina „juoduoju kmynu“, o prancūzai – „keturiais prieskoniais“. Sėklose atsiskleidžia pipirų, muskato bei dar dviejų prieskonių poskoniai.
Natūraliai juodgrūdė auga Pietvakarių Azijoje, Viduržemio jūros regione bei Šiaurinėje Afrikos dalyje. Juodgrūdė (Nigella) priklauso vėdryninių augalų šeimai. Tai tvirtas, vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 20–60 cm aukščio. Stiebas tiesus, tvirtas, smarkiai šakotas. Lapeliai labai smulkūs, giliai suskaldyti. Šaknis liemeninė.
Juodgrūdė žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais labai dailiais, baltos arba šviesiai melsvos spalvos žiedais. Tiesa, darželinė juodgrūdė (Nigella damascena) gali žydėti ir kitokiomis spalvomis: rožine, melsva, rausva, raudona, violetine ir kt. Žiedai dažniausiai pavieniai, 3,5–4 cm skersmens, sukrauti stiebų viršūnėse.
Vaisius – sėklų dėžutė. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį ir tinka naudoti kaip prieskonis, taip pat liaudies medicinoje. Gerai išdžiovintos juodgrūdės sėklos yra labai kvapios.
Juodgrūdė: darželinė ir sėjamoji
Lietuvoje gali būti auginamos dvi juodgrūdės rūšys:
- sėjamoji juodgrūdė (Nigella sativa), kuri nuo seno žinoma dėl savo gydomųjų savybių;
- darželinė juodgrūdė (Nigella damascena), kuri auginama gėlynuose dėl savo puošnių, išskirtinių žiedų.
Tiek vienos, tiek kitos rūšies sėklos naudojamos kaip prieskoniai, taip pat liaudies medicinoje. Tačiau stipresnėmis gydomosiomis bei aromatinėmis savybėmis pasižymi sėjamoji juodgrūdė. Tuo tarpu darželinė juodgrūdė labiau naudojama puokštėms, jos žiedai didesni. Ji taip pat tinka ir sausų puokščių kompozicijoms.
Kada ir kur sėjama juodgrūdė?
Tiek darželinės, tiek sėjamosios juodgrūdės auginimas yra toks pats. Tad bendrai aptarsime, kaip auginama juodgrūdė, kada ir kur ją sėti bei kaip prižiūrėti vėliau.
Dirva. Juodgrūdė nėra išranki dirvai ir gerai auga praktiškai bet kokioje žemėje. Tik svarbu, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui, todėl būtina užtikrinti tinkamą drenažą. Augalui tinkamiausias dirvos pH 6–7.
Šviesa. Tai sauliamėgiai augalai, todėl joms augti reikia parinkti labai saulėtą vietą, kur saulės spinduliai jas pasiektų apie 6–8 valandas kasdien. Jeigu saulės šviesos nepakanka, juodgrūdė prastai auga, tysta, išgula.
Sėja. Dėl savo liemeninių šaknų juodgrūdė prastai toleruoja persodinimą, todėl rekomenduojama ją sėti tiesiai į dirvą. Sėjama gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms. Sėklos sėjamos labai negiliai, nes joms sudygti reikalinga šviesa. Juodgrūdės sėklos sėjamos 5–7 cm atstumu ir užberiamos plonu žemės sluoksniu. Sėklos sudygsta per 10–14 dienų.
Kur sėti? Darželinė juodgrūdė puikiai tinka mišriems gėlynams, taip pat gali būti auginama vazone. Sėjamoji juodgrūdė irgi dera gėlynuose, taip pat prieskonių lysvėse. Be to, juodgrūdę labai mėgsta bitės ir kiti vabzdžiai apdulkintojai.
Juodgrūdės auginimas vazone
Juodgrūdę galima auginti ir vazone ar kitoje talpoje. Tam puikiai tinka ir darželinė, ir sėjamoji juodgrūdė, nes jos auga neaukštos, tad gražiai atrodo augdamos talpoje.
Į vazoną juodgrūdę sėti galima jau nuo kovo mėnesio. Tačiau reikia prisiminti, kad ji nemėgsta persodinimo, todėl sėjama iš karto į tokį vazoną, kuriame ir planuojama auginti visą laiką. Taip pat anksti pasėjus būtina užtikrinti pakankamai šviesos. Kitaip augalas ištįs, lėčiau ir silpniau augs. Todėl rekomenduojama su juodgrūdės sėja niekur neskubėti, geriau sėti, kai dienos bus ilgesnės.
Vazonuose auginamai juodgrūdei tinka puri, lengva, gerai drenuojanti dirva. Taip pat reikia užtikrinti gerą vazono drenažą. Talpa turėtų būti su skylutėmis vandens pertekliui nutekėti.
Juodgrūdei tinkami gilūs, nors gali būti ir siauresni vazonai. Labai svarbu, kad pilnai pakaktų gylio jos liemeninei, ilgai šakniai. Taip pat reikia atminti, kad talpoje auginamus augalus reikia dažniau laistyti ir papildomai tręšti.
Juodgrūdės auginimas ir priežiūra
Juodgrūdę labai lengva auginti dėl itin paprastos priežiūros. Tik tiek, jog jos žydi labai trumpą laiką, tad norint pratęsti žydėjimą, rekomenduojama sėti kas tris savaites. Taip bus užtikrinamas nenutrūkstamas žydėjimas iki pat rudens.
Laistymas. Juodgrūdė gali pakelti trumpalaikę sausrą, tačiau idealu ją laistyti kartą per savaitę gerai sudrėkinant dirvožemį. Jeigu laikosi labai sausi ir karšti orai, laistyti reikėtų dažniau. Jeigu orai vėsūs ir lietingi, laistymą atitinkamai reikia suretinti.
Tręšimas juodgrūdei nebūtinas, nebent ji auginama labai skurdžioje dirvoje. Tokiu atveju patariama tręšti kartą per mėnesį žydintiems augalams skirtomis, lėto išsiskyrimo trąšomis.
Genėjimas juodgrūdei nereikalingas. Tačiau jeigu norite išvengti savaiminio pasisėjimo, nužydėjusius žiedus ar net visus augalus reikia pašalinti, kol nesubrandino sėklų.
Žiemojimas. Juodgrūdė – vienmetis augalas, tad nužydėjusias geriausiai išrauti ir kompostuoti (jeigu nepažeistos ligų ar kenkėjų), o jų vietoje pasėti naujų. Rudenį, pasibaigus žydėjimui, pašalinami visi augalai. Nebent norite pasirinkti sėklų, tuomet reikia palaukti, kol šios sunoks.
Juodgrūdė: kenkėjai ir ligos
Juodgrūdė labai atsparus augalas, tačiau kartais ją puola baltasparniai, tripsai ar skydamariai. Nedidelį jų antplūdį galima suvaldyti tiesiog nuplaunant stipresne vandens srove. Sunkesniais atvejais, patariama naudoti insekticidines priemones.
Prastas drenažas ir per dažnas laistymas gali sukelti augalui šaknų puvinį.
Sėjamoji juodgrūdė ligoms gydyti ir maistui gardint
Kaip minėta, sėjamoji juodgrūdė plačiai naudojama liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti. Jos sėklomis ar jų aliejumi gydomi pūliniai, votys, uždegimai, gyvačių įkandimai, netgi pasiutligė. Ji taip pat skatina tulžies išsiskyrimą, pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, yra gausi antioksidantų.
Sėjamosios juodgrūdės sėklos naudojamos kaip prieskonis panašiai kaip aguonos, tačiau yra kur kas pikantiškesnio bei aštresnio skonio. Skonis primena pipirus, tačiau yra labai malonus, kvepia kamparu. Aromatu primena čiobrelius bei raudonėlius bei jaučiamas lengvas kmynų poskonis.
Prieš gardinant patiekalus sėklas patariama lengvai paskrudinti, kad labiau atsiskleistų skonis ir kvapas. Tinka berti kepant riestainius, sausainius, blynus. Jomis gardinama varškė, aromatizuojami gėrimai. Kai kur jomis skaninami kompotai, vaisių ar uogų drebučiai.
Juodgrūdės kvapas atbaido įkyrius vabzdžius.
Šaltiniai:
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/annual/nigella/
- https://www.britannica.com/plant/black-cumin
- https://www.seedneeds.com/blogs/herbs/how-to-grow-black-cumin
- https://www.fontanaseeds.com/pages/how-to-grow-black-caraway-seeds
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
