Ar teko vaitoti dėl to, kad ir vėl augalai ne laiku buvo pakąsti šalnos, kai kitame Lietuvos krašte šalnų dar net nepasitaikė? O gal jūsų lauko augalams nepavyko ištverti žiemos, nors kitose Lietuvos vietose žiema atklydo švelni ir didelės žalos augalams nepadarė? Tam įtakos galėjo turėti augalų atsparumo zona, kuri Lietuvoje apima skirtingas teritorijas ir driekiasi netolygiai. Sodininkams ir daržininkams pagelbėti sukurta vieninga atšiaurumo zonų sistema, leidžianti numatyti, ar naujai įsigytas augalas ištvers žiemą ir sugebės augti pasodintas lauke. Todėl, norint turėti sveiką augalą ir nesukti galvos dėl jo gebėjimo išgyventi lauke lietuviškos žiemos metu, į augalų šalčio atsparumo zoną turėtų būti atsižvelgta. Laimei, dabar kone kiekvieno naujai įsigyjamo augalo etiketėje nurodoma, kurioje zonoje jis gali augti.
Kas tos atšiaurumo zonos?
Atšiaurumo zona, augalų atsparumo zona, atsparumo šalčiui zona, sodinimo zona, kartais dar ir klimato zona – sodininkystėje iš esmės reiškia tą patį, tik šis reiškinys vadinamas skirtingomis sąvokomis. Tai geografinė vietovė, kurioje nustatyta tam tikra vidutinė minimali metinė temperatūra. Šioje teritorijoje augalai skirtingai pakelia šalčius ir išgyvena žiemą, todėl konkretus temperatūros minimumas yra svarbus daugelio augalų išgyvenimo veiksnys.
Visame pasaulyje vadovaujamasi pirmine ir plačiausiai naudojama sistema, kurią sukūrė Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas (USDA), išskiriant 14 zonų (0-13) visame Žemės rutulyje. Tai reiškia, kad kuo žemesnė zona, tuo šaltesnis klimatas, ir atvirkščiai – didesnis skaičius rodo šiltesnį klimatą. Taip pasitaiko, kad valstybės gali būti padalintos į kelias skirtingas atsparumo zonas (pavyzdžiui, Lietuvoje jų yra trys). Šis zonavimas po tam tikro laiko atnaujinamas ir koreguojamas dėl globaliai besikeičiančio klimato ir temperatūros. Tokiu zonų išskaidymu siekiama pagelbėti sodininkams nusakant, ar konkrečioje teritorijoje daugiametis augalas ištvers minimaliausią galimą temperatūrą.
Kokios atsparumo zonos vyrauja Lietuvoje?
Pagal naujausius pateiktus duomenis (meteo.lt, 2022 m.) Lietuvoje išskiriamos trys atšiaurumo zonos – 5, 6 ir 7. Šeštoji zona dar skaidoma į a (6a) ir b (6b) pazonius, nes šios šiek tiek skiriasi, kur a yra kiek šaltesnis, o b – šiltesnis klimatas. Šalčiausia atsparumo zona yra Lietuvos Rytinėje dalyje, o pajūryje – šilčiausia. Seniau Lietuva buvo padalinta į 4, 5 ir 6 zonas, tačiau šylant klimatui „pašiltėjo“ ir zonos.
Į Lietuvos penktąją zoną patenka Rytų Lietuva ir pietrytinė jos dalis, į šeštąją – Vidurio ir beveik visa Vakarų, Šiaurės Vakarų Lietuvos dalis, o į septintąją zoną – Lietuvos pajūris. Toks zonavimas atliktas po vykdytų 1991–2020 m. Lietuvos klimato stebėjimų.
Visgi, tarptautiniame interaktyviame žemėlapyje (plantmaps.com) jau nurodyta daugiau išskiriamų zonų Lietuvoje: 5a, 6a, 6b, 7a, 7b ir 8a. Šiame žemėlapyje zonavimas yra labiau išbarstytas, nes atsižvelgiama į aukščio pokyčius, artumą prie didelių vandens telkinių, padėtį vietovėje, taip pat įvertinta didmiesčių įtaka temperatūrai.
Lietuvoje vyraujančios atšiaurumo zonos ir į jas patenkantys Lietuvos miestai (adaptuota pagal plantmaps.com)
| Zona ir pazoniai | Žemiausios temperatūros intervalas | Lietuvos miestai |
| 5a | -28.9 °C iki -26.1 °C | Dūkštas, Mielagėnai, Rimšė, Švenčionys, Turmantas, Tverečius, Visaginas |
| 5b | -26.1 °C iki -23.3 °C | – |
| 6a | -23.3 °C iki -20.6 °C | Antalieptė, Biržai, Daugailiai, Dieveniškės, Dusetos, Jūžintai, Kaltanėnai, Kapčiamiestis, Kaunas, Labanoras, Laukuva, Nemenčinė, Obeliai, Pabradė, Rokiškis, Salakas, Šalčininkai, Šiauliai, Šumskas, Švenčionėliai, Tauragnai, Utena, Vilnius, Zarasai |
| 6b | -20.6 °C iki -17.8 °C | Alytus, Aukštadvaris, Birštonas, Druskininkai, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kražiai, Kupiškis, Kuršėnai, Kurtuvėnai, Kvėdarna, Molėtai, Naujoji Akmenė, Palanga, Panevėžys, Panemunis, Panemunėlis, Pasvalys, Radviliškis, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Tytuvėnai, Varėna, Žagarė, Žiežmariai |
| 7a | -17.8 °C iki -15.0 °C | Ariogala, Elektrėnai, Juodkrantė, Kernavė, Kintai, Kretinga, Mažeikiai, Pagėgiai, Plateliai Plungė, Priekulė, , Raseiniai, Rietavas, Rusnė, Skuodas, Švėkšna, Vainutas, Viekšniai, Vilkyškiai, Žemaičių Naumiestis |
| 7b | -15.0 °C iki -12.2 °C | Dotnuva, Kėdainiai, Krakės, Neringos savivaldybės dalis, Telšiai, Ukmergė, Ventė |
| 8a | -12.2 °C iki -9.4 °C | Neringos savivaldybės pietinė dalis (Pervalka, Preila, Nida) |
Ką augalų atsparumo zona reiškia patiems augalams?
Kad medis, krūmas ar kitas daugiametis augalas išgyventų ir augtų metai iš metų, jis turi ištverti vietovėje vyraujančias sąlygas ištisus metus, tačiau daugiausiai ramybės neduoda augalų (ne)gebėjimas peržiemoti. Tokiu atveju pasitarnauja augalų savybė – atsparumas, t. y. gebėjimas išgyventi nepalankiomis augimo sąlygomis, pavyzdžiui, sausrą, drėgmės perteklių, karštį ir šaltį. Kiekviena augalo veislė gali būti skirtingo atsparumo lygio, atsižvelgiant į jos prisitaikymą ir genetiką. Netgi skirtingos augalo dalys gali būti nevienodai ištvermingos, pavyzdžiui, dėl šalčio žūva antžeminė augalo dalis, tačiau šaknys išlieka ir pavasarį iš jų išauga naujas augalas.
Daugeliui augalų reikia labai specifinės auginimo aplinkos, kad jie gerai augtų. Daugelis sodininkų atsižvelgia į mėnulio fazę, vadovaujasi sėjos kalendoriumi, kiti – savo nuolauta. Taip pat dalies augalo augimo sąlygas galima pagerinti reguliuojant dirvožemio tipą, drėgmės lygį ir saulės šviesos kiekį, tačiau temperatūrą kontroliuoti gali būti sunku. Todėl, norint užkirsti kelią nesėkmingai sodininkystės patirčiai, geriau rinktis augalus, kurių ištvermingumo lygis atitinka konkrečias sodinimo zonas.
Visgi pasitaiko, kad net tos pačios rūšies augalai Lietuvoje auga skirtingai arba būna (ne)paveikiami šalčio. Tas galioja dar gana egzotiniams kaulavaisiams (abrikosams, persikams), kai kurioms rožėms, hortenzijoms. Ši situacija parodo, kad vis dėlto augalų atsparumo zona nėra vienintelė galima nesėkmingo augalų augimo ir peržiemojimo priežastis.
Ar visada reikia atsižvelgti į augalų atsparumo zoną?
Negalima teigti, kad pagal tinkamą atšiaurumo zoną pasirinktas ir pasodintas augalas visiškai išvengs žiemos nelaimių. Yra daugybė veiksnių, turinčių įtakos augalo atsparumui ir gebėjimui sėkmingai augti tam tikroje vietoje. Augalų augimui įtakos gali turėti dirvožemio tipas, kritulių kiekis, pastatų, sienų ir medžių buvimas augimvietėje. Taip pat atsižvelgiama, kad miestuose paprastai būna keliais laipsniais šilčiau nei kaimo vietovėse. Prieš šalnas iškritęs sniegas apsaugo augalus, o stipriai vėjuoti orai, ypač per šalnas, gali pakenkti augalams. Trumpos nakties šalnos gali būti nepavojingos, bet ilgai trunkančios – pražūtingos. Dienos ilgis, saulės kampas ir šviesos ryškumas yra tokie pat svarbūs kaip ir temperatūra.
Maišaties įneša ir tarpkontinentinis nesuderinamumas. Nors kai kurios JAV ir Europos atsparumo zonos yra vienodos, tie patys augalai dažnai neauga Europoje, kai JAV jie klesti. Tai tik įrodo, kad negalima aklai pasitikėti augalų atsparumo zonomis, nes augalų augimą lemia daugybė veiksnių. Vienintelis būdas sužinoti, ar tam tikras augalas jūsų sode bus ištvermingas – asmeniniai bandymai auginant įvairius augalus.
Kokie augalai sodinami 5 zonoje?
Daugelis augalų gali augti gana nemažame atsparumo zonos intervale, tad dažnai didelio poreikio į tai kreipti dėmesį nėra reikalo. Visgi pasidomėkime, kokie augalai yra auginami skirtingose zonose.
Pateikiami keli pavyzdžiai, kurie gali būti auginami 5 zonoje. Tai tokie medžiai, kaip klevai, ąžuolai, beržai, gausiažiedė sedula, vakarinis platanas. Iš krūmų sodinama budlėja, hortenzija, pūslenis, lieknoji radasta, dygusis kukmedis. Šiai zonai priskiriamos daugiametės gėlės ir kiti augalai yra plaukuotoji rudbekija, rusiškasis šalavijas (mėlesas), bijūnas, pentinius, triskiautis vynvytis, hibridinės mėtos, stambiažiedė kalaminta, levandos, barškės, katilėliai, svidrės, o vienametės gėlės – lobuliarija, sprigė, verbena. Penktoje zonoje auga šios daržovės: lapiniai kopūstai, salotos, ridikėliai, špinatai, žieminiai žalumynai.
Kokius augalus rinktis 6 zonoje?
Šeštoji zona apima didelę dalį Lietuvos teritorijos, todėl čia vyrauja švelnus klimatas. Šioje zonoje dėl ilgesnio sodo sezono ir karštesnės vasaros temperatūros pravartu auginti įvairias daržoves. Čia augs tokie medžiai, kaip japoninė sedula, kanadinis cersis, tikrasis dervamedis, japoninis klevas, svyruoklinis gluosnis, krūmai – buksmedis, kinrožė, japoninė lanksva. Iš daugiamečių gėlių verta sodinti melsvę, kraujažolę, viendienes, alūnę, šilokus, rasakilą, floribundines rožes, kraujalakes, inkarvilėją, o vienamečių – petunijas, pelargonijas, šalaviją.
Temperatūra išlieka pakankamai vėsi rabarbarams ir šparagams, bet būna pakankamai šilta melionams ir arbūzams. Iš daržovių ir žolelių dar auginamos pupelės, sviestinės salotos, pomidorai, moliūgai, kalendra, krapai, raudonėlis, saulėgrąžos. Iš vaismedžių ypač gerai dera persikai.
Kokie augalai auginami 7 zonoje?
Septintoje zonoje auginami medžiai: Jošino vyšnia, magnolija, stambialapis klevas, o krūmai: azalija, kamelija, krausva, dygialapis bugienis, europinis kukmedis. Iš daugiamečių gėlių turėtų augti monarda, gludas, eleboras, auskarėliai, rūta, gumbinis klemalis, chrizantemos, raganės, neužmirštuolės, rudgrūdėlė, skaistenis, bijūnas, o vienamečių – begonija, žioveinis, gumbinas, dyvinutė.
Šioje zonoje vyrauja ilgos ir karštos vasaros bei švelnesnės žiemos, todėl užtikrinama ideali temperatūra beveik visoms daržovėms augti. Tokie augalai kaip artišokai, gražgarstė, saldžiosios ir aitriosios paprikos, ilgo vegetacijos laikotarpio daržovės, ropės. Čia gerai auga įvairūs vaismedžiai, įskaitant vyšnias, kai kurių veislių abrikosus, persikus, slyvas, šilkmedžius, šeivamedžius. Auginamos žolelės – rozmarinai, mairūnas, šalavijas, peletrūnas.
Šaltiniai:
http://www.meteo.lt/lt/naujienos/-/asset_publisher/RrOmWx3nFPCR/content/2022-05-09
https://www.plantmaps.com/interactive-lithuania-plant-hardiness-zone-map-celsius.php
https://garden.org/nga/zipzone/
http://theseedsite.co.uk/hardiness.html
https://gilmour.com/planting-zones-hardiness-map#zone5
https://www.bhg.com/gardening/gardening-by-region/how-to-use-hardiness-zone-information/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
